Pilies gatvė, archyvinė nuotrauka

Neverta laukti sugrįžtančiųjų: beveik ketvirtadalis lietuvių neketina grįžti

108
(atnaujinta 11:34 2019.02.07)
Užsienio reikalų ministerijos užsakyta apklausa parodė, kad tik 16 proc. respondentų drąsiai tikina, kad gali grįžti į tėvynę

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Daugiau nei pusė užsienyje gyvenančių lietuvių neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą. Šią nuomonę palaiko 62 proc. respondentų.

Tai patvirtina Užsienio reikalų ministerijos užsakytos apklausos duomenys.

16 proc. respondentų nurodė grįšiantys gyventi į Lietuvą, o 22 proc. respondentų mano, kad į Lietuvą negrįš niekada, nes jau susikūrė gyvenimą užsienyje, užsienyje gyvena visa šeima, netenkina Lietuvoje esantys žemi atlyginimai.

96 proc. respondentų nurodė, kad jiems svarbi Lietuvos pažanga ir gerovė.

Apklausos duomenimis, net 75 proc. užsienyje gyvenančių respondentų prisideda prie gerovės Lietuvoje kūrimo: remia Lietuvoje gyvenančius artimuosius, remia turizmą Lietuvoje, dalyvauja labdaros ir paramos iniciatyvose, tarpininkauja užmezgant kontaktus, konsultuoja Lietuvos įmones, organizacijas ir asmenis, dalyvauja bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, investuoja gimtojoje šalyje, kuria verslą.

Be to, 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ketina dalyvauti 67 proc. respondentų, dar 14 proc. nurodė esantys neapsisprendę.

Internetu vykdytoje apklausoje dalyvavo 1851 užsienio lietuvis (18 metų ir vyresni, gyvenę užsienyje ne trumpiau kaip 6 mėnesius) iš 61 šalies. Daugiausia respondentų — iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, JAV, Vokietijos ir Belgijos. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo 10 metų ir ilgiau užsienyje gyvenantys lietuviai.

Apklausą Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus" 2018 metų pabaigoje.

Ekspertas: Lietuvos valdžia nori kovoti su šalies išmirimu, pasitelkdama "Brexit" >>

Anksčiau Lietuvos valdžia paragino piliečius grįžti iš Jungtinės Karalystės dėl sudėtingos "Brexit" situacijos. Valstybė pažadėjo sukurti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas.

Migracijos ekspertas Karolis Žibas mano, kad migrantų pritraukimo programos neveiks, nebent šalyje pagerės socialinė ir ekonominė padėtis. Tačiau kai kurie ekspertai taip pat abejoja, kad Lietuvos emigrantai norės grįžti į Lietuvą. Jų nuomone, respublikos piliečiai migracijai pasirinks kitas ES šalis.

108
Tegai:
Užsienio reikalų ministerija (URM), Brexit, lietuviai, emigracija
Dar šia tema
Londonas nori paprašyti Lietuvos pagalbos padaryti įtaką ES "Brexit" klausimu
Iki 2030-ųjų Lietuva svajoja vėl tapti 3 milijonų gyventojų šalimi
Didžioji Britanija

Ekonomistas išjuokė Didžiosios Britanijos kovą su imigracija

(atnaujinta 18:04 2020.07.11)
Pasak ekonomisto, pernai į Jungtinę Karalystę imigravo rekordinis žmonių iš ne ES šalių skaičius

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik.  "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad imigracija į Didžiąją Britaniją iš ES šalių sumažėjo tiek, kiek ji išaugo iš ne ES šalių.

"Tad bendras rezultatas liko toks, koks ir buvo, tik "dirbančius" europiečius dabar pakeitė "studijuojantys" azijiečiai. 2019 metais į Britaniją imigravo rekordinis skaičius imigrantų iš ne ES šalių (972 tūkst.) — daugiausiai iš Azijos, o emigravusių britų skaičius buvo didžiausias nuo 2009 metų (britų tarptautinės migracijos balansas 2019 metais buvo minus 250 tūkst.)", — rašė jis Facebook.

Mauricas su ironija pažymėjo, kad galima pasakyti apie JK turizmo sektoriaus atkūrimą. Pasak jo, nebereiks važiuoti atostogų už jūrų marių norint pasimėgauti Azijos, Afrikos ar Artimųjų Rytų kultūros paveldu — pakaks nuvažiuoti į Jungtinę Karalystę.

