Rusijos oro bendrovė Aeroflot

Rusija tapo populiariausiu tranzito maršrutu Lietuvoje

43
(atnaujinta 08:41 2018.12.04)
Rusijos bendrovė "Aeroflot", savo ruožtu, tapo lydere pagal skrydžių skaičių Lietuvos oro erdvėje

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Rusija tapo populiariausia tranzitinių skrydžių kryptimi Lietuvoje, praneša Lietuvos valstybinės bendrovės "Oro Navigacija" spaudos tarnyba.

Lapkričio mėnesį oro bendrovės iš Lietuvos daugiausia skraidino į Jungtinę Karalystę, o tranzitu dažniausiai buvo skrendama į Rusiją, teigiama bendrovės spaudos tarnybos pranešime.

Iš Lietuvos lapkritį daugiausia skrista į Jungtinę Karalystę, Latviją, Vokietiją, Lenkiją ir Daniją. Tuo tarpu tranzitu per Lietuvą orlaiviai daugiausia keleivius skraidino į Rusiją, Vokietiją, Latviją, Suomiją bei Lenkiją.

Daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdvėje lapkritį atliko penkios skrydžių bendrovės. Lydere tapo Rusijos bendrovė "Aeroflot", kuri atliko 1844 skrydžius, tai 15 procentų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Antrą vietą užėmė Latvijos "Air Baltic", kuri taip pat padidino savo rodiklį — 1813 skrydžių, tai devyniais procentais daugiau nei pernai tuo pat metu. Suomijos "Finnair" atliko 1479 skrydžius, arba 13,2 procento mažiau nei pernai. Į lyderių penketuką taip pat pateko Vokietijos "Lufthansa" bei Airijos "Ryanair".

Spaudos tarnyba pažymi, kad praėjusiais metais bendrovė "Aeroflot" buvo trečioje vietoje, o dabar ji aplenkė "Finnair" ir "Air Baltic".

"Oro Navigacijos" duomenimis, Lietuvos oro erdvę į savo maršrutus įtraukia daugiau kaip 900 skrydžių bendrovių.

43
Tegai:
Aeroflot, Lietuva, Rusija
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (67)
Dar šia tema
Sportas lėktuve: kaip keleiviai mankštinasi skrydžio metu
Kylantis lėktuvas partrenkė žmogų Maskvos oro uoste
Kinijoje stiuardesė buvo atleista dėl rankos ir širdies pasiūlymo
Skridęs į Rusiją lėktuvas netikėtai nusileido Vilniuje dėl keleivio mirties
"Ryanair" sukritikuota už įgulos neveiklumą keleivio rasisto atžvilgiu
Lietuvos oro uostai pristato net 8-ias naujas kryptis
Varšuva, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas

(atnaujinta 12:23 2020.07.03)
Kaip aiškina "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, mažas kainas Lenkijoje lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 %

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Žemos prekių kainos Lenkijoje dar iki krizės viliojo Lietuvos gyventojus, kurie apsilankydavo kaimyninėje šalyje ir čia apsipirkdavo. Tačiau po koronaviruso Lenkijoje kainos tapo dar mažesnės, o tai lemia kelios priežastys.

Apie jas savo "Facebook" paskyroje pasakojo "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

"Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų. Lenkijos pigumą lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir (per) silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 proc. Atitinkamai, kainų lygio skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos, skaičiuojant eurais, išaugo iki rekordinių 20 proc. T.y., Lenkijoje vartojimo prekės ir paslaugos vidutiniškai yra penktadaliu pigesnės nei Lietuvoje", — rašo ekonomistas.

Anot jo, net jei lietuviai nevažiuoja pirkti lenkiškų prekių, jos "atvažiuoja" pas lietuvius — iš Lenkijos Lietuva importuoja kur kas daugiau prekių ir paslaugų, nei į ją eksportuoja savo produkcijos. 

"Lietuvos užsienio prekybos deficitas su Lenkija 2019 metais pasiekė rekordinius 1,7 mlrd. eurų ir buvo tris kartus didesnis nei su Kinija (570 mln. eurų). Mažesnis PVM tarifas maisto produktams Lietuvai čia nepadės, nes pvz. pasienio prekybos su Lenkija išlaidų struktūroje maisto maisto produktai sudaro vos apie ketvirtadalį visų išlaidų. Likusi suma yra išleidžiama ne maisto prekėms, kurioms yra taikomas standartinis PVM tarifas, kuris Lenkijoje yra net didesnis nei Lietuvoje: 23 proc. vs. 21 proc." — rašo ekonomistas.

Pasak jo, vienintelė viltis Lietuvai ir kitoms Lenkijos kaimynėms, nes visos jos turi pasienio prekybos su Lenkija deficitą, yra silpnesnis Lenkijos zloto kursas, kurį gali silpninti du veiksniai. 

