Autobusas žiemą, archyvinė nuotrauka.

Kaip saugiai vairuoti sudėtingomis žiemos sąlygomis

24
(atnaujinta 13:07 2018.12.12)
Manevruoti rekomenduojama lėčiau, švelniau ir iš anksto apgalvojant savo veiksmus, labai svarbu laikytis saugaus greičio, kuris turi būti žymiai mažesnis nei maksimalus leistinas greitis; taip pat atstumas tarp automobilių privalo būti kelis kartus mažesnis nei vasarą

VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Itin pavojingi žiemos reiškiniai — "juodas" ledas, lijundra ir pūga — budrius išlikti ragina ne tik vairuotojus, bet ir kelininkus, primena VĮ "Kelių priežiūra" specialistai.

"Juodas" ledas — klastingas pavojus

Vienas iš pavojingiausių žiemos reiškinių, sukeliančių daug eismo įvykių, yra "juodas" ledas. Jo susidarymo sąlygas lemia keli veiksniai, vienas iš jų — oro temperatūra, nukritusi žemiau nulio. Ne mažiau svarbus ir eismo intensyvumas — keliu važiuojančių automobilių padangos šildo asfaltą, kelio danga šyla ir šlampa, tačiau ją šaldo žiemos oras ir įšalusi kelio danga, gairina vėjas. Tokiomis sąlygomis ant kelio formuojasi "juodas" ledas.

Anot VĮ "Kelių priežiūra" specialistų, šis reiškinys labai pavojingas, kadangi net jie ne visada gali numatyti jo susidarymą. Greitai susidarančio reiškinio galima išvengti tik prevenciniu barstymu.

Pasak Kelių priežiūros technologijų grupės vadovo Pauliaus Kairiūkščio, tokios eismo sąlygos reikalauja itin didelio vairuotojų atidumo — "juodas" ledas nėra matomas, bet itin pavojingas. Vairuotojai, pamatę kelio ruožą be sniego, padidina greitį, o tai gali baigtis tragiškai.

"Jei vairuojant pajaučiate, kad automobilis tarsi "plaukia", reiškia, jog važiuojate "juodu" ledu. Svarbiausia yra nepanikuojant iš lėto mažinti greitį ir švelninti vairavimo manevrus", — sako Paulius Kairiūkštis.

Šalyje dažna lijundra

Kitas ypatingo dėmesio reikalaujantis meteorologinis reiškinys — lijundra — yra ledo sluoksnis, susidarantis lietui, rūko lašeliams ar dulksnai pasiekus žemės paviršių, kurio temperatūra siekia 0 ar mažiau laipsnių. Lietuvos klimatui būdingas didelis santykinis oro drėgnumas, dažni temperatūros svyravimai bei šiltieji atmosferos frontai šaltuoju metų laiku — itin palankios sąlygos šiam pavojingam žiemos reiškiniui susidaryti.

Esant lijundrai, kelius prižiūrintys specialistai didelį dėmesį skiria kelių dangos stebėjimui ir imasi operatyvių veiksmų — ant kelio barsto specialią druską arba smėlio–druskos mišinį, padidinantį padangų sukibimą su kelio danga ir palengvinantį vairavimo sąlygas.

Siaučiančios pūgos

Ne mažiau pavojingas žiemos reiškinys — pūga — vidutiniškai trunka 5–6 valandas. Jos metu stiprus vėjas nešioja krintantį arba jau iškritusį sniegą ir ženkliai mažina kelio matomumą.

Specialistai teigia, kad tik prasidėjus pūgai į kelius išvažiuoja valymo mašinos. Deja, bet pūgai užsitęsus darbai nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi — nuvalius vieną ruožą jis greitai vėl būna užpustytas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad stiprios pūgos metu dažnu atveju druskos barstymas ne pagerina eismo sąlygas, o atvirkščiai — poveikis būna labai trumpalaikis, druska ima tirpdyti ant važiuojamosios kelio dalies esantį sniegą, danga sudrėksta, tačiau tuomet pustomas pažeme sniegas dar labiau ima lipti prie sušlapusios kelio dangos ir daro ją dar slidesnę. Susidarius tokioms sąlygoms keliai intensyviai yra valomi, tačiau barstoma saikingai, tik tose vietose, kur nėra intensyvaus pustymo.

Eismo sąlygos, priklausomai nuo vėjo krypties kelio atžvilgiu ir kelio aplinkos, gali būti labai skirtingos — viename ruože gali būti sausa ir švari danga, kitame — susiformavę sniego "liežuviai", trečiame — susiformavusios sniego sankaupos. 

Manevruoti rekomenduojama lėčiau, švelniau ir iš anksto apgalvojant savo veiksmus. Be to, labai svarbu laikytis saugaus greičio, kuris turi būti žymiai mažesnis nei maksimalus leistinas greitis. Taip pat atstumas tarp automobilių privalo būti kelis kartus mažesnis nei vasarą.

