Gyvenamieji namai Vilniuje, archyvinė nuotrauka.

Dėl socialinio būsto nuomos galės kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių

83
(atnaujinta 11:32 2019.02.12)
Skiriant socialinį būstą bus siekiama užtikrinti, kad atskirus kambarius turėtų ne tik neįgalieji ar sunkiomis lėtinių ligų formomis sergantys šeimos nariai, bet ir skirtingų lyčių vyresni nei 9 metų vaikai ar vyresni nei 9 metų vaikai nuo tėvų

VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Seimas priėmė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymų pataisas, kuriomis siekiama savivaldybėms sudaryti daugiau galimybių pasirūpinti teisę į socialinį būstą turinčiais žmonėmis, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 87 Seimo nariai, prieš — vienas, susilaikė septyni parlamentarai.

Priimtais pakeitimais nutarta leisti savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto.

Didžiąją dalį nuomos kainos savivaldybei padengtų valstybė. Iš valstybės biudžeto savivaldybėms bus kompensuojama 70 proc. lėšų Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje, kitose savivaldybėse — po 80 proc.

Pagal naujas nuostatas, dėl socialinio būsto nuomos galės kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių nei dabar, nes riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, didinama 20 proc.

Įstatymų pakeitimais savivaldybėms nustatoma pareiga sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį ar iš viso nuo jo atleisti žmones, kurių gaunamos pajamos asmeniui ar vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.

Priimtais pakeitimais taip pat nuspręsta nustatyti, kad šeima bus laikomi ne tik sutuoktiniai, bet ir asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį. Šeimos nariais, nereikalaujant teismo sprendimo, galės būti laikomi neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai ar rūpintojai su globojamais asmenimis, kuriems nustatyta globa ar rūpyba. Taip pat šeimos nariais būtų laikomi ir nesusituokę, savo vaikų neauginantys pilnamečiai iki 24 metų, jeigu jie mokosi bendrojo ugdymo, aukštojoje ar profesinio mokymo mokykloje. Prie šeimos būtų priskiriami ir kartu gyvenantys sutuoktinių ar asmens tėvai, jeigu jie nurodomi prašyme.

Naujos nuostatos leis žmonėms ar šeimoms, kurios buvo išbrauktos iš paramos laukiančiųjų sąrašo dėl laikino pajamų padidėjimo, per trejus metus "sugrįžti" į šį sąrašą ir toliau laukti socialinio būsto nuomos, įskaitant ankstesnį laukimo laikotarpį.

Skiriant socialinį būstą bus siekiama užtikrinti, kad atskirus kambarius turėtų ne tik neįgalieji ar sunkiomis lėtinių ligų formomis sergantys šeimos nariai, bet ir skirtingų lyčių vyresni nei 9 metų vaikai ar vyresni nei 9 metų vaikai nuo tėvų.

83
Tegai:
socialinė parama, socialinis butas
Dar šia tema
Lietuvoje ir toliau brangsta būstas
Per metus būstas Lietuvoje pabrango labiau, palyginti su ES vidurkiu
Vilniaus universitetas, archyvinė nuotrauka

Apie 30 Lietuvos studentų nusipelnė vardinių Prezidentų stipendijų

(atnaujinta 10:21 2020.07.14)
Iš universitetų studentams šiemet paskirtų 24-ių stipendijų 11 atiteks VU studentams, po dvi keliaus į LMTA, VGTU, VDU ir KTU, po vieną pasidalino VDA, LSM ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų studentai

VILNIUS, liepos 14 – Sputnik. Dvidešimt devyni Lietuvos studentai už puikius akademinius rezultatus nusipelnė vardinių Prezidentų stipendijų. Apie tai praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Penkių Prezidentų – Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko – stipendijos ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus atiteks dvidešimt devyniems universitetų ir kolegijų studentams. 

"Lietuvos Respublikos Prezidentų stipendijos – tai aukščiausios prabos pasiekimų įvertinimas, teikiamas geriausiems Lietuvos studentams. Linkiu, kad jis taptų tramplinu šturmuojant tolimesnes aukštumas tiek studijose, tiek gyvenime", – sako ministras Algirdas Monkevičius.