Didžioji Britanija šių metų sausio pabaigoje pasitraukė iš Europos Sąjungos. Pereinamasis laikotarpis truks iki metų pabaigos, per kurį šalys derėsis dėl tolimesnių santykių.

Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai vyko į Britaniją. Tačiau anksčiau Mauricas tvirtino, kad po "Brexit" imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, tad "dėl vietos po saule" turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio. Jis taip pat teigė, kad šiais metais nereikia tikėtis didelės lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę.

Tegai:
imigracija, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Ekonomistas apie karantino švelninimą: lietuviai plačiai atvėrė savo pinigines
Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Vilnius

Į Lietuvą atvyko dvigubai daugiau žmonių, nei išvyko

(atnaujinta 16:13 2020.07.11)
Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gy­ven­­­tojų

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Birželį į Lietuvą atvyko 4206 žmonės, iš jų 2401 — tai Lietuvos pilietis, praneša Statistikos departamentas.

Tuo tarpu gegužę jų buvo tik 3069 ir 1176 atitinkamai.

Praėjusį mėnesį iš šalies išvyko 2053 žmonės, iš jų 1136 — lietuviai. Gegužę ir balandį emigravo tik 680 ir 581 žmogus. Tai galėjo būti susiję dėl koronaviruso pandemijos ir dėl to įvestų apribojimų.

Taigi birželio mėnesį Lietuvoje buvo teigiama migracija, o grįžusių žmonių buvo dvigubai daugiau nei emigravusiu.

Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2794207 nuolatinių gy­ven­­­tojų.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą tarp ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Vilnius šią situaciją gali įveikti tik kitų šalių migrantų sąskaita.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta greičiausiai augančia populiacija Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.

Tuo tarpu JT prognozavo, kad per 30 metų Lietuvos gyventojų skaičius bus lygus 2,1 milijono žmonių. Iš jų trečdalis bus žmonės vyresni nei 65 metai.

 

Tegai:
gyventojai, Statistikos departamentas, Lietuva
Dar šia tema
Europos Sąjungos visuomenės senėjimas
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje
Miškas

Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus

(atnaujinta 12:09 2020.07.11)
PMO vadovas pabrėžė, kad nepaisant neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai, valstybės turėtų į ekonomikos atkūrimo programas įtraukti kovos su klimato kaita priemones

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per ateinančius penkerius metus vidutinė metinė temperatūra visame pasaulyje kasmet bus bent vienu laipsniu aukštesnė nei ikipramoniniame laikotarpyje (XIX amžiaus antroje pusėje). Apie tai rašoma naujoje klimato prognozėje, kurią paskelbė Pasaulio meteorologinė organizacija (PMO).

Ekspertai pažymi, kad paskutiniai penkeri metai buvo šilčiausi per visą istoriją. Ir per artimiausius penkerius metus perviršis gali siekti pusantro laipsnio, perspėja jie.

"Mūsų laukia sunkios užduotys, norint pasiekti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslą — išlaikyti pasaulio temperatūros padidėjimą šiame amžiuje gerokai mažesnį nei du laipsniai, palyginus su ikipramoniniu laikotarpiu", — sakė organizacijos generalinis sekretorius Petteri Taalas.

Pasak jo, taip pat teks pasistengti, kad temperatūros perviršis siektų ne daugiau kaip pusantro laipsnio.

PMO prognozėje neatsižvelgiama į šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aerozolių išmetamųjų teršalų pokyčius dėl COVID-19 pandemijos.

Taalas priminė, kad prasidėjęs pramonės ir ekonomikos nuosmukis negalės pakeisti sukoordinuotų veiksmų klimato srityje, o išmetamų teršalų sumažinimas šiais metais neprives prie visuotinio CO2 atmosferoje sumažėjimo, pridūrė jis.

PMO vadovas taip pat pabrėžė, kad nepaisant neigiamo pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai, valstybės turėtų į ekonomikos atkūrimo programas įtraukti kovos su klimato kaita priemones.

Tegai:
klimato kaita
Dar šia tema
Mokslininkai prognozuoja katastrofiško atšilimo pradžią
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
Europos laukia "didžiulė tragedija"