Pilkasis ruonis Baltijos jūroje, archyvinė nuotrauka.

Kuršių nerijoje įsikurs "sanatorija" nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams

55
(atnaujinta 12:51 2019.01.17)
Bene pagrindiniai šio centro globotiniai bus, kaip rodo Lietuvos jūrų muziejaus patirtis, pakrantėje randami sužeisti ar kitaip nukentėję Baltijos pilkieji ruoniai. Tai yra nykstanti rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo, bus pradėtas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, praneša Aplinkos ministerija.

"Toks centras yra itin reikalingas, nes ligi šiol Lietuvos jūrų muziejus, jau daug metų globojantis pajūryje aptiktus sužeistus ar nusilpusius gyvūnus, šiai misijai neturi sąlygų", — sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Pasak jo, nukentėjusių per įvairius incidentus, katastrofas, paliktų ar sužeistų dėl žmogaus veiklos gyvūnų, deja, daugėja. Todėl visiškai palaikoma muziejaus iniciatyva įkurti šią "sanatoriją".

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui statyti Aplinkos ministerija skyrė 1,38 mln. eurų ES fondų lėšų.

Bene pagrindiniai šio centro globotiniai bus, kaip rodo Lietuvos jūrų muziejaus patirtis, pakrantėje randami sužeisti ar kitaip nukentėję Baltijos pilkieji ruoniai. Tai yra nykstanti rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą.

Baltijos pilkuosius ruonius muziejus reabilituoja jau beveik 30 metų. Aptikti nusilpę jaunikliai gydomi, maitinami, kol priauga reikiamo svorio, ir paleidžiami atgal į jūrą. Lėšų tokiems jaunikliams reabilituoti nuo 2011-ųjų Aplinkos ministerija skiria iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Kasmet — po 7 tūkst. eurų, o pernai suma padvigubinta.

Kita būsimų centro globotinių grupė — vandens paukščiai. Jų vis daugiau sužalojama dėl aktyvios laivybos ir žvejybos. Daugelis šių paukščių, žiemojančių ar praskrendančių, priklauso nykstančioms rūšims, todėl labai svarbu pasirūpinti kiekvienu iš jų.

Kaip sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, bendromis dviejų institucijų pastangomis kuriamas profesionalus reabilitacijos centras ne tik teiks pagalbą taršos ir kitų incidentų metu nukentėjusiems jūrų gyvūnams, bet ir vykdys jų populiacijos stebėseną, užsiims moksline tiriamąja veikla. Dabar tyrimai atliekami netinkamomis sąlygomis arba mokslininkai priversti juos vykdyti užsienyje.

Toks gyvūnų tyrimų ir reabilitacijos centras bus vienas iš nedaugelio Europoje.

55
Tegai:
Raudonoji knyga, Lietuvos jūrų muziejus
Dar šia tema
Sustabdykime delfinų išnykimą: šiandien minima Tarptautinė jūros kiaulės diena
Latvijoje ruoniukai mėgaujasi saulute
Kamčatkoje vietos gyventojai aptiko "plaukuotą monstrą"
Aliaskoje kuprotasis banginis apliejo turistus lediniu vandeniu
Turkijoje bus atidarytas paplūdimys naminiams gyvūnėliams
Genetikai atskleidė "rusiškas" viduramžių maro epidemijos šaknis
Mobilusis telefonas, archyvinė nuotrauka

Sulaikyti nusikaltėliai, kurie naudodamiesi "Smart-ID" pasisavino apie 100 tūkst. eurų

(atnaujinta 17:19 2020.09.29)
Nukentėjusieji įvesdavo prisijungimo duomenis naudodami "Smart-ID" ir tokiu būdu perduodavo įtariamiesiems savo ir atstovaujamų juridinių asmenų identifikavimo elektroninės bankininkystės sistemoje bei elektroninių mokėjimo priemonių duomenis

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Šią savaitę sulaikyti 3 asmenys, nuo kurių nusikalstamų veikų galimai nukentėjo daugiau nei 80 Lietuvos piliečių bei apie 20 įmonių, rašo Prokuratūros spaudos tarnyba.

Taip pat pabrėžiama, kad dar apie 500 nukentėjusiųjų buvo nustatyta Estijoje.

Įtariama, kad nukentėję žmonės gaudavo neva iš banko atsiųstus elektroninius pranešimus. Laiškuose buvo pateikiami melagingi siūlymai atnaujinti paskyrą bei interneto nuorodos, nukreipiančios į tinklalapius, imituojančius bankų elektroninės bankininkystės paskyras.

Nukentėjusieji įvesdavo prisijungimo duomenis, naudodami populiarią aplikaciją "Smart-ID" ir tokiu būdu perduodavo įtariamiesiems savo ir atstovaujamų juridinių asmenų identifikavimo elektroninės bankininkystės sistemoje bei elektroninių mokėjimo priemonių duomenis. Įtariamieji neteisėtai pasinaudodavo šiais duomenimis prisijungdami prie bankų elektroninių bankininkysčių.

Tokių nusikaltimų suaktyvėjimas fiksuojamas 2019 metų birželio mėnesį, jis stebimas iki šiol. Pastebėjus nusikaltimų panašumus, visi šalyje nustatyti šios rūšies nusikaltimai ir tyrimai buvo apjungti bei tirti sistemiškai.