Iš universitetų studentams šiemet paskirtų 24-ių stipendijų vienuolika atiteks Vilniaus universiteto studentams, po dvi keliaus į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą ir Kauno technologijos universitetą, po vieną pasidalino Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Klaipėdos, Šiaulių ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų studentai.

Iš penkių  kolegijoms skiriamų stipendijų keturių nusipelnė Vilniaus kolegijos studentai, vieną gaus Kauno kolegijos studentas.

Apie vardines Prezidentų stipendijas

Gabiausiems aukštųjų mokyklų studentams kasmet numatoma iki trisdešimt vardinių stipendijų, pavadintų Jono Žemaičio, Algirdo Brazausko, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio ir Antano Smetonos vardais.

Iš atskiroms studijų sritims numatytų penkių vardinių stipendijų po vieną skiriama kolegijų studentui (190 eurų kas mėnesį), po dvi – siekiantiems bakalauro laipsnio universitetuose (190 eurų) ir po dvi – magistrantūros studentams (266 eurai).

Kandidatūras stipendijoms teikia aukštosios mokyklos, jas vertina Lietuvos mokslų akademijos ekspertai.

Prezidentų stipendijos skiriamos vieneriems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą. Kandidatai stipendijoms atrenkami atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, studijų, mokslinės ir meninės veiklos įvertinimus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.

Prezidentų vardines stipendijas siekiant pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentus ir paskatinti geriausius Lietuvos studentus Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė 1995 metais.

Tegai:
premija, studentai, Lietuva
Dar šia tema
Nuo kitų metų Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto Šiaulių akademija
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas mano, kad sveikatos apsaugos ministras apleido vėžiu sergančius žmones

(atnaujinta 10:38 2020.07.14)
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos skelbiamo tyrimo duomenimis, daugiau kaip trečdalis onokoliginėmis ligomis sergančių pacientų nesulaukė jokios gydytojo konsultacijos karantino metu

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apleido vėžiu sergančius žmones, savo Facebook paskyroje rašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

"Lietuvoje vėžiu kasmet suserga 18 tūkstančių žmonių, o nuo šios ligos kasmet miršta 8 tūkstančiai žmonių. Lietuvoje šiuo metu yra net 100 tūkstančių sergančių vėžio liga. Susergančių onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet daugėja po kelis šimtus gyventojų, o mirtingumas nuo šios itin sudėtingos ir klastingos ligos nors ir mažėja, tačiau tik 0,5 procento kasmet, kai Vakarų Europos mirtingumo mažėjimo nuo vėžio vidurkis siekia apie 5–8 procentus per metus", — rašo jis.

Pasak Kasčiūno, karantino ir ekstremalios situacijos metu sveikatos priežiūros įstaigos nutraukus stacionarines ir planines sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus neatidėliotinas, onkologinėmis ligomis sergantys pacientai laiku nesulaukė gydytojų konsultacijų ir skubios pagalbos — ženkliai pacientų daliai buvo atidėtos chirurginės, chemoterapijos ir radioterapijos paslaugos.

Taip pat jis atkreipė dėmesį į Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) skelbiamo tyrimo duomenys, kuriuose nurodoma, kad daugiau kaip trečdalis onokoliginėmis ligomis sergančių pacientų nesulaukė jokios gydytojo konsultacijos karantino metu, beveik 40 procentų šių pacientų nesulaukė net skubios pagalbos, 30 procentų nesulaukė chirurginių paslaugų, daugiau kaip 20 procentų — radiologinių, o daugiau kaip 10 procentų — net ir chemoterapijos paslaugų.

Nepaisant karantino pabaigos ir etapais atnaujinamo sveikatos paslaugų teikimo, onkologinėmis ligomis sergantys pacientai patiria sunkumus norėdami pakliūti konsultacijos pas specialistus tiek dėl neveiksmingos registracijos sistemos, tiek dėl susidariusių eilių, dėl onkologinių sveikatos priežiūros ribojimo žmonės negali pasinaudoti ir prevencinėmis programomis, kas didina skaičių pacientų, kuriems vėžys bus diagnozuotas pavėluotai, pridūrė parlamentaras.

