asociacijos Užmiršti kariai vadovas Viktoras Orlovas

"Užmiršti kariai" laimėjo bylą dėl paminklo tarybiniam kariui

216
(atnaujinta 16:57 2019.02.12)
Pasak asociacijos vadovo, dabar Lietuvos valdžios institucijos ketina apskųsti teismo sprendimą

VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Teismas panaikino Kultūros paveldo departamento priimtą reikalavimą nuimti pastatytą antkapinį paminklą nuo Raudonosios armijos kareivio kapo, kuris yra Elektrėnų savivaldybės Grabijolų kaime, interviu "Sputnik Lietuva" papasakojo asociacijos "Užmiršti kariai" vadovas Viktoras Orlovas.

Pasak Orlovo, kareivis žuvo, vykdydamas savo pareigą: kirsdamas upę valtimi drauge su vietos gyventoju. Jis buvo palaidotas 1945 metais kaimo kapinėse.

Asociacijos vadovo teigimu, organizacija gavo informaciją apie šią palaidojimo vietą iš vietinių gyventojų, o Kultūros paveldo departamentas atliko tyrimą, kuris patvirtino šią informaciją.

"Mes atkūrėme šią vietą. Pastatėme antkapinį paminklą, ant kurio rusų kalba parašyta: "Nežinomas Raudonosios armijos kareivis, 1945 m.". Tai taip pat sukėlė itin didelį pasipiktinimą", — sakė jis.

Kaip pažymėjo Orlovas, pagal Raudonosios armijos kareivių laidojimo tradiciją, ant akmens buvo iškalta penkiakampė žvaigždė, jokių kitų Lietuvoje uždraustų sovietinių simbolių nėra.

Pernai iš asociacijos buvo reikalaujama nuimti antkapinį paminklą kaip "neteisėtai pastatytą". Tuo tarpu Orlovas pareiškė, kad šis palaidojimas nėra kultūros paveldas ir nėra saugomoje teritorijoje, todėl departamento veiksmai yra neteisėti.

"Norėčiau pabrėžti, kad visi šie Kultūros paveldo departamento veiksmai yra visiškai neteisėti. <...> Tai galima laikyti privačiu palaidojimu, o nesant giminaičių ir žmonių, kurie galėtų rūpintis, nusprendėme, kad šiuos kapus ir sutvarkysime, kas ir buvo padaryta", — sakė organizacijos vadovas.

Orlovas pareiškė, kad organizacija apskundė Kultūros paveldo departamento sprendimą ir teismas panaikino jo reikalavimą nuimti antkapinį paminklą.

Ginčai dėl paminklų

Anksčiau "Užmiršti kariai" laimėjo bylą dėl paminklo sovietų kariams griovimo Vilniaus Antakalnio kapinėse. Praėjusių metų rugsėjį Vilniaus apygardos teismas panaikino Kultūros paveldo departamento nutarimą ir 1,5 tūkst. eurų baudą.

Orlovas papasakojo, kad departamentas pateikė apeliaciją, tačiau skundo nagrinėjimo data iki šiol nėra paskirta.

Vasario pradžioje Lietuvos policija atliko kratą asociacijos "Užmiršti kariai" vadovo Viktoro Orlovo bute. Kratos metu teisėsaugos pareigūnai konfiskavo Orlovo kompiuterį, telefoną, nešiojamąjį kompiuterį. Jis buvo apkaltintas neteisėtu šaunamųjų ginklų laikymu, kurių jis, pasirodo, neturi.

Orlovas mano, kad tokie prieš jį nukreipti veiksmai gali būti susiję su asociacijos skundais Lietuvos kultūros paveldo departamentui.