Iš viso Lietuvoje nukentėjo ne mažiau kaip 101 fizinis ir juridinis asmuo. Iš šių asmenų banko sąskaitų nusikaltėliai į kitų asmenų banko sąskaitas iš viso neteisėtai buvo pervedę apie 250 000 eurų, tačiau faktiškai įgijo apie 100 000 eurų — kitais atvejais pavedimus bankų ir finansinių paslaugų įmonių pastangomis pavyko sustabdyti ir grąžinti pinigus nukentėjusiems asmenims.

Neteisėtu būdu pinigai buvo siunčiami į Lietuvos, Lenkijos, Airijos, Anglijos, Liuksemburgo, Olandijos, Ispanijos, Maltos, Prancūzijos bankus ar įmones, teikiančias elektroninių pinigų paslaugas.

Tiriant šias nusikalstamas veikas nustatyta, kad identiški sukčiavimai vyksta ir Estijoje. Buvo nustatyta, kad nusikaltimus daro ta pati organizuota grupė Rumunijoje. Rumunijos policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo, kad tokio pobūdžio nusikaltimai pačioje Rumunijoje nebuvo vykdomi.

Lietuvos, Estijos ir Rumunijos sudarytos jungtinės tyrimų grupės pateiktais įrodymais, Rumunijos pareigūnai sulaikė įtariamuosius.

Ikiteisminis tyrimas Lietuvoje atliekamas dėl sukčiavimo, neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Tegai:
nusikaltėliai, prokuratūra
Dar šia tema
Klaipėdoje pensininkė sukčiui atidavė beveik 20 tūkst eurų
Sučiupti organizuotos grupės nariai, dėl kurių veiklos valstybei nesumokėti 4 mln eurų
FNTT: už mokesčių slėpimą mėsos perdirbimo įmonės laukia teismas
Pasienietis

Automobilio slėptuvėse pasieniečiai aptiko beveik tūkstantį pakelių cigarečių

(atnaujinta 15:09 2020.09.29)
Už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką vyrui gresia iki 6000 eurų bauda

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Iš Dieveniškių kilpos važiavusiame automobilyje pasieniečiai aptiko įrengtas slėptuves, kuriose buvo tūkstantis pakelių baltarusiškų cigarečių, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pirmadienį VSAT pareigūnai Šalčininkų rajono Širvių kaimo prieigose, kelyje Dieveniškės–Šalčininkai, tikrino 22 metų Šalčininkų rajono gyventojo ir jo vairuoto automobilio "Audi A6" dokumentus.

Vairuotojas pasieniečiams pateikė tvarkingus asmens bei transporto priemonės dokumentus. Vis dėlto "Audi A6" pasieniečiams pasirodė įtartinas, todėl buvo atlikta išsami apžiūra.

Nustatyta, kad mašinos dugne ir kėbulo konstrukcijose yra įrengtos slėptuvės. Iš jų pasieniečiai ištraukė 998 pakelius cigarečių "NZ Gold" su Baltarusijos banderolėmis.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką vairuotojui pradėta administracinės bylos teisena. Už tokį pažeidimą vyrui gresia bauda nuo 5200 iki 6000 eurų.

Tegai:
baltarusiškos cigaretės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
VSAT pareigūnai patruliuoja prie ES išorės sienos — video
Iš Baltarusijos atvykusiame traukinyje buvo paslėpta apie 23 tūkst pakelių cigarečių
Pasieniečiai sulaikė į šalį gabentus du visureigius, ieškotus Nyderlandų teisėsaugos
Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Andrejus Kartapolovas, archyvinė nuotrauka

RF Gynybos ministerija: NATO siekia sunaikinti karinį Rusijos ir Baltarusijos aljansą 

(atnaujinta 17:38 2020.09.29)
Rusijos kariuomenė Baltarusiją laiko ne tik artimiausia kaimyne, bet ir "patikima karine sąjungininke"

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Su savo kariuomene netoli Baltarusijos ir Rusijos sienų NATO siekia sunaikinti karinį šių dviejų šalių aljansą, sakė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Andrejus Kartapolovas, praneša Sputnik Baltarusija.

"NATO toliau stiprina savo kovinį potencialą ir aktyvumą Europoje. NATO karinės infrastruktūros diegimas pagreitintu tempu vykdomas Baltijos šalyse. Pagrindinis karinės veiklos išplėtimo tikslas — Baltarusijos ir Rusijos karinio aljanso naikinimas", — Baltarusijos ir Rusijos regionų forume sakė jis.

Kartapolovas pranešė, kad Rusija vykdys savo įsipareigojimus saugoti Sąjunginę valstybę bet kokiomis sąlygomis, ir pridūrė, kad imasi atsakomųjų priemonių NATO karių dislokavimui. Kaip pavyzdį jis pateikė pratybas "Sčit Sojuza" ("Sąjungos skydas") ir "Slavianskoje bratstvo" ("Slavų brolija").

Kalbėdamas apie Baltarusiją, Andrejus Kartapolovas ją pavadino ne tik artimiausia Rusijos kaimyne, bet ir "patikima karine sąjungininke". Jis taip pat sakė, kad spalio mėnesį respublikoje vyks pratybos "Nerušymoje bratstvo" ("Nesunaikinama brolija").

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, NATO