Sausio 13-osios įvykių atiminimas

Sausio 13-osios įvykių dalyviams buvo pasiūlyta parama

63
(atnaujinta 17:35 2019.08.07)
Nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 13-osios įvykių buvo pasiūlyta atnaujinti būstą

VILNIUS, sausio 13 ― Sputnik. Lietuvos Seimas pritarė, kad valstybė suteiktų paramą nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 dienų įvykių, apmokant jų būsto daugiabučiuose atnaujinimą, rašoma Seimo pranešime spaudai.

"Simboliška, kad būtent šiomis sausio dienomis Seimas parodė dėmesį ir pagarbą žmonėms, kurie prieš 28 metus gynė Seimą, kitus objektus", ― pareiškė socialdemokratas Juozas Olekas, kuris pateikė šį siūlymą.

Valstybės parama bus skiriama finansuoti būsto, kuriame gyvena Sausio 13-osios įvykių dalyvis, projektų parengimą, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.

Sausio 13-osios byla

 Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka.
Фото: из личного архива Альгирдаса Палецкиса

Beveik įpusėjus 90-ajam dešimtmečiui Lietuva pradėjo bylą dėl Sausio 13-osios įvykių, kai sovietų kariuomenė šturmavo Vilniaus televizijos bokštą. Rusija laikosi nuomonės, kad tuo metu Lietuva dar buvo TSRS dalis, todėl jos teritorijoje veikė sovietų įstatymai.

Lietuvoje daugelis žmonių mano, kad valdžios institucijos sąmoningai iškreipia įvykių eigą. Pavyzdžiui, opozicijos politikas Algirdas Paleckis buvo persekiojamas už pasisakymą apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje. Paleckis netgi buvo teistas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį "Dėl sovietinės okupacijos neigimo". Jis padarė prielaidą, kad tada "savi šaudė į savuosius". Šiuo metu jis yra kaltinamas "šnipinėjimu".

Rusijos Federacijos visuomenės rūmai pareiškė, kad Rusijos piliečių ir žmonių, palaikančių santykių su Rusija plėtrą, persekiojimas, priekabiavimas, suėmimas ir sulaikymas tapo 2018 metų išskirtiniu bruožu. Be to, pasak VR, tokie Vilniaus veiksmai turi politinių motyvų, o "šnipinėjimo byla", kuri šiuo metu aktyviai plėtojama Lietuvoje, buvo sufabrikuota.

Kaip pažymi Visuomenės rūmai, Paleckis persekiojamas dėl "alternatyvios pozicijos, susijusios su tragiškais įvykiais Vilniuje 1991 metų sausio 13 dieną".

63
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai
Dar šia tema
Latvijos rusų sąjunga pareikalavo paleisti Paleckį iš areštinės
Paleckis ir kitų asmenų grupė kaltinami šnipinėjimu Rusijos naudai
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke

(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.

Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.

Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.

Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.

Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, mirtingumas, Lietuva