VILNIUS, gruodžio 7 — Sputnik. Šiuo metu dauguma šalies ežerų jau yra užšalę, ledo storis siekia 8-10 cm, bet toks jis yra tik sekliuose, iki 20 metrų gylio vandens telkiniuose, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Gilesniuose nei 20 metrų ežeruose ledo danga plonesnė, o didieji ežerai (Tauragnas, Dusia, Metelys ir kt.) dar neužšalę.
Tačiau net ir ten, kur ledas storesnis nei 7 cm, reikia būti atsargiems, nes, esant neigiamai oro temperatūrai, jis gali trūkinėti.
Nustatyta, kad dėl atšalimo plėsdamasis 1 km pločio ledo laukas išsiplečia 40 cm, todėl jo dangoje atsiranda daugybė įtrūkių. Ledui trūkinėjant gali susidaryti nedideli ploteliai, iš visų pusių apsupti šviežių, dar neužšalusių įtrūkių.
Jie, kaip ir ledo lytys, neatlaikytų žmogaus svorio, todėl, kol ledas plonas, reikėtų būti itin atsargiems.
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip septyni centimetrai. Tik toks ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių.
Jeigu vis dėlto įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelkite vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia šliaužti kuo toliau nuo eketės į kranto pusę.
Gelbėjant skęstantįjį reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, šliaužiant, plačiai ištiesus rankas. Ledas išlaiko žmogų tik už 3-4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus, drabužius.
VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Katės dėžę suvokia kaip slėptuvę, todėl bando ten pasislėpti. Jų potraukį ankštoms kartoninėms dėžėms paaiškino zoopsichologas Miroslavas Volkovas interviu "Penktajam kanalui".
Polinkį vengti atvirų erdvių lemia ilgalaikė šių gyvūnų evoliucija, pažymėjo ekspertas.
"Maisto grandinėje jie užima tarpinę poziciją tarp plėšrūno ir grobio. Viena vertus, jie yra gana sėkmingi plėšrūnai, tačiau yra didesnių gyvūnų, kurie yra linkę juos suėsti", — sakė Volkovas.
Specialistas taip pat paaiškino, kodėl katės ne visada pripažįsta namelius, kuriuos šeimininkai joms perka. Pasak zoopsichologo, naminiams gyvūnėliams geriau rinktis stulpelius nagams aštrinti, kurių viršuje yra namas. Namas neturėtų būti panašus į medžio drėvę: katėms svarbu kontroliuoti aplinką. Toks elgesys nėra būdingas laukinėms katėms.
Todėl kaip dovaną naminiams gyvūnėliams geriau rinktis gultus, kad gyvūnai matytų kuo platesnį vaizdą.
VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Kybartų kelio posto muitininkai silkių krovinyje rado kontrabandinių cigarečių, pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba savo Facebook paskyroje.
Muitininkai šį antradienį rentgenu patikrino vilkiku iš Kaliningrado srities gabentą 23,6 tonos silkių krovinį.
Patikrinimo metu nustatyta, kad šaldytos žuvies tėra vos 10 tonų — likusią krovinio dalį sudarė cigarečių kontrabanda.
Iš viso rastos 843 dėžės, tai yra 421 500 pakelių, įvairių rūšių nelegalių rūkalų, kurių vertė su mokesčiais sudaro apie 1,5 mln. eurų.