"Pirma, pasaulio ekonomikos stabilizacija: Lenkijos zloto kursas silpsta ekonominių krizių metu (pvz. 2009 ar 2020 m.) ir stiprėja – ekonomikos pakilimo metu. Antra, Lenkijos politinės situacijos stabilizacija: Lenkijos zloto kursui pastaruoju ekonomikos pakilimo laikotarpiu neleido sustiprėti agresyvi ir atviros konfrontacijos su ES nevengianti valdančios PiS partijos politika, o tai didino geopolitinį neapibrėžtumą ir neigiamai veikė zloto kursą", – komentuoja ekonomistas. 

Mauricas teigia, kad belieka tikėtis, kad liepos 12 dieną vyksiantį Lenkijos Prezidento rinkimų antrąjį turą laimės daugiau stabilumo santykiuose su ES žadantis kandidatas, o pasaulio ekonominė situacija stabilizuosis. Esą kitu atveju šiais metais galime neišvengti dar vieno tarptautinės ir pasienio prekybos su Lenkija deficito rekordo.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą importuota prekių ir paslaugų už daugiau kaip už 1,12 mlrd, eurų. Eksportas į šią šalį buvo beveik dukart mažesnis ir siekė 650 mln. eurų.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, Luminor, ekonomikos krizė, ekonomika, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
"Litgrid" pranešė, kaip elektros kainų pikas Švedijoje paveikė kainas Lietuvoje
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje užfiksuoti trys nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai

(atnaujinta 12:13 2020.07.03)
Pranešama, kad sergančių žmonių iki šiol nustatyta 1828, 79 užsikrėtusieji koronavirusu mirė, pasveiko 1539 žmonės

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per vakar dieną patvirtinti 3 nauji koronaviruso atvejai.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Sergančių žmonių iš viso nustatyta 1828, 79 užsikrėtusieji koronavirusu mirė, pasveiko 1539 žmonės.

Per vakar dieną ištirti 4222 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 10 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 499 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trečią parą iš eilės Lietuvoje nustatytas vienintelis naujas koronaviruso atvejis
SAM: keičiasi profilaktinio testavimo dėl koronaviruso tvarka
Lukašenka paskelbė pergalę prieš koronavirusą
Rinkimų apylinkė, archyvinė nuotrauka

Patvirtintos naujos rinkimų apylinkių ribos

(atnaujinta 11:39 2020.07.03)
Apylinkių ribas keisti – sudaryti naujas arba panaikinti – pasiūlė 23 savivaldybės, 37 savivaldybės pasiūlė keisti apylinkių būstinių adresus

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija penktadienį, likus 100 dienų iki Seimo rinkimų, patvirtino rinkimų apylinkių ribas.

Rinkimų apylinkių skaičius sumažėjo – jų, palyginti su 2019 metais, bus 34 mažiau. 

Pasak VRK Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjo Dariaus Gaižausko, keičiami ir kai kurių apylinkių adresai.

"Visos 60 savivaldybių atsiuntė teikimus. Iš jų tik 16 savivaldybių patvirtino, kad, lyginant su 2019 metų Prezidento rinkimais, nieko nekeis. Apylinkių ribas keisti – sudaryti naujas arba panaikinti – pasiūlė 23 savivaldybės. 37 savivaldybės pasiūlė keisti apylinkių būstinių adresus. Yra siūloma keisti 96 rinkimų apylinkių būstinių adresus", – sakė Gaižauskas.

Jo teigimu, apylinkių skaičius mažėja. Daugiausia – 6 rinkimų apylinkėmis – sumažėja Ignalinoje.

"Palyginimui su 2019 metais, tai rinkimų apylinkių sumažėjo. Vietoje buvusių 1972 lieka 1938. Sumažėjimas yra 34 apylinkėmis. Utenos rajone ir Vilniaus mieste apylinkių padidėjo dviem. Kretingos, Marijampolės, Rokiškio, Šakių, Švenčionių, Tauragės ir Trakų rajonuose sumažėjo po vieną apylinkę. Akmenės rajone ir Palangos mieste – dviem apylinkėm. Kaišiadorių rajone, Kauno mieste, Mažeikių rajone, Pakruojo rajone – trimis apylinkėm. Alytaus rajone – keturiomis, Lazdijų rajone – penkiomis, Ignalinos – šešiomis apylinkėmis", – teigė VRK atstovas.

Be  to, jis pridūrė, kad Kauno rajone keičiamas vienos apylinkės pavadinimas. 

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną.

Tegai:
apylinkė, rinkimai, Vyriausioji rinkimų komisija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
VRK paskelbė, kiek pinigų besiruošdamos Seimo rinkimams surinko partijos
Pranckietis į Seimo rinkimus eis su Liberalų sąjūdžiu
Konservatoriai reitingavo kandidatus į Lietuvos Seimo rinkimus
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus