Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje įvardyta pati "draugiškiausia" ir pati "priešiškiausia" valstybė

215
(atnaujinta 13:11 2019.01.30)
Visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad dauguma lietuvių pritaria valdžios institucijų vykdomai šalies užsienio politikai

VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Lietuvos gyventojai draugiškiausia valstybe laiko Latviją, o keliančia didžiausią grėsmę — Rusiją, praneša Užsienio reikalų ministerija.

Apklausą URM užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus".

Apklausa parodė, jog Lietuvos gyventojai užsienio politiką ir diplomatiją laiko reikšmingais šalies ir jos gyventojų saugumo užtikrinimo veiksniais, iš esmės pritaria valdžios institucijų vykdomai šalies užsienio politikai. Šalies gyventojai pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei Lenkija, o didžiausią grėsmę jaučia iš Rusijos.

Kremlius, archyvinė nuotrauka.
Sputnik / Наталья Селиверстова

Dažniausiai kaip prioritetinio bendradarbiavimo šalys buvo nurodomos Latvija (65 proc.), Lenkija (62 proc.), Estija (58 proc.) ir Vokietija (55 proc.).

Dauguma žmonių kaip nedraugišką Lietuvai šalį įvertino Rusiją — taip mano 68 proc. respondentų.

Beveik visus dvišalius santykius respondentai apibūdino kaip greičiau teigiamus, negu neigiamus. Išimtis Rusija — dvišalius santykius su ja neigiamai apibūdino 82 proc. respondentų, o teigiamai tik 7 proc.

Be to, manančiųjų, kad Lietuvai reiktų aktyviai bendradarbiauti su Rusija, sumažėjo nuo 32 iki 29 proc., o Baltarusijos atžvilgiu tokių vertinimų procentas krito nuo 35 iki 30 proc. Du trečdaliai (62 proc.) apklausos dalyvių išsakė nuomonę, jog Baltarusijoje statoma Astravo AE kelia grėsmę Lietuvai.

Geriausiai santykiai buvo įvertinti su Latvija, Estija, Ukraina, Vokietija ir JAV.

Nepaisant sumažėjusio domėjimosi užsienio politika, 46 proc. Lietuvos gyventojų pritaria valdžios institucijų vykdomai Lietuvos užsienio politikai, tuo tarpu nepritariančių yra 18 proc.

Daugiau pritariančių yra tarp vilniečių (66 proc.), jaunimo (59 proc.), turinčių aukštąjį išsilavinimą (57 proc.) bei aukštesnių pajamų grupėje (64 proc).

Didžioji dauguma — 87 proc. — gyventojų sužino apie Lietuvos užsienio politiką iš televizijos. Antroje vietoje — internetinė žiniasklaida, ją paminėjo 53 proc. gyventojų. Tačiau jaunimui internetinė žiniasklaida jau yra pirmoje vietoje — 79 proc. Palyginti su 2017 m., šio šaltinio svarba žymiai padidėjo.

Ankstesnė apklausa

Gruodį agentūra TNS LT atliko socioliginį tyrimą ir jo rezultatai skiriasi nuo Užsienio reikalų ministerijos užsakyto tyrimo. Gruodžio mėnesio apklausos duomenimis, 42 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina Rusiją, 54 proc. — neigiamai.

Kalbant apie bendradarbiavimo prioritetus, 91 proc. pasirinko Vokietiją, 86 proc. — Prancūziją ir 80 proc. — Didžiąją Britaniją. Ketvirtąją ir penktąją vietas užėmė Japonija ir JAV. Užuominų apie Baltijos šalis ir Lenkiją nėra.

Antirusiška retorika Lietuvoje

Baltijos šalių politikai nuolat kaltina Rusiją dėl "priešiškos įtakos" ir "kišimosi" į respublikų vidaus reikalus. Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad "priešiškai nusiteikusios trečiosios šalys, pirmiausia Rusija, sistemingai naudoja dezinformaciją siekiant skaldyti ES".

Sausio pradžioje Lietuva pareiškė, kad "Rusijos kibernetinės atakos" gali "paveikti" būsimų rinkimų eigą ir rezultatus.

Antirusiška retorika suskaidė Baltijos šalių visuomenę >>>

Maskva nuolat neigia tokius Vakarų šalių kaltinimus. Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad visi šie teiginiai neturi pagrindo.

Interviu "Sputnik Lietuva" Tarptautinio humanitarinių ir politikos studijų instituto ekspertas Vladimiras Bruteris pažymėjo, kad tokie žaidimai tęsis ir toliau, nes Vakarų šalys mato "Rusijos grėsmės" perspektyvą. Jis taip pat pažymėjo, kad Vakarai kaip savo egzistavimo prasmę suvokia tik konfrontaciją su Rusija, ir tokia politika yra šių šalių nacionalinės tapatybės pagrindas.

215
Tegai:
Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertai: Rusija ir Vokietija tęsia aktyvų bendradarbiavimą
Vestuvės, archyvinė nuotrauka

Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Moters giminaičiai tiksliai nenurodė, kokia buvo tiksli senolės mirties priežastis

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtusi moteris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai sudalyvavo anūko vestuvėse, pranešė "The Sun".

Jaunavedžiai internete paskelbė bendrą nuotrauką su močiute ir vartotojai juos sukritikavo dėl neatsakingo požiūrio į kitų sveikatą.

Gindamasi vyro nuotaka parašė, kad "močiutė stovėjo toli nuo svečių, o paskelbta nuotrauka buvo vienintelė, kurioje jie buvo kartu".

Ji sakė, kad tai buvo paskutinė jų bendra nuotrauka.

Nuotaka nenurodė pagyvenusios moters mirties priežasties, tačiau visi, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, turi izoliuotis, kad būtų išvengta jo plitimo, pažymima straipsnyje.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
NVSC reikalauja skubiai spręsti COVID-19 tyrimų Radviliškyje klausimą
Klaipėdos dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 20-osios šventės

(atnaujinta 09:12 2020.09.19)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų gali lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 20 yra 263-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 264-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 102 dienos.

2020 metų rugsėjo 20 dieną saulė teka teka 07:00, leidžiasi 19:24, dienos ilgis — 12 val. 24 min.

Herkaus Manto sukilimo diena

1260 metais prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, kurį paskatino Lietuvių ir Žemaičių pergalė prieš kryžiuočius Durbės mūšyje. Vienu iš sukilimo vadų tapo legendinis Herkus Mantas.

1869 metais gimė visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, kritikas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1920 metais Tautų Sąjungos Taryba, stengdamasi sušvelninti konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos, priėmė rezoliuciją, kuria siūlė tvirtinti Pauliaus Hymenso pasiūlytą Lietuvos ir Lenkijos sutarties projektą, toliau dėl jo nebediskutuojant. Pagal projektą Lietuva ir Lenkija būtų savarankiškomis valstybėmis, turinčiomis bendras užsienio reikalų ir ekonomikos tarybas. Lietuvos sostine būtų patvirtintas Vilnius ir nustatyta aiški tarpvalstybinė siena.

1935 metais Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis — Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".

1989 metais Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

2001 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis.

2005 metais Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Eustachijus, Fausta, Tautgirdė, Vainoras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai