Gedimino kalnas, archyvinė nuotrauka

Kvietkauskas neabejoja, kad per jo kadenciją Gedimino kalnas nenuslinks

48
(atnaujinta 16:57 2019.01.12)
Anot naujojo kultūros ministro, laikinos priemonės kalno slinkimui sustabdyti jau padarytos, pats laikas imtis nuolatinių veiksmų, tačiau tai brangiai kainuoja

VILNIUS, sausio 12 —Sputnik. Penktadienį savo pareigas pradėjęs eiti naujas Kultūros ministerijos vadovas Mindaugas Kvietkauskas pirmąją darbo dieną aptarė Gedimino kalno situaciją. Interviu LRT televizijai jis sakė, kad net neabejoja, jog per dvejus jo kadencijos metus kalnas nenuslinks.

Vienas svarbiausių, anot Kvietkausko, darbų, buvo posėdis dėl Gedimino kalno situacijos, dėl ekstremalios situacijos. Ministras išklausė pristatymą apie dabartinę kalno padėtį ir kartu su Nacionaliniu muziejumi bei Geologijos tarnyba ieškojo bendrų kompleksinių sprendimų.

"Manau, kad situacija yra dabar tokia, kuri teikia vilčių, kad mes pajudėjome su tokiais sprendimais, kad kalnas būtų sutvirtintas ilgam, kad jis ilgam tvertų. Priemonės laikinos yra padarytos", — sakė ministras.

Kvietkauskas pabrėžė, jog šiuo metu svarbiausia sutvarkyti kalno pietrytinį šlaitą.

"Reikia skubiai kažką daryti, spręsti, ar vienokiu, ar kitokiu būdu, ten negalima laukti. Galima daryti trumpalaikius veiksmus, galima padaryti šiek tiek ilgiau ir labiau ilgalaikius, kurie tikrai būtų tvirti, bet, aišku, tie ilgalaikiai sprendimai kainuoja", — pabrėžė ministras.

Pokalbio pabaigoje ministras patikino, kad per jo kadencijos metus kalnas nenuslinks, nes specialistai teigia, jog juda tik paviršius, bet kalno stuomuo yra tvirtas.

Griuvimo istorija

Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai 2016 metų vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

48
Tegai:
Mindaugas Kvietkauskas, Gedimino kalnas
Discussion