Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky

Teismas nutarė, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė išrinkta teisėtai

42
(atnaujinta 13:26 2018.12.13)
Taip pat buvo atmestas Vilniaus žydų bendruomenės ieškinys dėl Lietuvos žydų bendruomenės konferencijos sprendimų teisėtumo

VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky buvo išrinkta laikantis visų teisės aktų reikalavimų, teigiama bendrovės oficialioje interneto svetainėje.

Teismas panaikino ankstesnį Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir atmetė Vilniaus žydų bendruomenės ieškinį dėl LŽB konferencijos sprendimų teisėtumo.

Organizacijos pareiškime teigiama, kad "atsakomybę už žmonių supriešinimą, iššvaistytą laiką ir išteklius, bendruomenės skaldymą turėtų prisiimti Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius". Tuo tarpu paties Gurevičiaus išrinkimo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku teisėtumo klausimas sprendžiamas kitoje byloje.

Žydų organizacijų ginčas kilo dėl skirtingų požiūrių į nuostatas, reglamentuojančias narių atstovavimą metinėje konferencijoje, kuri priima svarbiausius bendruomenės sprendimus. LR asociacijų įstatymas numato, kad kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir vienodą sprendžiamojo balso teisę.

LŽB įstatai anksčiau numatė, kad regioninės žydų bendruomenės konferencijoje turi balsų skaičių, proporcingą atstovaujamų narių skaičiui. Įžvelgusi šį prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, LŽB Taryba, siekdama užtikrinti būsimos konferencijos teisėtumą ir skaidrumą, 2017 m. balandį balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po vieną kiekvienos LŽB vienijamos organizacijos atstovą.

Šio sprendimo pagrįstumą metų viduryje kitoje byloje jau patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Jis LŽB įstatų punktą, numatantį vienintelei LŽB asociacijos narei Vilniaus žydų bendruomenei naudingą balsavimo modelį, pripažino negaliojančiu.

Praėjusių metų gegužę Faina Kukliansky buvo išrinkta LŽB vadove. Antras kandidatas į šį postą buvo Gurevičius.

Po metų regioninių žydų bendruomenių nariai surengė protesto akciją Vilniuje. Pasak jų, Kukliansky buvo perrinkta neteisėtai. Taip pat jie pareiškė apie neskaidrų pinigų paskirstymą bendruomenėje.

42
Tegai:
Lietuva, Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenė
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje (61)
Dar šia tema
Linkevičius ragino kovoti su antisemitizmu
Gėdingi istorijos puslapiai: Vanagaitė ištraukė skeletus iš Lietuvos spintų
Šiauliuose žydų bendruomenei bus perduoti paminkliniai akmenys
Kalėjimas, archyvinė nuotrauka

Teisingumo ministerija papasakojo apie naują nuteistųjų resocializacijos sistemą

(atnaujinta 11:53 2020.06.05)
Lietuvoje net 62 procentai į laisvę išėjusių asmenų vėl padaro nusikaltimus ir grįžta į pataisos įstaigas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Seimas priėmė Bausmių vykdymo įstatymų paketą, skirtą skatinti nuteistuosius dirbti ir prisidėti prie jų išlaikymo pataisos įstaigoje. Apie tai praneša Teisingumo ministerija.

"Nauja nuteistųjų resocializacijos sistema, sukurta pagal geriausią užsienio valstybių praktiką, skatins įkalinimo įstaigose kalinčius nuteistuosius dirbti, įgyti profesiją, išėjus į laisvę padės geriau adaptuotis visuomenėje. Nuteistųjų elgesio teigiami pokyčiai didins mūsų visų saugumą", — sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Šiuo metu nuteistieji, kurie savo asmeninėse sąskaitose neturi lėšų, kas mėnesį gauna pinigines pašalpas. Pataisose numatyta, kad tokias išmokas gaus tik tie, kurie įkalinimo įstaigoje dirbo numatytą valandų skaičių. Atsisakiusieji dirbti negaus lengvatų — nebus išleidžiami už įkalinimo įstaigos ribų, gaus mažiau pasimatymų su artimaisiais, negalės apsipirkti pataisos namuose esančioje parduotuvėje ir kt.

Gerai besielgiantys nuteistieji turės galimybę lengviau įsidarbinti už įkalinimo įstaigos ribų, visi bus drausti socialiniu draudimu. Jie galės užsidirbti lėšų pragyvenimui laisvėje, greičiau atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems ir prisidėti prie valstybės išlaidų jų išlaikymui pataisos įstaigose. 

Tikimasi, kad šie nuteistieji, išėję į laisvę, lengviau susiras darbą, bus labiau motyvuoti rinktis kitą gyvenimo kelią.  

Ši sistema sudaro sąlygas kurti dviejų pakopų — lengvo ir griežto režimų sistemą, motyvuojančią nuteistuosius dirbti, dalyvauti socialinėse programose, keisti gyvenimo būdą.  

Lengvo režimo grupėje esantys nuteistieji įgis daugiau lengvatų, galės palaikyti glaudesnius ryšius su artimaisiais, pagerinti savo buitį. Pavyzdžiui, turės teisę dažniau pasimatyti su artimaisiais, neribotai jiems skambinti, apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje už didesnę sumą.

"Bus kuriama labai aiški ir tik nuo paties nuteistojo asmeninių pastangų priklausanti jo teisinės padėties švelninimo sistema, — pažymi ministras Jankevičius. — Žmogus daugiau lengvatų įgis tik tada, kai akivaizdžiai mažės nusikalstamo elgesio rizika, neturės nuobaudų, dirbs pasiūlytą darbą".

Tokia praktika, kai gerai besielgiantys ir resocializacijos programose dalyvaujantys nuteistieji gauna lengvatų, pasiteisino užsienio valstybėse, nes atlikę bausmę jie retai vėl nusikalsta. Lietuva pagal šį rodiklį yra pirmojoje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių — net 62 procentai į laisvę išėjusiųjų vėl padaro nusikaltimus ir grįžta į pataisos įstaigas.

Dar šia tema
Lietuva pasirengusi bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu dėl CŽV kalėjimo
Palangoje šeši žmonės karantino metu surengė vakarėlį
Gaisrininkai, archyvinė nuotrauka

Per 5 šių metų mėnesius kilusių gaisrų skaičius mažiausias per 17 metų

(atnaujinta 11:48 2020.06.05)
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 52 gyventojus, 355 pastatus, 27 transporto priemones, 796 gyvūnus

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Per penkis šių metų mėnesius šalyje kilo 4550 gaisrų, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. 

Palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, jų kilo 31,7 proc. mažiau, pernai kilo 6667 gaisrai. Tai mažiausias 5 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Departamento duomenimis, per 5 mėnesius gaisruose žuvo 48 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį — 42 gyventojai), o 57 gyventojai (86) patyrė traumų. Penkerių metų penkių mėnesių žuvusiųjų gaisruose vidurkis — 54 žmonės, tad šiemet žuvo 11 proc. mažiau.

Šiais metais kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 36 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 52 gyventojus, 355 pastatus, 27 transporto priemones, 796 gyvūnus. 

Tegai:
statistika, gaisrai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Dar šia tema
Lietuvoje dėl žolės padegimų per parą sudegė 12 pastatų
Teismui perduota ištirta baudžiamosios bylos dalis dėl gaisro Alytuje