24
Tegai:
automobiliai, saugus vairavimas
Dar šia tema
Lietuvos policija: nesustodami prieš pėsčiųjų perėją neteksite vairuotojo pažymėjimo
"Regitra" pataria, kaip tinkamai paruošti sėdynę saugiam vairavimui
Lietuvos geležinkelių pastatas, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" išsikrausto istorinio pastato Vilniuje

(atnaujinta 14:54 2020.07.10)
Ilgus metus LTG simboliu buvęs pastatas Mindaugo gatvėje bus perduotas Lietuvos visuomenei. Skaičiuojama, kad bendrovei tai leis sutaupyti daugiau nei 700 tūkst. eurų per metus

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) paliks istorinį pastatą Vilniuje ir perduos jį valstybei. Apie tai pranešama įmonės Facebook paskyroje.

"Bendrovės pagrindiniame administraciniame pastate dirbantys žmonės iki metų pabaigos persikels į Vilniaus stoties teritorijoje esančius įvairius pastatus, o ilgus metus bendrovės simboliu buvęs pastatas Mindaugo g. 12 bus perduotas Lietuvos visuomenei", — skelbiama pranešime.

Kaip pažymi LTG, šiuolaikiškos bendrovės poreikiams pastatas Mindaugo gatvėje jau nėra tinkamas, tačiau Vilniaus panoramą puošiantys "rūmai" galėtų puikiai tarnauti kaip viešbutis ar kitas visuomenei atviras objektas.

Tuo tarpu bendrovės administracija persikelia į Vilnius Connect teritoriją Geležinkelio gatvėje.

Вид на здание Литовские железные дороги в Вильнюс
"Lietuvos geležinkelių" pastatas Mindaugo g. 12

"Per pusmetį išsikelsime iš pastato, dauguma įsikurs arčiau geležinkelio — ir tiesiogine, ir juridine prasme. Įmonių buveinės bus įregistruotos Geležinkelio gatvėje esančiuose LTG pastatuose. Aplink geležinkelio stotį įsikurs ir didžioji dalis Mindaugo g. dirbusių darbuotojų. Jau dabar šalia stoties turime įrengę 40 mobiliųjų darbo vietų — bet kuris LTG darbuotojas pasirinktą dieną gali rezervuotis darbo vietą ir ten dirbti", — savo Facebook paskyroje praneša bendrovės Komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas. 

Skaičiuojama, kad išsikėlus iš Mindaugo gatvės, bendrovė gali sutaupyti daugiau kaip 700 tūkst. eurų per metus.

Pastatą Mindaugo gatvėje suprojektavo rusų ir lenkų architektas Tadeušas Marija Rostvorovskis. XX amžiuje jis priklausė Polesės geležinkelio direkcijai. 

Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Liepos pabaigoje Skvernelis išeina trijų savaičių atostogų

(atnaujinta 14:51 2020.07.10)
Be to, ministras pirmininkas pasiima dar dvi papildomas poilsio dienas: praėjusį kartą Skverneliui teko grįžti iš atostogų, nes prasidėjo COVID-19 pandemija

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis liepos pabaigoje išeis trijų savaičių atostogų.

Atitinkamą dekretą šiandien, liepos 10 dieną, pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Dekreto kopija paviešinta Prezidentūros tinklalapyje.

Prezidento dekrete nurodoma, kad Skvernelis atostogaus nuo liepos 20 iki rugpjūčio 7 dienos. Liepos 17 dieną, penktadienį prieš atostogas, ministrui pirmininkui taip pat suteikiama papildoma poilsio diena.

Dar vieną poilsio dieną Skvernelis yra suplanavęs rugpjūčio 28 dieną.

Per atostogas premjerą liepos 17-ąją ir liepos 20–26 dienomis pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka, nuo liepos 27 dienos iki rugpjūčio 7 bei rugpjūčio 28 dieną — energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Anksčiau premjeras sakė, kad vasarą planuoja ilsėtis Lietuvoje, bei ragino ir šalies piliečius šiemet ilsėtis tėvynėje.

Praėjusį kartą, kovo mėnesį, ministrui pirmininkui teko sugrįžti iš atostogų Ispanijoje, nes tuo metu kaip tik prasidėjo pandemija.

Tegai:
atostogos, Saulius Skvernelis
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliniu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 15:40 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, remdamasi spaudos konferencijos metu pareikštais teiginiais, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų padėti nukentėjusiai nuo koronacrizės Lietuvos ekonomikai pinigais.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grasina vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidybos (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", —  sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir sutvarkyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Bei ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji raudona linija, už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės parlamento rinkimus. Jei revanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nei mirktelėt nespėsi ir iš "valstybės vadovu" virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, būtų žmogus, o straipsnį jam visuomet galima parinkti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES