asociacijos Užmiršti kariai vadovas Viktoras Orlovas

"Užmiršti kariai" laimėjo bylą dėl paminklo tarybiniam kariui

216
(atnaujinta 16:57 2019.02.12)
Pasak asociacijos vadovo, dabar Lietuvos valdžios institucijos ketina apskųsti teismo sprendimą

VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Teismas panaikino Kultūros paveldo departamento priimtą reikalavimą nuimti pastatytą antkapinį paminklą nuo Raudonosios armijos kareivio kapo, kuris yra Elektrėnų savivaldybės Grabijolų kaime, interviu "Sputnik Lietuva" papasakojo asociacijos "Užmiršti kariai" vadovas Viktoras Orlovas.

Pasak Orlovo, kareivis žuvo, vykdydamas savo pareigą: kirsdamas upę valtimi drauge su vietos gyventoju. Jis buvo palaidotas 1945 metais kaimo kapinėse.

Asociacijos vadovo teigimu, organizacija gavo informaciją apie šią palaidojimo vietą iš vietinių gyventojų, o Kultūros paveldo departamentas atliko tyrimą, kuris patvirtino šią informaciją.

"Mes atkūrėme šią vietą. Pastatėme antkapinį paminklą, ant kurio rusų kalba parašyta: "Nežinomas Raudonosios armijos kareivis, 1945 m.". Tai taip pat sukėlė itin didelį pasipiktinimą", — sakė jis.

Kaip pažymėjo Orlovas, pagal Raudonosios armijos kareivių laidojimo tradiciją, ant akmens buvo iškalta penkiakampė žvaigždė, jokių kitų Lietuvoje uždraustų sovietinių simbolių nėra.

Pernai iš asociacijos buvo reikalaujama nuimti antkapinį paminklą kaip "neteisėtai pastatytą". Tuo tarpu Orlovas pareiškė, kad šis palaidojimas nėra kultūros paveldas ir nėra saugomoje teritorijoje, todėl departamento veiksmai yra neteisėti.

"Norėčiau pabrėžti, kad visi šie Kultūros paveldo departamento veiksmai yra visiškai neteisėti. <...> Tai galima laikyti privačiu palaidojimu, o nesant giminaičių ir žmonių, kurie galėtų rūpintis, nusprendėme, kad šiuos kapus ir sutvarkysime, kas ir buvo padaryta", — sakė organizacijos vadovas.

Orlovas pareiškė, kad organizacija apskundė Kultūros paveldo departamento sprendimą ir teismas panaikino jo reikalavimą nuimti antkapinį paminklą.

Ginčai dėl paminklų

Anksčiau "Užmiršti kariai" laimėjo bylą dėl paminklo sovietų kariams griovimo Vilniaus Antakalnio kapinėse. Praėjusių metų rugsėjį Vilniaus apygardos teismas panaikino Kultūros paveldo departamento nutarimą ir 1,5 tūkst. eurų baudą.

Orlovas papasakojo, kad departamentas pateikė apeliaciją, tačiau skundo nagrinėjimo data iki šiol nėra paskirta.

Vasario pradžioje Lietuvos policija atliko kratą asociacijos "Užmiršti kariai" vadovo Viktoro Orlovo bute. Kratos metu teisėsaugos pareigūnai konfiskavo Orlovo kompiuterį, telefoną, nešiojamąjį kompiuterį. Jis buvo apkaltintas neteisėtu šaunamųjų ginklų laikymu, kurių jis, pasirodo, neturi.

Orlovas mano, kad tokie prieš jį nukreipti veiksmai gali būti susiję su asociacijos skundais Lietuvos kultūros paveldo departamentui.

216
Tegai:
"Užmiršti kariai", Viktoras Orlovas
Dar šia tema
"Užmiršti kareiviai" prašo paaiškinti tarybinių karių statusą Lietuvoje
Vilniaus teismas atidėjo organizacijos "Užmiršti kareiviai" bylos nagrinėjimą
Rusija reikalauja, kad Lietuva nustotų persekioti "Užmirštų karių" vadovą
Lapkričio 24-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 24 dienos šventės

(atnaujinta 15:55 2020.11.23)
Nuo lapkričio 24 dienos iki metų galo lieka 37 dienos, dienos ilgis — 08 val. 00 min., šią dieną savo vardadienį švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas

Lapkričio 24 yra 328-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 329-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 37 dienos.

2020 metų lapkričio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 16:05, dienos ilgis — 08 val. 00 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas.

Katalikai šią dieną mini kankinius — Šv. kunigą Andriejų Zung–Laką ir jo draugus.

1988 metais šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuoti vietnamiečių kankiniai, primenantys XVIII–XIX a. Tolimuosiuose Rytuose vykusią evangelizaciją.

