Vaikai, archyvinė nuotrauka

Vaikų dienos centrams skirta 4,3 mln. eurų

67
(atnaujinta 16:59 2019.03.01)
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per kovo mėnesį ieškos papildomų 888 tūkst. eurų, kad galėtų finansuoti dar 62 vaikų dienos centrus

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Dienos centrams finansuoti skiriama 4,3 mln. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

251 vaikų dienos centrui paskirstė 3,9 mln. eurų šiems metams. Šie vaikų dienos centrai lėšas gaus kovo mėnesio pirmoje pusėje. Dar 31 vaikų dienos centrui bus skiriama 363 tūkst. eurų, tik jų steigėjai turės patikslinti savo projektus pagal ekspertų išsakytas pastabas.

Norėdama prisidėti prie socialinių paslaugų plėtros savivaldybėse Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per kovo mėnesį ieškos papildomų 888 tūkst. eurų, kad galėtų finansuoti dar 62 vaikų dienos centrus.

"Vaikų dienos centrai yra itin veiksminga prevencinė ir pagalbos šeimoms priemonė, galinti sušvelninti su įvairiais iššūkiais susiduriančių šeimų padėtį. Juose ne tik organizuojamas maitinimas, sudaromos sąlygos paruošti pamokas ir praplėsti akiratį, bet ir ugdomi socialiniai įgūdžiai, dirbamas socialinis darbas, konsultuojamos šeimos", — teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

2017 metais ministerija finansavo 250 vaikų dienos centrų, paskirsčiusi 3,6 mln. eurų — paslaugos buvo suteiktos 8,7 tūkst. vaikų.

Pernai buvo paskirstyta 3,9 mln. eurų 281 vaikų dienos centrui, dar 66 vaikų dienos centrai finansavimą gavo ketvirtame metų ketvirtyje, ministerijai skyrus papildomus 300 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais paslaugas vaikų dienos centruose gavo 8,9 tūkst. vaikų.

Lietuvoje iš viso veikia apie 450 vaikų dienos centrų, daugiausia jų yra Vilniuje, bet esama ir savivaldybių, kuriose vaikų dienos centrų nėra — tai Neringa ir Palanga.

67
Tegai:
vaikų dienos centras, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyti šeši tymų atvejai, du iš susirgusių yra vaikai
Paplūdimys Liepojoje, archyvinė nuotrauka

Tiriant plastiko taršą bus naudojami dronai ir palydovai

(atnaujinta 09:07 2020.11.29)
Naujos technologijos bus naudojamos Lietuvos ir Latvijos priekrantėse siekiant užfiksuoti taršos plastiku "karštuosius taškus"

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Siekiant efektyviau identifikuoti susirūpinimą keliančius plastiko taršos plotus Lietuvos ir Latvijos priekrantėje, bus pasitelkiami dronai bei palydovinė informacija, praneša Klaipėdos savivaldybė.

Planuojama, kad surinktą informaciją išanalizavę mokslininkai teiks savo siūlymus dėl inovatyvių taršos suvaldymo priemonių.

Šiltuoju metų laiku vasarotojai pastebi situacijas, kuomet paplūdimiuose būna apstu į krantą išmestų sankaupų, kurias sudaro jūrinė augalija, jūros dugno makrodumbliai ar vandens žydėjimą sukeliantys mikrodumbliai. Šios augalinės kilmės "salos" veikia tarsi savotiškas magnetas, pritraukdamos kitas vandenyje plūduriuojančias daleles – tarp jų ir plastiko. 

Mokslininkų manymu, surinkus ir pašalinus šias sankaupas iš vandens ir paplūdimių, teigiamas efektas būtų keleriopas. 

"Eliminuotume ne tik galimai perteklinę organiką siekiant sumažinti eutrofikaciją ir kenksmingus dumblius, bet ir tam tikrą kiekį plastiko. Taip pat sumažintume žmogaus sąlyčio su patogeniniais organizmais riziką – pastarieji kartu su plastiku gali būti pernešami didelius atstumus", – pažymi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.

Panašios priemonės eutrofikacijai mažinti jau skinasi kelią kitose Baltijos jūros regiono šalyse – jos taikomos Vokietijos ir Estijos paplūdimiuose. Lietuvoje yra svarstymų jas pasitelkti mažesniuose vandens telkiniuose, tačiau mokslininkams dar reikia išsiaiškinti, ar jos būtų veiksmingos pašalinant ir reikšmingą dalį plastiko šiukšlių iš jūros.