216
Tegai:
"Užmiršti kariai", Viktoras Orlovas
Dar šia tema
"Užmiršti kareiviai" prašo paaiškinti tarybinių karių statusą Lietuvoje
Vilniaus teismas atidėjo organizacijos "Užmiršti kareiviai" bylos nagrinėjimą
Rusija reikalauja, kad Lietuva nustotų persekioti "Užmirštų karių" vadovą
Seimo rinkimai

VRK pažymėjo, jog antrame Seime rinkimų ture rinkėjų aktyvumas sumažėjo

(atnaujinta 16:05 2020.10.25)
Komisijos pirmininkė paragino rinkėjus pasinaudoti galimybe dalyvauti rinkimuose ir iki 20:00 atvykti balsuoti

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Antrojo Seimo rinkimų turo metu Lietuvos piliečiai balsuoja ne taip aktyviai, kaip pirmojo turo metu, pasakė vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė spaudos konferencijoje, kuri transluojama VRK Youtube paskyroje.

VRK pirmininkė pažymėjo, jog 15:00 duomenimis, balsavo 19,20 proc. Lietuvos piliečių Lietuvoje, užsienyje 47,26 proc. Rinkėjų. Bendras rinkėjų aktyvumas jau siekia 19,75 proc.

Palyginant šiuos skaičius su pirmuoju šių metų Seimo rinkimų turu ir balsavimu ankstesniais metais, Matjošaitytės teigimu, matoma, jog pirmajame ture dalyvavo gerokai daugiau rinkėjų (23,34 proc.).

"Matome, kad antrasis rinkimų turas vyksta pakankamai sklandžiai, ramiai, rinkėjai keliauja į rinkimų apylinkes. Tiesa, ne taip aktyviai kaip pirmojo rinkimų turo metu, vėl gi tai natūralu. Kadangi antrajame rinkimų ture paprastai mažiau rinkėjų dalyvauja, na bet dar iki 20:00 tęsiasi balsavimas ir visus rinkėjus kviečiame pasinaudoti galimybe dalyvauti rinkimuose, atvykti balsuoti", — pasakė VRK pirmininkė.

VRK pirmininkė priminė, jog iki 18:00 veikia renkimų agitacijos draudimas ir paragino nesidalinti socialiniuose tinkluose duomenimis apie savo balsavimą.

Kalbėdama apie galimas pažeidimus rinkimų metu, Matjošaitytė pasakė, jog komisija gavo apie 30 įvairių pranešimų dėl įvairių rinkimų įstatymo pažeidimo, daugiausia pranešimų — dėl galimos rinkimų agitacijos socialiniuose tinkluose.

2020-ųjų Seimo rinkimų II turas: pagrindiniai faktai. Ką reikia žinoti apie balsavimą >>

Pagrindinę balsavimo dieną galima atvykti į rinkimų apylinkę pagal registracijos vietą iki 20:00. Su savimi reikia turėti nosą ir burną dengiančią apsaugos priemonę, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir savo rašymo priemonę.

Tegai:
Lietuva, Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Lietuvos Konstitucija

Lietuvos Konstitucijos dienos proga Seimas pasidalino svarbiausiais jos faktais

(atnaujinta 15:21 2020.10.25)
1992 metais priimta Konstitucija yra ketvirtoji nuolatinė Konstitucija Lietuvos istorijoje, be to, ilgiausiai veikianti Konstitucija

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Sekmadienį, spalio 25 dieną, Lietuvoje minima Lietuvos Konstitucijos diena. Šia proga Seimas savo Facebook paskyroje pasidalijo svarbiausiais jos faktais.

Seimas priminė, jog Konstitucija buvo priimta 1992 metų spalio 25 dieną, o įsigaliojo 1992 metų lapkričio 2 dieną. Ji yra ketvirtoji nuolatinė konstitucija Lietuvos istorijoje, be to, ilgiausiai veikianti konstitucija.

Iš viso Konstitucijoje yra 154 straipsniai. Per 28 metus buvo pakeisti tik 9 straipsniai.

Seimo teigimu, paskutine priimta pataisa Lietuvos piliečiams suteikta galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Konstitucija — svarbiausias ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio šalių įstatymas, užtikrinantis žmogaus teises, laisves ir pareigas valstybėje.

Spalio 25-ąją Lietuvoje vyksta Seimo rinkimai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įvardijo "puikiu sutapimu" tą faktą, kad antrasis Seimo rinkimų turas vyksta Konstitucijos dieną.

"Juk būtent Konstitucijos dėka kiekvienas mūsų turime teisę, kurios trokšta ir dėl kurios kovoja kai kurių kaimyninių valstybių gyventojai. Mes galime demokratiškai, slaptai ir nevaržomai rinkti savo valdžią — o po to reikalauti jos atsakomybės", — pareiškė šalies vadovas savo Facebook paskyroje.

Kartu su tuo, kaip pažymėjo prezidentas, tai, kad daugelis Lietuvos gyventojų "nusprendžia nepasinaudoti šia teise, man yra ženklas, kad savo šalyje vis dar turime pernelyg daug nusivylimo".

"Tikiuosi, kad naujasis Seimas, kurį netrukus išrinksime, ne tik proginėse kalbose, bet ir praktiniame gyvenime vadovausis konstituciniu atsakingo valdymo principu. Tik taip gali būti atkurtas žmonių pasitikėjimas tiek šia ypatingai svarbia valdžios institucija, tiek ir visu įstatymų leidybos procesu", — parašė Nausėda.

Tegai:
Seimas, Lietuva, Konstitucijos diena
Vladimiras Putinas

Putinas papasakojo apie bendradarbiavimą su JAV kovoje su terorizmu

(atnaujinta 16:01 2020.10.25)
Jis pažymėjo, kad amerikiečiai ne kartą perdavė Rusijos Federacijai informaciją, kuri padėjo užkirsti kelią teroro išpuoliams Rusijoje

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Kremlius apskritai džiaugiasi bendradarbiavimu su JAV kovojant prieš terorizmą, kanalo "Rossija 1" eteryje sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

"Mes bendradarbiaujame su Jungtinėmis Valstijomis, nepaisant daugybės prieštaravimų daugelyje sričių, nepaisant to, bendradarbiavimas žvalgybos tarnybų lygmeniu tęsiasi. Na, mūsų bendradarbiavimas sprendžiant konfliktus Sirijoje yra gerai žinomas ir operatyviniu lygmeniu, mūsų karinių vienetų vadovybės lygiu, labai geri darbuotojai užmegzti kontaktai. Be kita ko, amerikiečiai teikia mums informaciją apie kovą su terorizmu", — sakė Putinas.

Jis pažymėjo, kad amerikiečiai ne kartą perdavė Rusijos Federacijai informaciją, kuri padėjo užkirsti kelią teroro išpuoliams Rusijoje. Putinas taip pat kalbėjo apie dabartinių Rusijos Federacijos ir JAV prezidentų susitarimą dėl abipusio keitimosi tokiais duomenimis.

"Dabar mano galvoje ateina atvejis, kai Amerikos pusė kreipėsi į mus pagalbos ieškant jų sulaikyto piliečio — tiesą sakant, jis buvo areštuotas Sirijoje už šnipinėjimą. Mes sugebėjome įtikinti savo partnerius, jie jį paleido. Mes atvedėme Amerikos pilietį į Maskva buvo perduota JAV pareigūnams", — sakė Rusijos lyderis, dar kartą pažymėdamas, kad šis bendradarbiavimas yra dvišalio pobūdžio.

"Ir apskritai tai galėjo būti, žinoma, dar geriau, bet apskritai mes tuo patenkinti", — pridūrė Putinas.

Anksčiau Vladimiras Putinas įvardijo didelę kliūtį plėtoti Rusijos santykius su JAV. Jo nuomone, Amerika bando "visapusiškai atsiskirti", o Maskva, priešingai, žengė daug teigiamų žingsnių, parodydama savo pasirengimą bendrauti su Vašingtonu. 

Tegai:
terorizmas, Rusija, JAV, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai
JAV planuoja visus minininkus aprūpinti viršgarsinėmis raketomis