Antrankiai, archyvinė nuotrauka

Teisėjų byla: Lietuvoje suimami aštuoniolika vakar sulaikytų įtariamųjų

153
(atnaujinta 15:13 2019.02.21)
Prokurorai prašo skirti suėmimą aštuoniolikai vakar sulaikytų įtariamųjų, atnaujintas tyrimas dėl ketinimo pasikėsinti į du Klaipėdos pareigūnus

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Tęsiant Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto korupcinių veikų, prokurorai priėmė sprendimus kreiptis į teismą dėl leidimo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę — suėmimą vakar sulaikytiems teisėjams Egidijui Laužikui, Viktorui Kažiui, Valdimarui Bavėjanui, Konstantinui Gurinui, Henrichui Jaglinskiui, advokatams Drąsučiui Zagreckui, Giedrei Cimbolienei, Aivarui Surbliui, Mariui Navickui bei dar devyniems kitiems įtariamiesiems, rašo Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Šiuo metu (vasario 21 dieną, 13:30 duomenimis) teismas leido suimti du įtariamuosius (vienam mėnesiui ir dviem mėnesiams). Dėl kitų kardomųjų priemonių dar aštuoniems įtariamiesiems šiuo metu sprendimai nėra priimti, įtariamieji šiuo metu tebėra sulaikyti.

Kaip jau buvo pranešta, vakar šiame ikiteisminiame tyrime buvo sulaikyti 8 skirtingų teismų teisėjai, 5 advokatai bei 13 kitų asmenų.

Sulaikytieji įtariami padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus bendrininkaujant ir veikiant organizuotose grupėse. Pavyzdžiui, vienas iš tiriamų epizodų yra apie įtariamą poveikį asmeniui, kad jis už piniginį atlygį prisiimtų kito asmens kaltę ir atliktų bausmę už neteisėtą disponavimą labai dideliu kokaino kiekiu. Taip pat įtariama, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Druskininkų meras Malinauskas apkaltintas prekyba poveikiu >>

Vakar įvairiose Lietuvos vietose taip pat atlikta beveik šimtas kratų ir kitų suplanuotų proceso veiksmų, kurių metu gauta reikšmingų tyrimui duomenų. Šiuose proceso veiksmuose dalyvavo daugiau nei šimtas STT, policijos pareigūnų, prokurorų.

Šiandien Vyriausiosioji rinkimų komisija patenkino prokuratūros prašymą panaikinti Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir jo patarėjo Aivaro Kadziausko teisinę neliečiamybę, kurią jie turėjo kaip kandidatai savivaldybių rinkimuose.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja trijų specialiųjų Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei dviejų Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas taip pat priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino pernai vasarą nutrauktą rezonansinį ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimo ir rengimosi sunkiai sutrikdyti dviejų Klaipėdoje dirbančių pareigūnų sveikatą.

Generalinio prokuroro pavaduotojas savo sprendimą motyvavo tuo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, apie kurį buvo pranešta vakar, taip pat buvo gauti ir reikšmingi duomenys apie nutrauktame ikiteisminiame tyrime tirtas nusikalstamas veikas, kurie nebuvo žinomi ir nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ištirti priimant sprendimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą. Atnaujinus šį ikiteisminį tyrimą, atsinaujino ir buvęs panaikintas įtariamųjų šiame tyrime statusas advokatui Aivarui Surbliui bei dar vienam asmeniui.

153
Tegai:
korupcija, Lietuva, teisėjai
Dar šia tema
Lietuvos valdžia sudarė Vyriausybės komisiją kovai su korupcija koordinuoti
Apklausa: beveik pusė europiečių kaltina valdžios institucijas korupcija
Korupcija — nemirtinga hidra
Studentai

Baltarusių studijoms Lietuvoje Vyriausybė skirs paramą

(atnaujinta 15:03 2020.09.29)
Kasmet konkurso tvarka šią paramą galės gauti iki 100 studentų pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. 100 studentų iš Baltarusijos galės gauti finansavimą studijoms Lietuvoje, apie tai pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

"Parama studijoms Lietuvoje — tai ir konkreti, ir tuo pat metu simbolinė mūsų tautos pagalba Baltarusijos žmonėms šiuo ypatingai jiems sunkiu metu", — sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Baltarusijos piliečiams, kurie bus priimti studijuoti į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės nefinansuojamas studijų vietas, galės būti skiriama parama pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų kainai padengti.

Kiekvienais metais konkurso tvarka šią paramą galės gauti iki 100 studentų pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus.

Parama baltarusių studijoms Lietuvoje skiriama įgyvendinant Lietuvos Vyriausybės nustatytą Pagalbos Baltarusijos žmonėms planą.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Baltijos šalių sąrašo variante buvo 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir kaimyninės valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka.

Vėliau buvo pranešta, kad šios šalys išplės asmeninių sankcijų prieš Baltarusijos režimą sąrašą, įtraukdamos į jį apie šimtą žmonių.

Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
parama, Baltarusija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai
Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą
Prancūzijos prezidentas pažadėjo Tichanovskajai padėti dialoge dėl Baltarusijos
Talinas

SAM primena, jog važiuojant tranzitu per Estiją ir Lenkiją izoliuotis nereikia

(atnaujinta 13:49 2020.09.29)
Pažymima, kad izoliacija taip pat nėra privaloma atvykstant arba grįžtant iš Lenkijos ir Estijos, jeigu keliaujama darbo, studijų, su žemės ūkio veikla ar sveikatos priežiūra susijusiais reikalais

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Lenkija ir Estija yra įtrauktos į COVID-19 infekcijos paveiktų šalių sąrašą, tačiau atvykstantiems iš jų izoliacija nėra privaloma, kai per šias šalis važiuojama tranzitu iš nepaveiktos valstybės, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga pasirašė teisės aktų pakeitimus, kurie patikslino izoliavimo išimtis: nuo šiol izoliuotis nereikia žmonėms, kurie iš koronaviruso infekcijos nepaveiktos šalies tranzitu grįžta per Lenkiją arba Estiją, jeigu jose užtikrinami tik būtinieji sustojimai (degalų papildymui, higienos poreikių užtikrinimui ir panašiai).

Latvija nėra įtraukta į paveiktų šalių sąrašą, todėl atvykstant iš jos arba vykstant per ją izoliacija netaikoma.

Ši tvarka galioja tiek Lietuvos gyventojams, tiek užsieniečiams.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad izoliacija taip pat nėra privaloma atvykstant arba grįžtant iš Lenkijos ir Estijos, jeigu keliaujama darbo, studijų, su žemės ūkio veikla ar sveikatos priežiūra susijusiais reikalais.

Tegai:
Lenkija, Estija, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nuo koronaviruso visame pasaulyje mirė daugiau nei milijonas žmonių
Dėl pandeminės situacijos "Sodra" ir VMI klientus aptarnaus nuotoliniu būdu
SAM plečia tyrimų apimtis gydymo įstaigose: dabar tirs ir praktikantus