Šauktiniai, archyvinė nuotrauka

Kitą savaitę vyks 2019-ųjų karo prievolininkų sąrašų sudarymas

92
(atnaujinta 12:25 2019.01.06)
Visuomeninių organizacijų atstovai užtikrins sąrašų sudarymo skaidrumą

VILNIUS, sausio 6 — Sputnik. 2019 metų karo prievolininkų sąrašų sudarymą Krašto apsaugos ministerijoje sausio 10 dieną stebės keturių visuomeninių organizacijų atstovai, rašo Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Kandidatūras stebėti 2019 metų karo prievolininkų sąrašų sudarymą pateikė keturios Lietuvos visuomeninės organizacijos: Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos skautija, Atsargos karininkų sąjunga ir Lietuvos šaulių sąjunga.

Iš minėtų organizacijų sąrašų sudarymą stebės: Antanas Mikalauskas, atstovaujantis Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai, Simona Uleckienė — Lietuvos skautijai, Algimantas Vyšniauskas — Atsargos karininkų sąjungai, Haroldas Daublys — Lietuvos šaulių sąjungai.

Kaip ir ankstesniais metais, 2019 metų karo prievolininkų — Lietuvos piliečių vyrų nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai) — sąrašai bus sudaromi atsitiktine tvarka, naudojant kompiuterių programą. Sausio 10 dieną sudaryti šaukiamųjų sąrašai tą pačią dieną paskelbti nebus. Apie sąrašų paskelbimo datą Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba praneš atskirai.

Kur ir kada pradėti ir vykdyti su šaukimu susijusias procedūras bus pateikta karo prievolininkų sąraše internete https://sauktiniai.karys.lt. Šaukimo nurodymai karo prievolininkams pradėti šaukimo procedūras nėra siunčiami paštu.

Skvernelis teigia, kad valstybė neturi pinigų visuotinei karo tarnybai >>

Iki 2019 metų šaukiamųjų sąrašų sudarymo, užsirašę savo noru, jaunuoliai pirmieji galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes išmokas. O po šaukiamųjų sąrašų paskelbimo savo noru teikti prašymus atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) toliau galės ir tie jaunuoliai, kurie nebus patekę į 2019 metų karo prievolininkų sąrašus. Jie taip pat galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes išmokas.

Patekę į šaukiamųjų sąrašus karo prievolininkai ir išreiškę norą pirmumo teise atlikti tarnybą, gaus 15 proc. didesnes išmokas, ir į jų pageidaujamas tarnybos vietas ir datas paprastai yra atsižvelgiama.

Vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau gali teikti prašymus savanoriškai atlikti NPPKT. Visų regioninių karo prievolės ir komplektavimo skyrių ir poskyrių kontaktus galima rasti interneto svetainėje: http://www.karys.lt/kontaktai.html.

Pernai Lietuvos kariuomenės daliniuose NPPKT pradėjo apie 3640 karo prievolininkų iš visos Lietuvos (daugiausia iš Vilniaus regiono — apie 1100, ir iš Kauno regiono — apie 1000). Iš jų daugiau nei 50 proc. buvo norintys atlikti NPPKT savo noru, likę — iš šaukiamųjų sąrašo pareiškę norą pirmumo teise atlikti tarnybą ir 140 karo prievolininkų pristatyta privalomai pašauktų. Šiais metais į NPPKT planuojama pašaukti 3827 jaunuolius.

92
Tegai:
karo prievolininkų sąrašai, karo prievolė
Dar šia tema
Karo tarnybos vengimas gali privesti iki kalėjimo
Juknevičienė siūlo nuo 2024-ųjų privalomąją karo tarnybą iškart po mokyklos
Kaip prisiekė Kęstučio bataliono šauktiniai
Marso paviršius

NASA pranešė, kada įvyks pirmasis sraigtasparnio skrydis Marse

(atnaujinta 13:07 2021.04.11)
Anksčiau buvo pranešta, kad išradingumas pirmąjį skrydį atliks maždaug balandžio 8 dieną. Kaip antradienį patikslino departamentas, tai įvyks po kelių dienų, o atidėjimo priežasčių neįvardijo

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Pirmasis bandomasis sraigtasparnio "Ingenuity" skrydis Marse vyks ne anksčiau kaip sekmadienį, praneša RIA Novosti su nuoroda į NASA spaudos tarnybą.

