Europos parlamentas, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamentas aptarė Lietuvos valdžios poziciją Sausio 13-osios byloje

112
(atnaujinta 16:42 2019.02.20)
Šiuolaikinių Baltijos šalių realybė — represijos prieš disidentus

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuvoje politinės represijos nukreiptos prieš tuos, kurie ginčija oficialią 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje versiją, mano portalo ruBaltic.ru analitikas Aleksandras Nosovičius.

Jis išreiškė savo nuomonę kalboje Europos Parlamente dėl politinio persekiojimo Baltijos šalyse. Renginį organizavo Europos Parlamento narys iš partijos "Latvijos rusų sąjunga" Miroslavas Mitrofanovas.

"Politinės represijos Lietuvoje yra susijusios su bandymais nutildyti disidentus, kurie ginčija 1991 metų sausio 13 dienos kruvinų įvykių Vilniuje versiją",— sakė Nosovičius.

Jis pažymėjo, kad politinės represijos prieš disidentus ir politinių kalinių egzistavimas yra šiandieninė Baltijos šalių realybė.

Pasak Nosovičiaus, Rusijos piliečio, rezervo pulkininko Jurijaus Melio byla yra tokio politinio persekiojimo pavyzdys.

"Lietuvos valstybė neginčija, kad nė vienas žmogus nenukentėjo nuo Melio veiksmų, tačiau jam tenka kolektyvinė atsakomybė už žmonių mirtis", — pabrėžė analitikas.

Nosovičius taip pat pažymėjo, kad Latvijoje ir Estijoje persekiojima rusakalbė opozicija, kuri ginčija valdžios poziciją dėl "sovietinės okupacijos". Todėl, pasak politikos analitiko, dauguma šių šalių rusų po 1991 metų neteko pagrindinių piliečių teisių.

"Žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai, visuomeniniai ir politiniai lyderiai iš Baltijos šalių, kurie reikalauja lygių teisių rusakalbiams, tampa persekiojimo taikiniais", — sakė Nosovičius.

Mitrofanovo surengtose diskusijose taip pat dalyvavo Europos parlamentarai Josep Maria Terrikabras, Yana Toom, Andrejus Mamykinas, buvusi EP narė Tatjana Ždanok, žmogaus teisių ekspertai ir žurnalistai.

Tačiau kai kurie pranešėjai negalėjo atvykti į Briuselį dėl rašytinio įsipareigojimo neišvykti. Tarp jų yra Aleksandras Gaponenko, Vladimiras Lindermanas, Jurijus Aleksejevas iš Latvijos ir Viačeslavas Titovas iš Lietuvos.

Sausio 13-osios byla

Pasak Lietuvos valdžios institucijų, 1991 metų sausio 13-osios naktį, TSRS daliniams puolant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Pernai spalį Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją, nuosprendis bus skelbiamas vasario mėnesį.

Rusijos Valstybės Dūma pavadino 1991 metų įvykių sausio 13-osios bylos procesą šališku teismu ir istorijos falsifikacija.

Rusija ne kartą pažymėjo, kad teismo procesas vyksta, pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos vidaus baudžiamąją teisę, o byloje dalyvaujantys asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

112
Tegai:
Europos Parlamentas, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Dar šia tema
Sausio 13-osios įvykių dalyviams buvo pasiūlyta parama
Apeliacinis teismas paliko Melį už grotų, nes būdamas laisvėje jis gali slėptis
Ekspertas: Lietuvos ideologija paremta antirusišku PR
Ruduo

Kokia šiandien diena: rugsėjo 21-osios šventės

(atnaujinta 20:59 2020.09.20)
Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia, be to, šią dieną minima Tarptautinė taikos diena, o katalikai mini Šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventę

Rugsėjo 21-oji yra 264-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 265-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 101 diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Matas, Mantvilas, Nijolė, Viskintė.

Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros — šilto sezono rudens metu — pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus.

Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai.

Tarp gydytojų seksologų egzistuoja nuomonė, kad būtent bobų vasaros metu moterys patiria didžiausią seksualinį potraukį. Didžiausias potraukis vyrams kyla pavasarį.

Be to, Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė taikos diena.

Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja, paskelbusi šią šventę, rekomendavo visoms valstybėms šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net karo metu šią dieną nutraukti karo veiksmus. Diena minima nuo 1981 metų.

Dar Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena.

Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi padėti neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipti visuomenės dėmesį į pirminius ligos požymius.

Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi, kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.

Pastebėjus pirminius ligos požymius — atminties sutrikimus, nuolatinį išsiblaškymą, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Rugsėjo 21 d. Katalikų Bažnyčios kalendoriuje pažymėta šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventė. Pasak krikščionių tradicijos, Matas yra pirmosios Naujojo Testamento Evangelijos autorius. Prieš tai jis buvo muitininkas. Evangelijoje pagal Morkų ir Evangelijoje pagal Luką vadinamas Leviu.

Krikščioniškajame mene jo simbolis yra angelas.

Jį tarp apaštalų mini visi 4 evangelistai. Hebrajiškai jo vardas reiškia "Dievo dovana". Jėzus įžvelgė jame slypinčius talentus ir padovanojo jį visuotinei Bažnyčiai: fariziejų ir Rašto aiškintojų nekenčiamas muitininkas tapo vienu iš kertinių Bažnyčios akmenų.

Šventasis Matas yra bankininkų, buhalterių ir mokesčių rinkėjų globėjas.

Ši diena Lietuvos istorijoje                   

1935 metais Feliksas Vaitkus lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskrido Atlanto vandenyną.

2004 metais Lietuvą sukrėtė nestiprus, bet jaučiamas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Karaliaučiaus krašte.

Ši diena pasaulio istorijoje

1792 metais per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją Nacionalinis Konventas paskelbė Prancūziją respublika (Pirmoji Prancūzijos respublika).

1866 metais gimė anglų rašytojas, pasaulinio garso mokslinės fantastinės literatūros kūrėjas Herbertas Džordžas Velsas. Žinomiausi jo kūriniai: "Laiko mašina" (1895 m.), "Nematomas žmogus" (1897 m.).

1934 metais gimė dainininkas Leonardas Koenas.

1947 metais gimė JAV rašytojas Stivenas Kingas.

Tegai:
katalikų bažnyčia, Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Ilgaamžė Kanė Tanaka, archyvinė nuotrauka

Vyriausia planetos gyventoja pasiekė ilgaamžiškumo rekordą

(atnaujinta 09:02 2020.09.20)
Kane Tanaka gimė 1903 metų sausio 2 dieną. Ji mėgsta šokoladą ir gazuotus gėrimus ir tikisi sulaukti 120 metų

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Japonei Kanė Tanaka (Kane Tanaka), kuri buvo įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip vyriausia planetos gyventoja, yra 117 metų 261 diena, pranešė televizijos kanalas NHK.

Tai visų japonų ilgaamžiškumo rekordas, kurį nustatė užpernai mirusi Nabi Tadžima (Nabi Tajima).

Kanė Tanaka gimė 1903 metų sausio 2 dieną. Ji mėgsta šokoladą ir gazuotus gėrimus ir tikisi sulaukti 120 metų.

Naujausiais duomenimis, dabar Japonijoje yra daugiau nei 80 tūkstančių vyresnių nei 100 metų žmonių, iš jų 88 procentus sudaro moterys. 1963 metais Japonijoje buvo tik 153 vyresni nei 100 metų žmonės, tačiau jau 1981 metais jų skaičius pasiekė tūkstantį, o 1998 metais — dešimt tūkstančių.

Tegai:
ilgaamžis, Japonija
Dar šia tema
Gydytojas atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį