Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Generalinė prokuratūra atmetė skundą dėl "Agrokoncerno" bylos

48
(atnaujinta 13:50 2019.02.14)
Teisėsauga vėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Generalinė prokuratūra nerado pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl valdančiųjų "valstiečių" lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančios žemės ūkio grupės "Agrokoncernas" trąšų importo iš Rusijos, rašoma pranešime spaudai.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente atmestas sausio 31 dieną gautas skundas, kuriame buvo prašoma panaikinti šių metų sausio 18 dieną Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų tarptautinių sankcijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, pažeidimų.

FNTT išnagrinėjo Seimo narių pareiškimą, Užsienio reikalų ministerijos bei Muitinės departamento pateiktus papildomus duomenis​ apie Lietuvos bendroves, įvežančias Rusijoje pagamintas trąšas ir bevandenį amoniaką.

Nustatyta, kad pirkimo sandoriai buvo sudaryti su Jungtinių Arabų Emyratų ir Latvijos Respublikos įmonėmis, nors prekių siuntėjas buvo Rusijos Federacijos gamykla, tačiau tarptautinės sankcijos įmonėms, dalyvavusioms šiuose sandoriuose, netaikomos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) jau ne pirmą kartą atsisako pradėti tyrimą dėl Rusijos bendrovės "Minudobrenija" trąšų, kurias į Lietuvą importuoja Ramūnui Karbauskiui priklausanti įmonė "Agrokoncernas" ir aštuonios kitos Lietuvos įmonės.

Patikrinti, ar bendrovė nepažeidžia sankcijų Rusijai režimo, vis reikalauja "Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) partijos nariai Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis ir Laurynas Kaščiūnas. Karbauskis, savo ruožtu, paspėliojo, kad opozicija naudojasi informacija apie "Agrokoncerną", siekdama "atgauti valdžią".

48
Tegai:
pažeidimai, sankcijos, teisėsauga
Dar šia tema
Karbauskis pasipiktino dėl konservatorių skundo apie jo pomėgį žaisti šaškėmis
Vilnius

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo penktadaliu

(atnaujinta 17:37 2021.01.25)
Dauguma jų buvo imigrantai iš trečiųjų šalių, turintys leidimą laikinai gyventi, ES piliečių buvo maždaug septynis kartus mažiau

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje pernai gyvenančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius išaugo 22 procentais, praneša Migracijos departamentas.

2021 m. sausio 1-ąją Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius siekė 87 269, kas sudaro 3,12 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Praėjusiais metais tuo pačiu metu Lietuvoje gyvenusių užsieniečių fiksuota 73 751 ir jie sudarė 2,64 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Didžiąją užsieniečių dalį 2020 metais sudarė trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių 61 349 Lietuvoje gyveno turėdami leidimą laikinai gyventi, 17 796 — leidimą nuolat gyventi. Likusią dalį sudarė ES valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, kurių praėjusiais metais Lietuvoje apsigyveno mažiau nei ankstesniaisiais. 

Per metus ES piliečių skaičius sumažėjo 7,0 proc. (nuo 8 734 iki 8 124 asmenų), tuo tarpu trečiųjų šalių piliečių padidėjo — 21,7 proc. (nuo 65 017 iki 79 145 asmenų).

Per metus ES piliečių skaičius padidėjo 34,9 proc. (Nuo 8 734 iki 11 780 žmonių), o trečiųjų šalių piliečių - 21,7 proc. (Nuo 65 017 iki 79 145 žmonių).

Migracijos departamentui paspartinus Lietuvos Respublikos pilietybės prašymų nagrinėjimą,  per 2020 m. II pusmetį net 2,2 karto — nuo 1 078 iki 2 367 — padidėjo asmenų, kuriems atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, skaičius.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja. Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1176 mažiau nei lapkričio mėnesį.

Remiantis Statistikos departamentas prognoze, 2021 m. Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičių.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje tęsiasi demografinė krizė, sukelianti rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Tegai:
užsieniečiai, imigracija, leidimas gyventi šalyje, Lietuva
Eurai

Paaškėjo, kurie banknotai yra dažniau padirbinėjami Lietuvoje

(atnaujinta 15:16 2021.01.25)
Pasak Lietuvos banko ekspertų, tokios tendencijos tęsiasi jau ne vienerius metus. Per smulkios ir per stambios kupiūros nėra populiarios sukčių tarpe

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje per metus padirbtų pinigų sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų..

Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė pažymėjo, kad зadirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.

ЭSumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų — karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais", — pasakė ji.

Per 2020 m., ypač IV ketvirtį, sumažėjo ir akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų "filmų pinigų" (angl. Movie money). Apie juos centrinis bankas Lietuvos gyventojus įspėjo praėjusių metų pavasarį.

Daugiausia, kaip ir 2019 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų banknotų, jie atitinkamai sudarė 46 ir 18 proc. visų padirbinių. Mažiausiai aptikta padirbtų 5 ir 200 eurų banknotų.

Euro zonoje vidutiniškai 1 mln. apyvartoje esančių tikrų banknotų tenka 17 padirbtų, Lietuvoje šie skaičiai dar mažesni.

"Taigi tikimybė gauti padirbtą pinigą yra itin maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal "apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite" metodą", — pasakė Vanskevičė.

Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune neribotą laiką keičiami litai į eurus.

Tegai:
padirbti banknotai, Lietuvos bankas, Lietuva