Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka

Juknevičienė atgavo ištremto senelio pasą

97
(atnaujinta 19:01 2019.01.10)
Seimo narė socialiniame tinkle pasidalino, kaip per aukcioną sugebėjo atgauti savo senelio, mamos tėčio, kadaise ištremto į Rešotų lagerį, lietuvišką dokumentą

VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Šiandien Seimo narė Rasa Juknevičienė pasidalino Facebook savo šeimai džiugia istorija, kaip sugebėjo atgauti originalų lietuvišką kadaise ištremto senelio pasą.

"Šis stebuklas įvyko šiandien. Mano rankose — Rešotų lageryje 1942 metų žiemą nuo išsekimo mirusio Nepriklausomos Lietuvos mokytojo, mano mamos tėvelio Juozo Tamošiūno pasas", — rašo Seimo narė.

Jį sekmadienį vakare šeima nusipirko aukcione už 31 eurą, pradinė kaina buvo vos 1 euras. 

"Suplyšęs, aptrintas, bet su labai įdomiais įrašais, kurių vienas — parašytas Juozo Tumo - Vaižganto ranka. Mat, mano mamos tėvai tuokėsi pas jį Kaune Vytauto bažnytėlėje Vytauto Didžiojo metais. Skaudžiausias antspaudas jame - jau sovietų, kad 1940 metais buvo priversti balsuoti..." — apibūdino ji dokumentą.

Juknevičienė pasidalino, kad jos mama dar nematė paso, tačiau kai sužinojo, jog jis nupirktas, susigraudino. 

Паспорт сосланного в Сибирь деда Расы Юкнявичене
Juozo Tamošiūno pasas

"O viskas buvo taip. Šeštadienį gaunu žinutę, ar čia ne mano senelio pasas? Giminaitė visai atsitiktinai užmatė Facebook'e. Taip, jis! Nieko nesuprantam. Žiūrim, skaitom, kažkoks sendaikčių ir antikvaro aukcionas... Supuolėm visa giminė prie savo Facebook'ų, tariamės, ką daryti. Mano pirma mintis buvo pulti rašyti, kad pardavinėjate mums brangaus žmogaus pasą! Atiduokite! Tačiau artimieji sudraudė. Galim prarast, sakė. Pasidaviau. Nutarėm nusipirkti žūt būt. Aukcione užsiregistravo giminaičiai", — papasakojo politikė.

Паспорт сосланного в Сибирь деда Расы Юкнявичене
Juozo Tamošiūno pasas

Dabar moteris norėtų sužinoti, kaip jos senelio dokumentas atsidūrė aukcione. Anot jos, kai mama 2003 metais rašė knygą "Sibiras vaiko akimis", susipažino su savo tėvo byla ir ten jau nebuvo jokio dokumento.

Tačiau Juknevičienė pasikliauja savo kolegos — istoriko Arvydo Anušausko teiginiais, kad "KGBistai sovietmečiu patys iš bylų vogdavo smetoniškus dokumentus, apdovanojimus".

Паспорт сосланного в Сибирь деда Расы Юкнявичене
Juozo Tamošiūno pasas

"Dažniausiai parduodavo kolekcininkams. Sužinojom, kad į aukcioną pasas taip pat pateko iš kolekcininko. O juk galėjo tą aukcioną pirštai Facebook'e prabraukti pro šalį..." — džiūgauja moteris, jog teisybė nugalėjo.

Iš viso 1940-1953 metais daugiau nei 203 tūkstančiai žmonių buvo ištremti iš Baltijos šalių, 118 599 žmonės iš Lietuvos, 52 541 žmogus iš Latvijos ir 32 540 žmonių iš Estijos.

97
Tegai:
Rasa Juknevičienė, tremtiniai
Dar šia tema
Siūloma didinti nuolaidą pravažiavimui politiniams kaliniams ir tremtiniams
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Vasario 25-oji

Kokia šiandien diena: vasario 25-osios šventės

(atnaujinta 19:54 2021.02.24)
Vasario 25 yra 56-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 309 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:45, dienos ilgumas 10 val. 26min.

Mėnulis (jaunatis) teka 08:26 val., leidžiasi 19:36 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Alma, Margiris, Notangas, Rasa, Regimantas, Valdonė, Viktoras.

Vasario 25-oji Lietuvos istorijoje

1336 metais vokiečių ordino kariuomenė (kryžiuočiai) apgulė Pilėnų pilį Žemaitijoje, ginamą kunigaikščio Margirio. Negalėdami apsiginti, pilies ginėjai sudegino visą turtą ir patys susidegino.

1891 metais gimė poetas Faustas Kirša. Mirė 1964 m.

1931 metais gimė kalbininkas, vertėjas, mokytojas Arnoldas Piročkinas.

1996 metais alpinistas ir keliautojas Vladas Vitkauskas įkopė į aukščiausią Pietų Amerikos kalną Akonkagvą (6959 metrų aukščio) Argentinoje Andų kalnyne ir tapo 22-uoju pasaulio alpinistu, kuriam pavyko įkopti į aukščiausių kalnų viršūnes visuose žemynuose.

1997 metais mirė tuometinio Lietuvos Seimo narys, pirmosios Lietuvos vyriausybės po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais finansų ministras Romualdas Sikorskis.

1998 metais dvigubą pilietybę (JAV ir Lietuvos) iki šiol turėjęs Valdas Adamkus vien Lietuvos piliečiu tapo, likus vienai dienai iki jo inauguracijos — vasario 26-osios dienos.

2013 metais eidamas 85 metus mirė žinomas rašytojas Mykolas Sluckis.

Vasario 25-oji pasaulio istorijoje

1947 metais sulaukęs 48-erių metų amžiaus, mirė žymiausias Čikagos gangsteris Alas Kaponė.

1964 metais Kasijus Klėjus, žinomas Muhamedo Ali pavarde, tapo pasaulio profesionalų bokso sunkaus svorio čempionu, Majamyje (JAV) nokautavęs Sonį Listoną.

1990 metais per rinkimus Indijoje žuvo mažiausiai 60 žmonių.

1993 metais prisaikdintas pirmasis per pastaruosius 32 metus civilis Pietų Korėjos prezidentas King Jangsamas.

1994 metais žydas Baruhas Goldšteinas Hebrono mečetėje sušaudė 43 maldininkus ir pats buvo mirtinai sumuštas įpykusių musulmonų.

1997 metais mirė amerikiečių chemikas, atradęs cheminį elementą plutonį, Glenas Teodoras Siborgas. Gimė 1912 m.

2011 metais Škotijos universitetas, kuriame susipažino ir studijavo Didžiosios Britanijos princas Viljamas ir jo sužadėtinė Keit Midlton, įsteigė jų garbei skirtą stipendiją (70 tūkst. svarų).

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai