Vaikas, archyvinė nuotrauka

Registruojamos pataisos, neleisiančios be objektyvių priežasčių tėvų atimti vaikus

34
(atnaujinta 12:01 2018.11.24)
Pagal įstatymo projektą, vaikas priverstinai gali būti paimamas iš tėvų tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, kad būtų išvengta tiesioginio ir realaus pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis

VILNIUS, lapkričio 24 ― Sputnik. Seime įregistruotas įstatymo projektas, neleisiantis tarnyboms be objektyvių rimtų priežasčių iš tėvų atimti vaikus, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Projektu pabrėžiama, kad vaiko paėmimas iš tėvų yra tik kraštutinė vaiko teisių apsaugos priemonė ir įvedamas Europos Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikomas proporcingumo principas, pagal kurį intervencija į šeimos privatų gyvenimą yra galima tik būtinojo reikalingumo atvejais, kai egzistuoja reali grėsmė, jog vaikui būnant šeimoje jis patirs didelę žalą.

Įstatymo pakeitimai

Šiuo metu Vaiko teisių apsaugos įstatymas numato, kad fizinis smurtas yra "tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu (...) buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas". Siūloma apibrėžimą koreguoti, kad fiziniu smurtu būtų laikoma, jei "buvo sukeltas žymus skausmas ar realus bei tiesioginis pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba šiurkščiai pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas".

Iniciatoriai taip pat siūlo koreguoti psichologinio smurto apibrėžimą, šalia dabartinių nuostatų, kad tai "tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas" ir kt. dar įrašant prievartinį tėvų ir vaikų atskyrimą. Taip pat siūloma įrašyti, kad nepriežiūra laikoma smurto forma, jei ji yra tyčinė.

Pataisomis siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo. Šiuo metu nustačius antrąjį grėsmės lygį, vaikai iš šeimos paimami. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Tokiu būdu siekiama realiai įgyvendinti įstatyme numatytą principą, kad pagalba vaikui pirmiausia teikiama šeimoje.

Vaiko teisių apsaugos įstatymo projekte taip pat numatyta atskirti vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūrą nuo vaiko atžvilgiu padaryto nusikaltimo nagrinėjimo procedūros. Manoma, kad tai leis sumažinti intervencinių ir baudžiamojo poveikio priemonių šeimai taikymą ir išvengti neproporcingo kišimosi į šeimos privatų gyvenimą.

Taip pat užtikrinama, kad vaiko teisių pažeidimų nagrinėjimo procedūra leis teikti pagalbą vaikui ir šeimai, įtraukiant tinkamą kvalifikaciją turinčius atvejo vadybininkus ir mobiliosios komandos specialistus.

Įstatyme būtų įrašoma, kad vaikas priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti tiesioginio ir realaus pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis.

Projektą teikia 58 Seimo nariai iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų darbo, Liberalų sąjūdžio frakcijų, frakcijos "Tvarka ir teisingumas" ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Įvykis Kaune

Rugsėjo pabaigoje iš kauniečių šeimos dėl fizinės jėgos panaudojimo buvo paimti ir perduoti globėjams du vaikai. Pasivaikščiojimo Panemunės šile metu Eglė Kručinskienė pliaukštelėjo dvejų metų sūnui, nes jis kelis kartus bandė išbėgti į dviračių taką. Vienas iš praeivių pranešė apie incidentą policijai. Dėl to globos įstaigos paėmė iš šeimos ne tik berniuką, bet ir trejų metų dukrą. Atimti vaikai buvo grąžinti tėvui tik spalio pabaigoje.

Vaikų motina, kaunietė Eglė Kručinskienė kaltinama pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius: 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui ir 284 str. – dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Byla buvo perduota teismui lapkričio mėnesį.

Po šio įvykio daugelis lietuvių išreiškė nepasitenkinimą juvenaline justicija šalyje ir pareikalavo pokyčių vasarą priimtame įstatyme. Žmonės yra pasipiktinę sprendimais vaiko teisių apsaugos srityje, ypač dėl to, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba gali atimti vaikus iš šeimos dėl bet kokio anoniminio skundo ir perduoti juos globėjams.

34
Tegai:
įstatymas, vaikai
Dar šia tema
Mokytojai streikuoja, vaikai linksminasi, tėvai piktinasi
Lietuvos advokatas papasakojo, kur kreiptis šeimoms dėl atimtų vaikų
Seimas siūlo neįgaliems vaikams išmokas didinti dvigubai
Teismui perduota smurtu prieš vaiką kaltinamos Kručinskienės baudžiamoji byla
Discussion