"Deja, bet sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad ši netoleruotina situacija nedelsiant būtų keičiama. Ministro pasyvumas ir rinkiminiai turai po šalies ligonines niekaip neprisideda prie sunkia liga sergančių žmonių kančių mažinimo, Konstitucijoje įtvirtintos pacientų teisės į nemokamų sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimą. Priešingai, dabartinė situacija, kaip teigia patys pacientai, verčia vėžiu sergančius gyventojus, nepaisant to, kad jie yra drausti privalomu sveikatos draudimu, ieškoti mokamos pagalbos privačiose klinikose, skatina korupciją valstybės medicinos įstaigose. Tuo metu sau to leisti negalintys pacientai tiesiog palikti ligos valiai ir jos gniaužtams", — rašo Kasčiūnas.

Jis pranešė, jog nepaisant pacientų skundų SAM dėl nevykdomų teisės aktų nuostatų, kuriuose numatoma, kad pacientas turi teisę pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą (tai yra neregistruojant onkologinių ligonių vienoje gydymo įstaigoje, nėra, kaip privaloma, teikiama informacija apie galimybę tokią paslaugą gauti laiku kitoje), ministerija tiesiog atsisakė imtis veiksmų užtikrinti, kad šios pacientų teisės būtų užtikrinamos Lietuvos gydymo įstaigose.

"Šiandien raštu kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą reikalaudamas nedelsiant imtis visų jo kompetencijoje esančių priemonių, kad būtų užtikrintos Sveikatos priežiūros įstatymo (dėl maksimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo terminų), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei Sveikatos draudimo įstatymo (dėl pacientų teisės rinktis sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą) nuostatų laikymasis, o susidariusi situacija, kai paslaugų onkologiniams ligoniams teikimas faktiškai yra ribojimas būtų nedelsiant pašalinta", — pareiškė parlamentaras.

Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1874 koronaviruso atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Aurelijus Veryga, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Koronavirusas Lietuvoje patvirtintas dar penkiems asmenims
SAM atnaujino koronaviruso paveiktų šalių sąrašą
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi antrajai COVID-19 bangai
Ledynas

"Rosgidromet" vadovas paaiškino naujų salų atsiradimą Arktyje

(atnaujinta 10:24 2020.07.14)
Kaip pažymėta, dabar sunku pasakyti, kiek dar reikės pakeisti Šiaurės poliarinio regiono geografinius ir navigacinius žemėlapius

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Naujos salos Arktyje atsiranda dėl tirpstančio ledynų ir nuosėdų sekliame vandenyje, RIA Novosti pasakojo "Rosgydromet" vadovas Igoris Šumakovas.

"Vadinamųjų "naujųjų" salų atsiradimas Arktyje yra susijęs su ledynų skilimu. Tai pirmiausia siejama su Prano Juozapo Žemės salynu. Kai kuriais atvejais ledu padengti pusiasaliai, kai ledynas atsitraukė, buvo atskirti sąsiauriais nuo pagrindinės sausumos teritorijos ir tokiu būdu virto salomis", — sakė jis.

Anot jo, šis procesas tęsiasi ir šiandien, ir sunku pasakyti, kiek dar reikės pakeisti Šiaurės poliarinio regiono geografinius ir navigacinius žemėlapius.

Šumkovas taip pat pažymėjo, kad salos susidaro dėl kito proceso — nuosėdų kaupimosi sekliuose krantuose. Visų pirma, dėl šio proceso, Jaja sala atsirado rytinėje Laptevo jūros dalyje.

Jają salą atrado sraigtasparnių pilotai, skridę į Novosibirsko salas 2013 metų rugpjūtį. Vardas kilo dėl dviejų pilotų atsakymo į klausimą, kas pirmasis pastebėjo naująją salą. Abu pasakė "ja".

Tegai:
sala, Arktis, Rusija
Dar šia tema
Rusijos desantininkai pirmieji pasaulyje desantavosi iš stratosferos žemutinės ribos
Ką veikia JAV ir Britanijos karo laivai Barenco jūroje