Supakuoti lagaminai, archyvinė nuotrauka.

Mokyklos rengiasi priimti silpnus lietuvių kalbos gebėjimus turinčius moksleivius

51
(atnaujinta 08:25 2019.02.11)
Iš emigracijos parvykusioms šeimoms nerimą kelia tolesni vaikų mokslai — ne tik pati švietimo sistema, bet ir svetur įgytų moksleivių žinių skirtumai

VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Kaistant deryboms dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, tikimasi sulaukti daugiau grįžtančių Lietuvos emigrantų, jų jau dairosi ir kai kurios Lietuvos įmonės, siūlydamos darbo vietas, praneša LRT.

Tačiau jau parvykusioms šeimoms nerimą kelia tolesni vaikų mokslai — ne tik pati švietimo sistema, bet ir svetur įgytų moksleivių žinių skirtumai.

Atsiminimai iš gyvenimo Anglijoje dar nespėjo apdulkėti — moteris su šeima iš Anglijos į Lietuvą grįžo prieš metus. Savo vardo atskleisti nepanorusi lietuvė pasakoja, kad Lietuvos švietimo sistemoje rado ir teigiamų bruožų, tačiau dalis šokiravo. Paauglei dukrai grįžimas į Lietuvą buvo skaudus, o ir mokykloje pasitikę mokytojai nemokėjo įvertinti merginos žinių.

Vilniaus lietuvių namuose moksleiviai rašo žodžių diktantą. Tai — pereinamoji klasė, kurioje mokosi atvykėlių iš svetur, tarp jų ir lietuvių išeivių vaikai. Jų lietuvių kalbos įgūdžiai ne tokie geri, kad galėtų mokytis bendroje klasėje. O vyresnių klasių moksleivių, kurių laukia patikros ir egzaminai, laukia labai intensyvi programa.

"Yra situacijų, kai vaikai grįžta nemokėdami visiškai lietuvių kalbos arba tik kalbėdami, bet negali užrašyti nieko, nes labai daug klaidų. Pirmiausiai sudedame visus pagrindus, pamatines žinias ir žiūrime, kai ateina į normalią klasę ir gimnazinę, pagal programą, ką pasivyti. Grįžtame į penktos klasės programą, jei to reikia, nesvarbu, kad yra devintokas. Pirmiausia reikalinga užpildyti spragas, kas yra praleista", — kalbėjo išlyginamosios klasės lietuvių kalbos mokytoja Greta Botyriūtė-Skiotienė.

Pasak išlyginamosios klasės lietuvių kalbos mokytojos Aušros Dabrauskienės, didžiausias iššūkis mokiniams po išlyginamosios klasės yra istorija, geografija — tie dalykai, kurie reikalauja didelių lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžių. 

Tokių klasių kaip ši išlyginamoji Lietuvoje yra vos kelios. Vaikui panorus eiti į įprastą valstybinę mokyklą, daugumos dalykų greičiausiai reikėtų mokytis jau anksčiau suformuotoje klasėje su metais jaunesniais moksleiviais. Nesant išlyginamosios klasės, lietuvių kalbos pamokas reikėtų lankyti papildomai.

Ministerijos duomenimis, 3 iš 4 mokyklų rengiasi priimti silpnus lietuvių kalbos gebėjimus turinčius moksleivius.

Anksčiau Lietuvos valdžia paragino piliečius grįžti iš Jungtinės Karalystės dėl sudėtingos "Brexit" situacijos. Valstybė pažadėjo sukurti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas.

Migracijos ekspertas Karolis Žibas mano, kad migrantų pritraukimo programos neveiks, nebent šalyje pagerės socialinė ir ekonominė padėtis. Tačiau kai kurie ekspertai taip pat abejoja, kad Lietuvos emigrantai norės grįžti į Lietuvą. Jų nuomone, respublikos piliečiai migracijai pasirinks kitas ES šalis.

51
Tegai:
moksleiviai, emigracija
Dar šia tema
Emigracija nepadės išvengti bausmės: bus sukurta Europos prokuratūra
Landsbergis sugalvojo originalų būdą kovoti su emigracija iš Lietuvos
Masinė emigracija ir alkoholizmas: kaip Lietuva sutiko savo šimtmetį