Elektros perdavimo linijas, archyvinė nuotrauka

EK skyrė 323 mln eurų Baltijos šalių desinchronizacijai nuo Rusijos

69
(atnaujinta 09:00 2019.01.24)
Lietuvos elektros energetikos sistemai atnaujinti ir sustiprinti prireiks 167 mln. eurų, iš jų tris ketvirtadalius paramos skiria ES ― 125 mln. eur.

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Europos Komisija skyrė 323 mln. eurų Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Iš jų Lietuvos projektams skirta 125 mln. eurų. Vyriausybė pažymėjo, kad tai yra pati didžiausia parama, kokią iš šio fondo energetikos infrastruktūros projektams iki šiol yra gavusi Lietuva.

"Tai patvirtinimas, kad sinchronizacija yra visos ES projektas. Ši finansinė parama padės mums paversti tikrove svarbiausią Baltijos šalių energetinio saugumo projektą ir sustiprinti mūsų energetinę nepriklausomybę", ― sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pirmame etape Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos bendra projektų vertė siekia ― 432,5 mln. eurų. ES lėšomis bus finansuojama 75 proc. Lietuvos elektros energetikos sistemai atnaujinti ir sustiprinti prireiks 167 mln. eurų, iš jų tris ketvirtadalius paramos skiria ES ― 125 mln. eur.

Antrasis prijekto etapas ― naujo jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimas. Darbai vyksta ir čia ― gruodžio pabaigoje Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriai pradėjo parengiamuosius darbus dėl kabelio "Harmony link" įgyvendinimo.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Iki 2025 metų Baltijos šalys bei Lenkija turės išeiti iš BRELL energijos žiedo. Susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais buvo pasirašytas 2018 metų birželio mėnesį.

Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį.

Pirmadienį Europos energetikos sąjungos viceprezidentas Marošas Ševčovičius pareiškė, kad EK nemato rizikos Baltijos šalims, Rusijai ir Baltarusijai elektros energijos sistemų atjungime.

Maskva, savo ruožtu, aktyviai ruošiasi užtikrinti saugų energijos tiekimą į Kaliningrado sritį. Kaliningrado srities energetinės sistemos darbo izoliuotu režimu bandymai bus atliekami 2019 metų gegužės mėnesį.

69
Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Europos Komisija, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (109)
Dar šia tema
Kaip BRELL Vilnių su Talinu supykdė
COVID-19 testas

Lietuvoje per parą nustatyta 1 113 naujų koronaviruso atvejų

(atnaujinta 10:23 2021.04.21)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 516,9 atvejo

VILNIUS, balandžio 21— Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyta 1 113 naujų koronaviruso atvejų, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 236 533, 213 970 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 65 943.

Per pastarąją parą užfiksuota 14 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 802.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 516,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6 proc. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 10 270 žmonių, antra skiepo doze — 4 339. Iš viso 215 134 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 365 741 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 796 009 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Bloomberg": Ukraina puolė vaikytis nereikalingų vakcinų
Lietuvoje beveik trečdaliu padaugėjo COVID-19 protrūkių prekybos srityje
Santarose įrengiamos naujos reanimacijos vietos sunkiems COVID-19 pacientams
Peilis

Šalčininkų rajone girta moteris peiliu sužalojo vyrą

(atnaujinta 09:51 2021.04.21)
Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Policijos duomenimis, įtariamosios kraujyje rasta daugiau nei dvi promilės alkoholio

VILNIUS, balandžio 21— Sputnik. Šalčininkų rajone girta moteris peiliu sužalojo vyrą. Apie tai pranešė Policijos departamento spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko antradienį apie 19:35 Turgelių seniūnijoje.

Patikslinta, kad moters kraujyje rasta 2,03 promilės alkoholio. Vyras paguldytas į ligoninę, įtariamoji uždaryta į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
policija, Šalčininkų rajonas
Dar šia tema
Švenčionių rajone surastas iš darbo vietos pasišalinęs nuteistasis
Kaune, lauko tualete, rasta reaktyvinė raketa
Policija įspėja apie reidus Lietuvos keliuose

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipiasi į Fedaralinę asamblėją. Tiesiogiai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandžio 21 dieną Maskvoje, centrinėse parodų rūmuose "Manež" skaito savo kasmetinį pranešimą Federalinei asamblėjai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį teikia savo metinį pranešimą Federalinei asamblėjai. Jame Rusijos vadovas tradiciškai pateikia savo šalies būklės vertinimą ir pagrindinių ateities uždavinių viziją.

Dabartinis pranešimas bus 27-asis naujausioje Rusijos istorijoje ir 17-asis Putino. Pirmasis šalies prezidentas Borisas Jelcinas eidamas valstybės vadovo pareigas iš viso kreipėsi šešis kartus, Putinas — 16 ir Dmitrijus Medvedevas — keturis kartus.

Šiemet įvykio formatą teko koreguoti dėl koronaviruso pandemijos. Ir nors Putinas, kuris jau buvo paskiepytas nuo koronaviruso, neatsisakė kalbėti asmeniškai, Kremlius buvo priverstas nustatyti tam tikrus apribojimus.

Paprastai į ceremoniją pakviečiama apie tūkstantis svečių: jie yra Valstybės Dūmos deputatai ir senatoriai, vyriausybės nariai ir prezidento administracijos atstovai, Generalinės prokuratūros, Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismų vadovai, regionų vadovai, centrinės rinkimų komisijos, Audito ir Viešųjų rūmų pirmininkai ir svarbiausių konfesijų vadovai. Praėjusiais metais Putinas perskaitė pranešimą dalyvaujant maždaug 1 300 svečių. 

Žurnalistai buvo įspėti, kad visos ceremonijos metu reikia laikytis socialinio atstumo ir dėvėti kaukę. Kita būtina priemonė yra keletas neigiamų koronaviruso tyrimų. Taigi, norėdami patekti į ceremoniją, žiniasklaidos atstovai turės turėti tris neigiamų PGR testų sertifikatus.

Taip pat sumažėjo į renginį priimamų žurnalistų skaičius: 435 žiniasklaidos atstovai šiais metais galės apšviesti ceremoniją iš savo vietų, palyginti su 900 metais anksčiau.

Renginys tradiciškai prasideda vidurdienį Maskvos laiku. Prezidento pranešimą tiesiogiai transliuos televizijos kanalai "Rossija-1", "Rossija-24" ir "Pervyj kanal". 

Renginio trukmė nereglamentuojama. Kreipimasis į parlamentą 2018 metais buvo rekordinis: Rusijos vadovo kalba truko beveik dvi valandas. Vidutiniškai pranešimai trunka apie valandą ir ketvirtį. Trumpiausias kalbas — po 48 minutes — Putinas pasakė 2004 ir 2005 metais.

Šiemet ceremonijos vieta pasirinkta Centrinė parodų rūmai "Manež". Putinas ten pranešimą skaitys trečią kartą.

Kremlius tradiciškai neskelbia pranešimo turinio. Tuo pat metu prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad šių metų kreipimasis į parlamentą "vienaip ar kitaip bus postkovidinis". Pasak jo, bus kalbama apie išėjimą iš krizės, sistemines paramos priemones. Pasak Kremliaus atstovo spaudai, rengiant pranešimą taip pat buvo atsižvelgta į artėjančius Dūmos rinkimus ir protestus šiais metais.

Kaip tikisi Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko, pranešimas suformuos "naują koordinačių sistemą" ir taps "naujojo laiko" kreipimusi.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija