Gedimino kalnas, archyvinė nuotrauka

Gedimino kalno tvarkymo planas bus pristatytas iki pavasario

79
(atnaujinta 12:41 2019.02.10)
Lietuvos nacionalinis muziejus įpareigotas pateikti reikalingus dokumentus, kuriuos įvertinus bus skelbiamas Gedimino kalno tvarkymo projektavimo darbų viešojo pirkimo konkursas

VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Iki pavasario Kultūros ministerija turi pateikti Vyriausybei Gedimino kalno tvarkymo tolesnių darbų planą, rašoma pranešime spaudai.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ketvirtadienį surengė pasitarimą dėl Gedimino kalno tvarkybos darbų, susijusių su ekstremalios situacijos suvaldymu.

Gedimino kalnas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Андрей Богданов

Lietuvos nacionalinis muziejus įpareigotas iki vasario 15 dienos pateikti reikalingus dokumentus, kuriuos įvertinus kovo mėnesį bus skelbiamas Gedimino kalno tvarkymo projektavimo darbų viešojo pirkimo konkursas.

Šiuo metu Lietuvos nacionalinis muziejus vykdo aktyvią Gedimino kalno pietrytinio šlaito, keliančio didžiausią rūpestį, stebėseną.

Griuvimo istorija

Valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl Gedimino pilies kalno paskelbta nuo 2017 metų gruodžio 30 dienos. Nuo 2016 metų beveik visi kalno šlaitai nukentėjo nuo nuošliaužų. Paskelbus ekstremalią situaciją buvo pradėti restauravimo darbai.

Nepaisant to, kad nuošliaužų rizika buvo minimali, o praėjusių metų spalį buvo baigti šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, buvo nuspręsta neatšaukti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Be to, išlieka didžiausios rizikos naujoms nuošliaužoms susiformuoti Gedimino kalno vakariniame ir pietrytiniame šlaituose.

Ankstesnė Kultūros ministerijos vadovybė teigė, kad visiškam Gedimino kalno atkūrimui reikės penkerių metų.

79
Tegai:
Gedimino kalnas
Temos:
Gedimino kalno nuošliauža (40)
Dar šia tema
Gedimino kalnas toliau bus tvarkomas kompleksiškai
Konteineriai apsauginių chalatų, arcchyvinė nuotrauka

Pasiruošimas antrajai COVID-19 bangai: Lietuvą pasiekė 60 tūkst. apsauginių chalatų

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo, turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Ruošiantis galimai antrajai koronaviruso infekcijos bangai, Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervas bus papildytas dar 60 tūkst. apsauginių chalatų, kurie šia savaitę traukiniu sėkmingai iš Kinijos pasiekė Lietuvą.

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Rotušės aikštė Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Šiuo metu iš Kinijos Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo. Jomis buvo aprūpintos penkios greitosios pagalbos stotys ir penkios pagrindinės su koronavirusu kovojančios ligoninės – Santaros klinikos, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė, Respublikinė Šiaulių ir Panevėžio Respublikinė ligoninės – bei jų atsakomybės regione esančios valstybinės įstaigos. 

Turimų asmens apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai mėnesiui. 

Nuo birželio 1 dienos visos šalies gydymo įstaigos yra įpareigotos pačios organizuoti AAP pirkimą ir sandėliavimą. Taigi, darbuotojų saugumu ir reikiamų priemonių įsigijimu turės pasirūpinti įstaigų steigėjai, pavyzdžiui, ligoninės arba savivaldybės.

Šiuo metu asmens apsaugos priemonės iš rezervo pagal poreikį skiriamos mobiliems punktams ir karščiavimo klinikoms.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
EBPO įvertino Lietuvos kovos su COVID-19 strategiją
Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas
Tulpės, archyvinė nuotrauka

Lietuos sinoptikai papasajžkojo apie praejusio pavasario įvairumą

(atnaujinta 18:33 2020.06.06)
Kaip pažymi specialistai, po šiltos žiemos sausesnis pavasaris sudaro sąlygas ir meteorologinės, ir hidrologinės sausros formavimuisi

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Nepaisant vėsios gegužės, šiųmetis pavasaris buvo šiek tiek šiltesnis už daugiametes normas. Apie tai praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

"Vidutinė kalendorinio pavasario (kovas–gegužė) oro temperatūra buvo 0,2 °C aukštesnė ir iškrito ketvirtadaliu (25 %) mažiau kritulių nei įprastai Lietuvoje. Tai lėmė labai šiltas kovas ir artimas daugiametėms reikšmėms balandis", - teigiama pranešime. 

Žvelgiant detaliau į atskirus dešimtadienius pastebima, kad šių metų pavasaris buvo gana įvairus. Pirmi du pavasario dešimtadieniai buvo 3,7–5 °C šiltesni nei įprastai ir tik kovo trečiasis dešimtadienis nutraukė 16 iš eilės šiltesnių nei standartinė klimato norma (SKN) dešimtadienių (nuo 2019 m. spalio 2 deš.) maratoną.  

Iš visų 9 pavasario dešimtadienių šiltesni buvo tik 3, o didžiausias neigiamas nuokrypis užfiksuotas gegužės vidury. Taip pat nuo trečiojo kovo dešimtadienio prasidėjęs kritulių stygius nulėmė ankstyvos sausros formavimąsi.

Po šiltos žiemos sausesnis pavasaris sudaro sąlygas ir meteorologinės, ir hidrologinės sausros formavimuisi.

Gegužės pradžioje dar vyravusią sausros grėsmę nutraukė prasidėję intensyvesni krituliai.  O gegužės 12 d. iškritęs sniegas keliose meteorologijos stotyse trumpam suformavo sniego dangą. Taip pat sodų žydėjimo metu neapsieita be šalnų – minimali oro temperatūra stotyse žemiausiai buvo nukritusi iki -3 °C, o dirvožemio paviršiaus – iki -4 °C.

Tegai:
sinoptikai, Lietuva