Lydeka, archyvinė nuotrauka.

Nuo vasario 1 dienos draudžiama žvejoti lydekas

104
(atnaujinta 14:06 2019.01.30)
Lydekų žvejybos draudimo laikotarpiu aplinkosaugininkai organizuos reidus, ypač į nuošalesnius, žvejų mėgėjų rečiau lankomus vandens telkinius

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Aplinkos ministerija primena, kad vasario 1 dieną įsigalios draudimas iki balandžio 20 dienos žvejoti lydekas. Jo tikslas ― užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti jų išteklius.

Ledas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Игорь Подгорный

Šių žuvų negalima gaudyti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras. Iki balandžio 20-osios draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Žvejybai gali būti naudojamas žuvies gabalėlis, o Kuršių mariose ir žuvelė, tačiau visos užkibusios lydekos turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

Mokslinių tyrimų duomenimis, daugumoje šalies vandens telkinių plėšriųjų žuvų yra per mažai. Net Kauno mariose, kuriose žuvų nuo 2013 m. pagausėjo apie keturis kartus, lydekų, greičiausiai dėl intensyvios jų žvejybos, nedaugėja.

Lydekų žvejybos draudimo laikotarpiu aplinkosaugininkai organizuos reidus, ypač į nuošalesnius, žvejų mėgėjų rečiau lankomus vandens telkinius. Ten vis dar pasitaiko pažeidėjų, kurie stato šakotines, paslėpdami jas po sniegu, ir gaudo besiruošiančias neršti lydekas.

Už kiekvieną draudžiamu laikotarpiu sugautą lydeką pažeidėjas turės sumokėti po 145 eurus žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Be to, jam bus skirta iki 300 eurų bauda ir konfiskuoti visi nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonės.

Aplinkos ministerija kviečia žmones apie pastebėtus brakonieriavimo atvejus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatoriai šią informaciją nedelsdami perduos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos budinčiam mobiliam aplinkosaugininkų ekipažui.

Baltijos jūros žuvys
© Sputnik /
Baltijos jūros žuvys
104
Tegai:
draudimas žvejoti lydekas
Dar šia tema
Lietuvoje šiemet nubausti beveik du tūkst žvejybos reikalavimų pažeidėjų
Draudimas žvejoti vėgėles įsigalios dviem dienom vėliau nei įprastai
Žvejams mėgėjams išduotas rekordinis leidimų skaičius
Rankos, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje miršta vienas keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu

(atnaujinta 22:50 2020.07.14)
Naujausiais duomenimis, respublikoje iš viso patvirtinti 1875 koronavirusinės infekcijos atvejai, mirė beveik 80 žmonių

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia koronaviruso atvejų 100 tūkstančių gyventojų yra vyresnių nei 85 metų amžiaus grupėje. Tai teigiama Aurelijaus Verygos Facebook pateiktoje informacijoje apie epidemiologinę situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos.

85+ grupėje sergamumo rodiklis yra 116,55 proc. 100 tūkst. žmonių. Šio amžiaus pacientų mirštamumas 100 tūkst. gyventojų yra 30,53. Pažymėta, kad 77,38 proc. šios amžiaus grupės pacientų, sergančių koronavirusu, buvo paguldyti į ligoninę.

Antroje vietoje pagal sergamumą buvo pacientai nuo 50 iki 54 metų (97,94 iš 100 tūkst. žmonių). Taip pat didelis sergamumas buvo užregistruotas tarp 45–49 metų amžiaus pacientų (96,90 100 tūkst. žmonių) ir 55–59 metų pacientų (92,86 100 tūkst. žmonių).

Dažniausiai Lietuvoje hospitalizuojami 75–79 metų (77,05 proc.), 80–84 metų (76,81 proc.), 70–74 metų (74,65 proc.) ir 65–69 metų (53,40 proc.) pacientai.

Be to, anot pranešimo, respublikoje mirė kas ketvirtas 75–79, 80–84 ir 85 metų amžiaus grupių pacientas.

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875. Iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė. Dabar šalyje yra paskelbta ekstremalioji padėtis.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras sakė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, tačiau kol kas padėtis stabili.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 12,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 566 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką
Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva tarp ES antilyderių pagal mirčių keliuose skaičių

(atnaujinta 22:48 2020.07.14)
Viena iš avarijų priežasčių Rytų Europoje — prasta kelių būklė, be to, vairuotojai naudojasi senesniais automobiliais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Remiantis Europos Komisijos 2017 metų duomenimis, milijonui Lietuvos gyventojų tenka 67 mirtini kelių eismo įvykiai.

Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES. Pagal eismo įvykių skaičių Lietuvos Respublika užima septintą vietą. Latvija su 70 avarijų rodikliu pateko į antilyderių penketuką, kaip ir Rumunija (99), Bulgarija (96), Kroatija (80) ir Lenkija (75).

Pagal situaciją keliuose Estija tapo saugiausia šalimi Baltijoje. Čia kyla 36 nelaimingi atsitikimai milijonui gyventojų.

Rečiausiai avarijos įvyksta Airijos (33), Nyderlandų (31), Danijos (30), Jungtinės Karalystės (28) ir Švedijos (25) keliuose. Į šį sąrašą pateko ir Jungtinė Karalystė, nes ataskaitoje pateikiami 2017 metų duomenys, tai yra, iki šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Kaip rašo britų dienraštis "The Daily Mail", Europos automobilių gamintojų asociacijos pranešime teigiama, kad daug mirtinų avarijų įvyksta dėl vairuotojo išsiblaškymo.

Šiuo atžvilgiu automobilių gamintojai diegia įvairias sistemas, ribojančias automobilių greitį. Per ateinančius dvejus metus automobiliuose planuojama įrengti įspėjamąsias sistemas, stebinčias vairuotojo mieguistumą ir dėmesio kocentraciją, taip pat pažangias vairuotojo išsiblaškymo aptikimo sistemas ir kitas būtinas funkcijas. Greičio ribojimo sistemos bus privalomos naujiems Europos automobiliams nuo 2022 metų.

"Daily Mail" straipsnyje pažymima, kad Rytų Europa yra ES antilyderė pagal avarijų keliuose statistiką.

"Taip yra dėl įvairių veiksnių, įskaitant prastą kelių būklę ir senesnių transporto priemonių naudojimą su prastesnėmis saugumo technologijomis ir eksploatacinių savybių standartais", — rašoma laikraštyje.
Tegai:
ES, Lietuva
Dar šia tema
Kauno rajone į avariją pateko policijos pareigūno automobilis