Anksčiau buvo pranešta, kad išradingumas pirmąjį skrydį atliks maždaug balandžio 8 dieną. Kaip antradienį patikslino departamentas, tai įvyks po kelių dienų, o atidėjimo priežasčių neįvardijo. Jei pirmasis skrydis įvyks balandžio 11 dieną, misijos darbuotojai pirmadienio rytą Maskvos laiku NASA svetainėje praneš apie tai ir gautus preliminarius duomenis.

Skrydis sraigtasparniu, kuris turėtų pakilti į maždaug trijų metrų aukštį, jei pavyks, būsimi skrydžiai vyks maždaug 5 metrų aukštyje. Tai bus "pirmasis skrydis ir valdomas prietaiso skrydis" kitos planetos paviršiuje, pabrėžia NASA.

Anksčiau Amerikos kosmoso departamento ekspertai teigė, kad pasiruošimas pirmajam Marso skraidymui bepiločiu orlaiviu trunka apie šešias dienas, per tą laiką jį gabenantis "Perseverance" aparatas turi jį pristatyti į paleidimo vietą, o misijos specialistai turi patikrinti visų lėktuvų veikimą. jo sistemos, pirmiausia peiliai ir akumuliatorių įkrovimas.

Sraigtasparnis "Ingenuity" į Marsą atvyko vasarį ir yra "Perseverance" aparato misijos dalis. Jis, pasak NASA, atidžiai stebės sraigtasparnio bandymą ir perduos vaizdus bei kitus duomenis, gautus bandomojo skrydžio į Žemę metu.

Tegai:
NASA, Marsas
Lietus

Lietus ir vėjas: Lietuva laikinai atsisveikins su šiltu oru

(atnaujinta 14:46 2021.04.11)
Ketvirtadienį ir penktadienį vėjas bus gūsingas, vietomis jis sieks 15 metrų per sekundę, pranešė sinoptikai

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nuo pirmadienio Lietuvoje karštis palaipsniui atslūgs. Apie tai pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pirmadienio naktį žymesnių kritulių nenumatoma. Žemiausia oro temperatūra svyruos tarp 3 ir 8 laipsnių šilumos. Dieną daugelyje vakarų rajonų lis. Oras sušils iki 11-16 laipsnių, vakarinėje šalies dalyje vietomis oro temperatūra svyruos nuo 8 iki 10 laipsnių.

Antradienį didžiojoje Lietuvos dalyje lynos, dieną vietomis lietus ir sniegas. Naktį oro temperatūra bus nuo 1 iki 6 laipsnių šilumos, dieną nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos, rytinėje šalies dalyje vietomis temperatūra gali siekti 14 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį rytinėje šalies dalyje daug kur iškris krituliai, daugiausiai lynos, o kai kur lietus ir dieną. Naktį vietomis bus plikledis. Naktį temperatūra svyruos nuo -2 iki +3, dieną nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį šalies pietryčiuose lynos, vietomis lynos, dieną be didesnių kritulių. Po pietų šiaurės rytų vėjo gūsiai vietomis sieks 15-18 metrų per sekundę. Naktį oro temperatūra svyruos nuo -1 iki 4 laipsnių šilumos, o dieną nuo 7 iki 12 laipsnių.

Penktadienį lietaus tikimybė menka. Naktį šiaurės rytų vėjo gūsiai vietomis sieks 15 metrų per sekundę. Naktį oro temperatūra svyruos nuo -1 iki +4, o dieną — nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos.

Tegai:
Lietuva, orai
Arktis, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai paskelbė, kada deguonis atsirado Žemės atmosferoje

(atnaujinta 10:08 2021.04.11)
Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nauji duomenys apie izotopų santykio tyrimus paleoproterozojinėse uolienose Pietų Afrikoje rodo, kad deguonis tapo nuolatine Žemės atmosferos dalimi prieš 2,22 milijardo metų, 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Nature".

Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi. Šis įvykis, kurį mokslininkai vadina deguonies revoliucija, leido sukurti gyvybę Žemėje, tokią kokia mums žinoma.

Mokslininkai iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Danijos analizavo jūrinių nuosėdinių uolienų iš Pietų Afrikos sudėtį nuo jų susiformavimo amžiaus iki paleoproterozojaus — nuo 2,5 iki 1,6 milijardo metų. Naudodami sieros, geležies ir anglies izotopinius žymenis, mokslininkai sugebėjo išsamiai rekonstruoti to laikotarpio redokso sąlygų pokyčių vandenyne vaizdą, o iš čia — nustatyti deguonies lygį senovės atmosferoje.

Paaiškėjo, kad pradinis sodrinimas deguonimi, neviršijant 10–5 laipsnių, palyginti su šiuolaikiniu, iš tikrųjų įvyko maždaug prieš 2,43 mlrd. Metų. Bet tada deguonies lygis vėl ir vėl krito ir kilo, prieš maždaug 2,22 milijardo metų tapdamas nuolatine Žemės atmosferos dalimi.

Autorių teigimu, šie svyravimai leidžia paaiškinti kraštutinius klimato pokyčius, įvykusius proterozojaus pradžioje, kai per gana trumpą laikotarpį geologiniu požiūriu Žemė patyrė keturis apledėjimus — visa planeta kelis milijonus metų buvo visiškai uždengta ledu ir sniegu.

Mokslininkai tai aiškina staigiais atmosferos dujų  deguonies ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip metanas ir anglies dioksidas, santykio pokyčiais. Yra žinoma, kad kuo aukštesnis pastarojo lygis, tuo stipresnis šiltnamio efektas yra susijęs su atšilimu planetoje. Perėjimas prie deguonies, priešingai, sukelia staigų atvėsimą ir kito ledynmečio pradžią.

Tyrėjai mano, kad vulkanai galbūt buvo pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai, o atšilimo laikotarpiai siejami su aktyviomis vulkanizmo fazėmis. Ir kai ugnikalniai nurimo, vėl prasidėjo apledėjimas.

"Prieš pradėdami šį darbą, mes pasidomėjome, kodėl įvyko keturi ledyniniai įvykiai, kai deguonis jau buvo nuolatinis atmosferos komponentas", — vienas iš tyrimo autorių Andrejus Bekeris iš Žemės mokslų ir planetų katedros. — Mes nustatėme, kad galutinis deguonis iš tikrųjų įvyko tik po ketvirtojo, paskutinio paleoproterozojaus eros apledėjimo, o ne prieš jį, ir tai, mūsų supratimu, yra pagrindinės mįslės sprendimas".

Taigi mokslininkai mano, kad deguonies revoliucija, po kurios prasidėjo ilgas ekologinio stabilumo laikotarpis, įvyko 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau.

"Mes anksčiau manėme, kad po to, kai deguonies lygis pakilo, jis niekada nesugrįžo į žemą lygį", — tęsia Bekeris. — Dabar mes pastebime, kad jis dvejojo ​​ir nusileido iki labai žemo lygio, ir tai gali turėti dramatiškų pasekmių suvokiant išnykimo įvykiai ir gyvenimo evoliucija".

"Mes negalime suprasti atmosferos prisotinimo deguonimi priežasčių ir pasekmių — svarbiausio veiksnio, turinčio įtakos planetos gyvenimui — nebent žinome, kada iš tikrųjų įvyko nuolatinis atmosferos prisotinimas deguonimi", — sako pirmasis straipsnio autorius Simonas Pultonas, biogeochemikas iš Lydso universiteto JK.

Antrasis reikšmingas deguonies kiekio padidėjimas atmosferoje įvyko po pusantro milijardo metų, proterozojaus ir Kambro laikotarpio sandūroje, sudarant sąlygas vystytis sudėtingoms gyvybės formoms.

Tegai:
mokslininkas