Atsakymų į rūpimus klausimus Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai ieškos drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Daugpilio universiteto agentūra „Latvijos vandens ekologijos institutas“ bei Aplinkos švietimo fondu Latvijoje (FEE Latvia)  - jie sutelkė savo jėgas startuojančiame projekte ESMIC (Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą).

Siekiant nacionalinėms, savivaldos bei kitoms organizacijoms pasiūlyti veiksmingus kovos su plastiko tarša būdus, pirmiausiai norima surinkti kuo daugiau tikslių duomenų apie šią problemą. Vandenyje ir ant kranto mokslininkai yra numatę imti mėginius, o taip pat žvalgyti dalį Baltijos jūros teritorijos dronais bei pasitelkdami palydovus. 

Projekto ESMIC rėmuose suplanuoti darbai įsibėgės vasarą, kuomet stebimas intensyviausias vandens žydėjimas.

Dr. A. Balčiūno teigimu, dronai arba bepiločiai orlaiviai vis dažniau naudojami stebint aplinką bei įvairius procesus – šios technologijos išsiskiria ekonomiškumu bei sparčiai tobulėja, atverdamos daugiau galimybių rinkti bei sisteminti aktualią informaciją. Be to, uostamiesčio mokslininkai jau daugiau nei dešimtmetį vandens žydėjimą Lietuvoje, o tuo pačiu ir pajūrio regione stebi, vertina ir tyrinėja pasitelkdami palydovų surenkamus duomenis – tai suteikia galimybę situaciją įvertinti platesniu mastu.

ESMIC projekto metu šios technologijos bus naudojamos Lietuvos ir Latvijos priekrantėse siekiant užfiksuoti augalinės kilmės sankaupas, o tuo pačiu – ir tikėtinos taršos plastiku "karštuosius taškus".

Pernai Neringoje buvo pasirašytas memorandumas dėl vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo, o 2020 m. sausį priimtas sprendimas, kuriuo kurorte vyksiančiuose renginiuose draudžiama naudoti vienkartinius plastikinius gaminius. Kvietimą mažinti vienkartinio plastiko naudojimą išgirdo Neringoje veikiantis verslas. Didelė dalis kurorto kavinių atsisakė vienkartinių plastiko indų, įrankių, šiaudelių.

Tegai:
Baltijos jūra, aplinkos tarša
Dar šia tema
Lietuvoje paskaičiuota, kada radiacija "avarijos BelAE" atveju pasiektų Vilnių
Lietuvoje įvedama nauja kelių rinkliavos sistema 
Dulkėtumui mažinti nustatyti reikalavimai padės saugoti aplinką nuo taršos
Pirmosios pagalbos vaistinėlė

Draudikai papasakojo apie dažniausias ir pavojingiausias "namines" traumas

(atnaujinta 09:07 2020.11.29)
Namuose nutinkančios traumos visada yra panašaus pobūdžio: įvairūs susitrenkimai ar lūžiai paslydus, nusideginimai, susižalojimai, vaikai dažniausiai susižeidžia šokinėdami ar bėgiodami

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Daugiau būdami namuose žmonės dažniau čia patiria ir įvairias traumas, o nelaimių kaltininkais dažniausiai tampa du įprasti objektai – laiptai ir kopėčios, teigia BTA draudimo bendrovės draudikai.

Kaip pažymi bendrovės asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas, namuose nutinkančios traumos visada yra panašaus pobūdžio: įvairūs susitrenkimai ar lūžiai paslydus, nugriuvus, užkliuvus kojai, taip pat nusideginimai, susižalojimai neatsargiai dirbant buities ar ūkio darbus, vaikai dažniausiai susižeidžia šokinėdami, bėgiodami. 

"Dažnai fiksuojame su laiptais susijusias traumas, taip pat susižalojimus naudojantis kopėčiomis. Natūralu, kad su laiptais bei kopėčiomis susiję sužeidimai būna skausmingesni – visgi krentama iš didesnio aukščio", – teigia Grizickas. 

Pasak jo, ant laiptų žmonės dažniausiai susižeidžia neatsargiai pastatę ir kryptelėję kojas, nuslydę nuo laiptų pakopos ir nugriuvę, taip pat nepataikę pėdos padėti ant pakopos ir trenkę pirštus ar kulną į jos kampą.Nors dažniausiai tokios traumos nutinka per skubėjimą ar neatsargumą, kartais pasitaiko ir šalutinių priežasčių.