Šią dieną minima 117 kankinių: 8 vyskupai, 50 kunigų ir 59 pasauliečiai. Bendru šventimu pagerbiami kankiniai iš Azijos regionų — Tunkvino, Anamitos ir Koncichino. Jie visi labiau norėjo iškentėti tremtį, kalėjimus, kankinimus, pagaliau net mirtį, negu mindžioti kryžių ir atsisakyti krikščioniškojo tikėjimo.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1714 metais Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas. Mirė 1758 metais.

1906 metais gimė prozininkas ir vertėjas Kazys Jankauskas. Mirė 1996 metais.

1907 metais gimė rašytojas Justinas Pilyponis. Mirė 1947 metais.

1910 metais gimė rašytojas ir vertėjas Viktoras Katilius. Mirė 1993 metais.

1937 metais gimė literatūros tyrinėtojas, teatrologas Algis Samulionis. Mirė 1994 metais.

1941 metais gimė mokslo populiarintojas, diplomatas Romualdas Kalonaitis.

1952 metais gimė Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Albertas Malinauskas.

1956 metais gimė chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Ričardas Janilionis.

1989 metais buvo priimtas LSSR Tautinių mažumų įstatymas.

1996 metais mirė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Kybartas. Gimė 1929 metais.

1997 metais į apyvartą buvo išleisti naujieji 200 litų nominalo banknotai.

2010 metais nacionaliniame muziejuje Vilniuje iškilmingai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija kultūros veikėjai Marijai Remienei ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1642 metais danų jūrininkas Abelis Tasmanas atrado Tasmaniją.

1759 metais prasidėjo pragaištingas Vezuvijaus išsiveržimas.

1842 metais pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas.

1859 metais buvo išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Čarlzo Darvino veikalas "Rūšių atsiradimas".

1874 metais Amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą.

1963 metais buvo nušautas Amerikos prezidento Džono F.Kenedžio nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas.

1987 metais JAV ir TSRS susitarė atsikratyti trumpų ir vidutinių nuotolių branduolinių raketų.

1991 metais nuo AIDS mirė britų legendinės grupės "Queen" 45 metų vokalistas Fredis Merkuris. Gimė 1946 metais.

1992 metais Kinijoje, Kinijos pietų oro linijų lėktyvui nukritus, žuvo 141 žmogus.

2007 metais Kevinas Rudas tapo 26-uoju Australijos ministru pirmininku.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Maisto banko akcija

Vilniuje karantino metu senjorams bus pristatytas maistas į namus

(atnaujinta 15:54 2020.11.23)
Iki pat Kalėdų sunkiai išgyvenantiems, vienišiems senjorams Vilniuje bus suteikta parama – kas dvi savaites savanoriai atveš po maisto paketą į namus

VILNIUS, lapkričio 23 – Sputnik. Vilniaus savivaldybė, bendradarbiaudama su "Maisto banku" ir pasitelkusi savanorius, pristatys maisto paketus į senolių namus, praneša spaudos tarnyba. 

Nuo šiandien iki pat Kalėdų, sunkiai išgyvenantys, vieniši ir be pagalbos likę senjorai Vilniuje gali paskambinti tel. 1664 ir pranešti apie jiems reikalingą pagalbą. 

Senjorams paruoštuose maisto paketuose savanoriai sudėjo: makaronų, kruopų, konservuotų daržovių, uogienės, mėsos arba žuvies konservų, aliejaus, miltų, arbatos, cukraus, pagal galimybę įvairių saldumynų (šokolado, saldžių riešutų batonėlių ar panašiai).

Savanoriai atveš po maisto paketą kas dvi savaites.

"Daugeliui karantinas kelia iššūkių, bet senjorams dabartinis laikmetis yra nepalyginamai sunkesnis. Vilniečiai geba greit susitelkti, kai to labiausiai reikia – suradome daug puikių žmonių, kurie skiria savo laiko, resursų ir neatlygintinai veža senjorams būtiniausių produktų į namus. Norime padrąsinti senjorus nesidrovėti skambinti 1664, nelikti vienumoje – mes galime jums padėti", – drąsino sostinės meras Remigijus Šimašius.

Pirmos bangos metu maistas pasiekė 1542 gavėjus, iki namų buvo pristatytas net 7301 maisto paketas. Bendras paramos maistu kiekis – 28 465 kg, o jo vertė – daugiau kaip 42 tūkst. eurų.

Tegai:
parama, senjorai, Vilnius
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vyriausybė paaiškino, kokiomis sąlygomis būtų pratęstas karantinas
Karantinas gali būti pratęstas dar trims savaitėms
Specialistai pataria, kaip ugdyti darželinukus namuose karantino metu