Emigracija, archyvinė nuotrauka.

Liūdna prognozė: Lietuvoje ateityje gali likti 2,5 miesto

85
(atnaujinta 09:34 2018.12.10)
Ūkio ministras teigia, kad situacija Lietuvoje vis gerėja — vis daugėja atvykstančių žmonių, nors išvykstančiųjų dar tebėra daugiau. Ministras skeptiškai vertina prognozes, kad Lietuvoje galiausiai gali likti 2,5 miesto

VILNIUS, gruodžio 10 — Sputnik. Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas, LRT RADIJUI sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Anot jo, situacija Lietuvoje vis gerėja — vis daugėja atvykstančių žmonių, nors išvykstančiųjų dar tebėra daugiau. Ministras skeptiškai vertina prognozes, kad Lietuvoje galiausiai gali likti 2,5 miesto.

"Aš privalau nesutikti ir privalau dėti visas pastangas, kad tų miestų liktų kuo daugiau ir gyventojų skaičius tiek Lietuvoje, tiek tuose miestuose augtų", — sako ministras.

Virginijus Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad jau senokai kalbama apie tai, jog pasaulyje didieji miestai, ypač sostinės, auga, o mažieji vis dėlto traukiasi.

Ministro pastebėjimu, tai lemia daug veiksnių, pavyzdžiui, prastas susisiekimas. Sinkevičiaus teigimu, buvo bandoma siūlyti neapmokestintas transportavimo paslaugas, t. y. kad žmonės galėtų važiuoti į regionų centrus arba darbdavys užtikrintų pavežėjimą iki regiono centro ar į darbo vietą.

Taip pat, pasak ministro, būtina atkreipti dėmesį į švietimo kokybę regionuose, kur situaciją turėtų pakeisti ne tik infrastruktūros ar švietimo gerinimas, bet ir verslumo skatinimas.

Ministras argumentuoja, kad pastangų neįdedant savivaldybėms, investuotojams paprasčiausiai nesukuriama patraukli aplinka. Jis pateikia pavyzdį: pasitaiko atvejų, kad savivaldybės siūlo investuotojams žemės sklypą, kuriame būtų galima statyti gamyklą ar kitos paskirties statinį, tačiau tame sklype būna keli mažesni kam nors kitam priklausantys sklypai.

Kaip kitus svarbius aspektus ministras įvardija sutvarkytą infrastruktūrą ir supaprastintas procedūras. Anot jo, dabar žmonės, norintys kurti verslą, neretai susiduria su didžiule biurokratine našta. Jis pateikia pavyzdį — peržiūrimos maisto gaminimo procedūros namų gamybos sąlygomis.

Gimstamumo mažėjimas ir mirtingumas

Jo aiškinimu, iki šiol šalies tuštėjimui įtakos turėjo gyventojų migracijos procesai, bet dabar vis didesnės įtakos turės natūralios kaitos procesai: gimstamumo mažėjimas ir mirtingumas.

Geografas, Vilniaus universiteto docentas Rolandas Tučas įsitikinęs, kad galiausiai senėjimo procesus stebėsime ir dabar gana daug jaunų gyventojų turinčiuose regionuose. Jis nurodo, kad, pavyzdžiui, Visagine vidutinis gyventojų amžius siekia 51 metus, Ignalinoje, Anykščiuose — 50 metų, šalies vidurkis — 42 metai, o, tarkime, sostinėje Vilniuje — 38 metai.

Jo teigimu, regionuose, kurie jau dabar susiduria su didelėmis socialinėmis problemomis, situacija stabilizuosis, šiek tiek aprims ir gal netgi pasisuks į gerąją pusę: "Tarkime, yra tokios futuristinės prognozės, kurios galbūt perspektyvoje bus tikros — vadinamasis deurbanizacijos procesas, kuris Vakarų kai kuriose šalyse jau jaučiamas. Tai reiškia, kad miesto gyventojai kelsis gyventi į kaimiškas vietoves, ne į priemiesčius."

Tokiu atveju, pasak Tučo, žmonės paprastai pasirenka vietoves, kuriose yra daug gamtos, ir iš ten dirba nuotoliniu būdu.

Palengvinus imigracijos procesus, gyventojų padaugėtų

Geografo teigimu, artimoje ateityje dabar vyraujančios problemos neišsispręs, miestų tuštėjimas vyks ir toliau ir tam atsilaikys tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

Svarstydamas apie tai, kas bus po 20 ar 30 metų, pašnekovas vis dėlto tvirtina netikintis, kad situacija nuolat blogės, kol galiausiai Lietuvoje liks tik 2,4 mln. gyventojų. Jo aiškinimu, tokios prognozės yra skaičiuojamos pagal dabartines tendencijas, kurios laikui bėgant gali pasikeisti.

Tuo tarpu ūkio ministras mano, kad lietuviams emigracijos patirtis yra labai sveika.

"Mes matome tikrai daugelį lietuvių, grįžtančių su visai kitomis idėjomis, kuriančių verslus, pamačiusių galų gale galimybes, pamačiusių sąlygas Vakaruose. Tai nėra nieko blogo. Kartais mes galbūt dramatizuojame situaciją. Nepamirškime, kad daugiau nei pusę amžiaus visos sienos buvo uždarytos." — pabrėžia Sinkevičius.

Ministro teigimu, sąlygos išvažiuoti daug lengvesnės, bet tokios pačios sąlygos kaip užsienyje privalo būti sukurtos ir Lietuvoje.

Kaip pasikeis Europos gyventojų skaičius iki 2050 metų
© Sputnik /
Kaip pasikeis Europos gyventojų skaičius iki 2050 metų
85
Tegai:
prognozė, Lietuva
Dar šia tema
Sodybų tuštėjimo metas: tirpsta gyventojų skaičius Baltijos šalyse
Nuo metų pradžios Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 12 tūkst žmonių
Politologas: Europa "išpumpavo" visus darbingus Lietuvos gyventojus
Kuo pasitikėti — reitingais ar širdimi?