Nukritę nuo laiptų gyventojai dažniausiai pasitempia raiščius ir patiria įvairius lūžius – plaštakos, šonkaulių, kojos pirštų, žandikaulio, mentės ir kitus. Taip pat dažni sausgyslių plyšimai, smegenų sutrenkimai ar stuburo traumos, pasitaiko netgi mirčių.

Grizickas sako, kad nelaimingi įvykiai dėl laiptų bendrovėje fiksuojami kone kasdien, o dėl kopėčių – vidutiniškai 2-3 kartus per savaitę. 

"Pastebime, kad nuo kopėčių dažniausiai krentama genint medžius, plaunant langus, dažant sienas ar lubas, pasitaiko nelaimingų atsitikimų, nutikusių lipant ant stogo pareguliuoti antenos, tvarkant lietvamzdžius ar kabinant užuolaidų karnizus. Todėl atliekant tokius darbus patartina naudoti kuo stabilesnes kopėčias, jas tvirtai pastatyti ar atremti, paprašyti kitų asmenų pagalbos", – vardija Grizickas.

Kadangi kritimas nuo kopėčių yra kritimas iš didesnio aukščio, traumos taip pat neretai būna sudėtingesnės: sutrenkiamos smegenys ar prasiskeliama galva, lūžta rankos, šlaunikauliai, šonkauliai, skyla stuburo slanksteliai.

Draudikai sako, kad pakankamai dažna "naminė" trauma – nusideginimas karšta arbata, aliejumi, verdančiu vandeniu, karštu maistu. 

Nemažai žmonių susižeidžia neatsargiai naudodami elektrinius įrankius: pjūklus, kampinius šlifuoklius, grąžtus. Taip pat pavojingas išlieka kirvis – dažniausiai kapojant malkas sužalojami kojų raumenys, yra atvejų, kai visiškai nukertami pirštai.

Tegai:
draudikai, draudimas
Dar šia tema
Įvardyti Lietuvos regionai, kuriuose per išpuolius mirė daugiausiai žmonių
Lietuvoje šiemet per gaisrus žuvo 57 gyventojai
Šiaulių oro uostas, arcyvinė nuotrauka

Šiaulių oro uosto atnaujinimui numatoma skirti 4,7 mln. eurų 

(atnaujinta 09:56 2020.11.29)
Planuojama, kad oro uosto infrastruktūros modernizavimas padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinti Vyriausybė numato skirti 4,72 mln. eurų, praneša Susisiekimo ministerija. 

"Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra yra svarbus ir reikalingas žingsnis. Tai ne tik padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą, bet ir leis sukurti daugiau kokybiškų, gerai mokamų darbo vietų ir taip prisidėti prie regioninės politikos tikslų įgyvendinimo", – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslav Narkevič.

Šis projektas – vienas iš Ateities ekonomikos DNR plano projektų, skirtų ekonominei infrastruktūrai ir verslo aplinkai gerinti, teritorijų plėtrai Lietuvos regionuose.

DNR plane numatyto projekto "MRO (orlaivių aptarnavimo) veiklos plėtra Šiaulių oro uoste" pirmas etapas apima 747 metų riedėjimo tako B ir 4,08 ha perono B su su paviršinių nuotekų sistema ir drenažu rekonstravimą, elektros ir ryšių tinklų, apšvietimo ir žiburių sistemos bei patruliavimo gaisrinio kelio įrengimą. 

Antrame etape numatoma sukurti bendrąją infrastruktūrą, kuria galėtų naudotis visi investuotojai, viešųjų aukcionų būdu išsinuomoję žemės sklypus projektui aktualioje teritorijoje. Teritorijos, kurioje būtų pagerintos investavimo sąlygos, plotas siekia 13,93 ha. 

Šiuo metu jau yra parengtas techninis projektas ir įvykdytas rangos darbų pirkimas, taip pat pasirašyta rangos sutartis. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinimo darbus numatoma atlikti iki 2021 m. pabaigos.

Tegai:
modernizavimas, Šiauliai
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai prisijungia prie tarptautinės COVID-19 saugumo chartijos
Ispanijos oro uoste užsidegė "British Airways" keleivinis lėktuvas — video