Teisėjo plaktukas

Lietuvoje atidėtas nuosprendžio paskelbimas Sausio 13-osios byloje

120
(atnaujinta 14:00 2019.02.05)
Teisėjų kolegija nusprendė, kad dėl didelės bylos apimties neįmanoma laiku priimti sprendimą kaltinamųjų atžvilgiu

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismas atidėjo nuosprendžio paskelbimą 1991-ųjų metų sausio įvykių Vilniuje byloje, praneša teismo spaudos tarnyba.

Praėjusių metų spalį teismas baigė nagrinėti bylą, kurią sudaro 762 tomai. Kaltinimai pareikšti 67 žmonėms.

Buvo planuojama, kad nuosprendis bus paskelbtas vasario 18 dieną, tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad dėl itin didelės bylos apimties ir dėl kolegijos narės ilgalaikio nedarbingumo nuosprendžio rašymo metu, neturi galimybės paskirtu laiku paskelbti teismo nuosprendį kaltinamiems asmenims.

Buvo nuspręsta, kad sprendimas bus paskelbtas kovo 27 dieną.

Sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra be įrodymų tvirtina, kad 1991 metais prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusieji žmonės buvo nužudyti sovietų kareivių, ir reikalauja kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl "karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai" ir skirti jiems nuo 12 iki 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tarp kaltinamųjų yra du Rusijos piliečiai: 2014 metais Lietuvoje sulaikytas Jurijus Melis ir buvęs karys, Lietuvoje gyvenantis Genadijus Ivanovas. Prokuratūra reikalauja Meliui skirti 16 metų laisvės atėmimo bausmę, įskaitant jo arešto laikotarpį nuo 2014 metų, Ivanovui — 12 metų laisvės atėmimo.

Be to, Melis kaltinamas tuo, kad per tragiškus 1991 metų įvykius važiavo tanku.

Sausio viduryje Lietuvos apeliacinis teismas pretęsė jo areštą Vilniaus Lukiškio tardymo izoliatoriuje-kalėjime, paaiškindamas tai tuo, kad rusas gali pabandyti išvengti nuosprendžio. Kaip anksčiau pažymėjo Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas, pagal Lietuvos įstatymus asmuo gali būti sulaikytas trejus metus, o Melis areštuotas jau beveik penkerius metus.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę teisę ir Lietuvos vidaus baudžiamuosius įstatymus, o proceso dalyviai kaltinami pagal straipsnius, kurie apskritai neegzistavo 1991 metais.

Rusijos Valstybės Dūma taip pat pavadino Sausio 13-osios bylą politiniu procesu su "blogiausiomis baudžiamojo teisingumo tradicijomis", o Rusijos tardymo komitetas praėjusių metų vasarą pradėjo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo atsakomybėn.

120
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Dar šia tema
Kaltinamieji Sausio 13-osios byloje nežinojo istorijos, pareiškė Lietuvos advokatai
Gasparianas: teismo procesas Sausio 13-osios byloje gali tęstis amžinai
Sausio 13-osios bylos nuosprendis bus paskelbtas vasarį
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių

(atnaujinta 15:05 2020.09.21)
Šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų koronaviruso atvejų per parą skaičių — 99

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Reaguojant į pastaruoju metu išaugusį koronaviruso protrūkį, nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių, tokių kaip miestų ar derliaus šventės, teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Jis šiandien galimas apsaugos priemones, padidėjus atvejų skaičiui, aptarė Vyriausybės COVID-19 valdymo komitete.

"Šiandien COVID-19 valdymo komiteto posėdyje iš medicinos profesorių darsyk išgirdome: svarbiausias ginklas prieš virusą yra mūsų pačių atsakingas elgesys. Todėl dar kartą prašau visų: atstumas, rankų higiena, veido apsaugos priemonės — ir teisingas jų dėvėjimas! Ir, žinoma, venkime nebūtinų kontaktų", — rašė Skvernelis savo Facebook paskyroje.

Premjero teigimu, komitete taip pat nutarta stiprinti ligoninių apsaugą, testuoti medikus "tiek, kiek reikės". Be to, siekiama užtikrinti, kad visos ligoninės laikytųsi reikiamų taisyklių.

"Nuo spalio 1 dienos ketiname nebeleisti rengti tokių masinio susibūrimo renginių kaip miestų ar derliaus šventės, kur itin sunku užtikrinti ir kontroliuoti saugumo reikalavimų laikymąsi. Formaliai jų tarsi laikomasi, bet realiai — nė kiek", — rašė Skvernelis.

Jis teigia suprantantis dalies žmonių nuovargį bei susierzinimą, tačiau paragino nepasiduoti ir nenuleisti rankų. "Privalome imtis visų būtinų priemonių tam, kad apsaugotume mūsų visų sveikatą ir gyvybes", — rašo Skvernelis.

Šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų COVID-19 atvejų per parą skaičių — 99. Tuo tarpu daugiausia naujų atvejų per parą iki šiol buvo fiksuota 90, epidemijos piko metu, balandį. Iš viso per savaitgalį nustatyti nauji 179 koronaviruso atvejai.

Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinta 3814 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 1511 asmenų, 2199 pasveiko.

Tegai:
Saulius Skvernelis
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Šalna

Nepaisant rudeniškai šiltų orų, Lietuvoje pasirodė pirmosios šalnos

(atnaujinta 13:05 2020.09.21)
Pažymima, kad pirmadienio naktis jau buvo truputį šiltesnė, visur išsilaikė teigiama temperatūra

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Nepaisant rudeniškai šiltų orų, dėl naktimis krintančios temperatūros šalyje pasirodė pirmosios šalnos, pranešama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Facebook paskyroje.

Pabrėžiama, kad šeštadienį šalnos pasirodė Panevėžio ir Varėnos apylinkėse.

Panevėžio meteorologijos stoties duomenimis, minimali oro temperatūra 5 cm aukštyje buvo 0 °C, Varėnos -0,1 °C.

Taip pat pranešime teigiama, kad sekmadienio naktį buvo dar šalčiau. Labiausiai šalo Vidurio ir Rytų Lietuvoje: Panevėžio meteorologijos stoties duomenimis, minimali oro temperatūra 5 cm aukštyje nukrito iki -2,5 °C, Šiaulių ir Ukmergės apylinkėse — iki -1,2 °C, Utenos -0,6 °C, o Dotnuvoje, Varėnoje buvo 0 °C.

Pažymima, kad pirmadienio naktis jau buvo truputį šiltesnė, visur išsilaikė teigiama temperatūra, tik Varėnoje 0 °C.

Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
ruduo, šaltis, orai
Dar šia tema
Lietuvoje viršytas 1964 metų šilumos rekordas
Sinoptikai papasakojo, kada į Lietuvą vėl sugrįš šiluma
Rusijos URM

Rusijos URM pareiškė, kad šalis nepriims JAV sąlygų START-III sutarčiai pratęsti  

(atnaujinta 14:46 2020.09.21)
Susitarimas įpareigoja Rusiją ir JAV du kartus per metus keistis informacija apie kovinių galvučių ir ginklus pristatančių transporto priemonių skaičių

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Nebus įmanoma patvirtinti pagrindinio ginklų kontrolės dokumento, kurį JAV siūlo sudaryti kaip sąlygą, norint pratęsti START-III sutartį. Taip sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, praneša RIA Novosti.

Anksčiau JAV prezidento pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis (Marshall Billingslea) paskelbė ultimatumą: START sutartis nebus pratęsta, nebent šalys iki vasario susitars dėl "ginklų kontrolės memorandumo".

Vašingtonas užsiminė, kad po galimo Donaldo Trampo perrinkimo lapkritį bus iškelta "klausimo kaina".

"Atsižvelgiant į tai, ką amerikiečiai siūlo, norint sudaryti susitarimą, patvirtinti tam tikru pagrindu paremtą dokumentą nepavyks, nes JAV mums keliamų reikalavimų pobūdis neatitinka mūsų idėjos apie tai, ką reikia daryti, siekiant sustiprinti strateginį stabilumą", — žurnalistams sakė Riabkovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau siūlė pratęsti sutartį penkeriems metams be išankstinių sąlygų. JAV administracija teigia, kad būtina įtraukti KLR į derybas dėl naujo trišalio Rusijos, Kinijos ir JAV branduolinio susitarimo sukūrimo. Jungtinės Valstijos taip pat siūlo išplėsti sutartį, įtraukiant daugybę naujų ginklų klasių.

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Dokumente numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje ginklų skaičius neviršytų 700 ICBM, SLBM ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nepaleistų raketų.

Susitarimas įpareigoja Rusiją ir JAV du kartus per metus keistis informacija apie kovinių galvučių ir ginklus pristatančių transporto priemonių skaičių. 2018 metų vasario 5 diena buvo terminas, iki kurio Maskva ir Vašingtonas turėjo pasiekti susitarime nustatytus kriterijus.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
"Nacionalinis susivienijimas". Neolandsbergizmas "nesisteminės opozicijos" kailyje
Trys ES šalys vykdys stebimąjį skrydį virš Rusijos