Lietuvos žydų bendruomenės narys Tobijas Jaafetas

Premjeras išreiškė užuojautą dėl Tobijo Jaafeto mirties

83
(atnaujinta 10:49 2019.03.05)
Nuoširdus, išmintingas, su šilta ir gražia šypsena — tokį Tobiją Jaafetą prisimins žydų bendruomenė, su širdgėla ir skausmu užjaučianti velionio artimuosius

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išreiškė užuojautą dėl žymaus Lietuvos žydų bendruomenės nario Tobijo Jaafeto mirties, rašoma Vyriausybės pranešime.  

"Netekome ilgamečio Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininko Tobijo Jaafeto. Tai labai skaudi žinia ne tik Lietuvos žydų bendruomenei, bet ir visiems, kurie saugo ir puoselėja pamatines vertybes. Per stebuklą išgyvenęs Holokaustą, jo metu netekęs motinos ir beveik visų giminaičių, Tobijas Jafetas visada išliko kupinas tikėjimo žmogiškumu, skleidė tolerancijos ir išminties šviesą. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, draugams ir bendraminčiams — visiems,  kuriems teko garbė bendrauti su šia iškilia asmenybe", — užjaučia premjeras.  

Tobijas Jaafetas (1930 – 2019) — Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininkas. Karo vaikas, Vilniaus žydas Tobijas Jaafetas dažnai sakydavo, kad liko gyventi, nes jo gyvybę gelbėjo Pasaulio teisuoliai.   

Anot Lietuvos žydų bendruomenės narių, Holokausto patirtys Tobijo niekada nepalaužė.  

Nuoširdus, išmintingas, su šilta ir gražia šypsena — tokį Tobiją Jaafetą prisimins žydų bendruomenė, su širdgėla ir skausmu užjaučianti velionio artimuosius — dukrą Juditą ir anūkus bei visus, kuriems teko garbė pažinti šį jautrų ir nepaprastą žmogų.
 

83
Tegai:
Lietuvos žydų bendruomenė
Kaukė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokių profesijų atstovams koronavirusas yra ypač pavojingas

(atnaujinta 10:54 2020.11.29)
Uoslės praradimas yra dažniausias koronaviruso simptomas, tačiau kai kuriems žmonėms tai yra ir svarbiausio darbo įrankio praradimas

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Kodėl koronavirusas pavojingas parfumeriams ir kuo jų patirtis gali būti naudinga nukentėjusiems nuo COVID-19, Sputnik radijui papasakojo kvepalų studijos "Aromaobraz" savininkė Veronika Bruchoveckaja.

Uoslės praradimas yra dažniausias koronaviruso simptomas. Daugumai žmonių ši problema yra tik nepatogumas, palyginti su kitomis galimomis pasekmėmis. Parfumeriams tai yra į svarbiausio darbo įrankio praradimas, pažymėjo Bruchoveckaja.

"Mes esame labiausiai pažeidžiama grupė, nes nosis yra viena iš parfumerio instrumentų. Nosis ir uoslės atmintis yra labai svarbios mūsų darbe. Dabar stengiamės daugiau dėmesio skirti savo imunitetui, kad nesusirgtume", — sakė parfumerė.

Pasveikimas nuo koronaviruso gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Siekdama palengvinti šį procesą, Bruchoveckaja pataria mokytis iš parfumerių, kurie privalo lavinti uoslę darbui. Anot jos, tam reikia įsiminti aromatus. Pradėti reikia nuo pažįstamų maisto ir prieskonių, kurie yra bet kurioje virtuvėje, kvapų: apelsinų, mandarinų, muskato, cinamono ir kt.

"Per dieną reikia sąveikauti su jais, imti ir uostyti, prisiminti, kaip jie kvepia, ir atkreipti dėmesį į kylančius jausmus. Jei per COVID-19 išnyko uoslė, galime atkurti smegenų nervinius tinklus ir padėti atsistatyti", - sakė Veronika Bruchoveckaja.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinio poveikio simptomus
Paplūdimys Liepojoje, archyvinė nuotrauka

Tiriant plastiko taršą bus naudojami dronai ir palydovai

(atnaujinta 09:07 2020.11.29)
Naujos technologijos bus naudojamos Lietuvos ir Latvijos priekrantėse siekiant užfiksuoti taršos plastiku "karštuosius taškus"

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Siekiant efektyviau identifikuoti susirūpinimą keliančius plastiko taršos plotus Lietuvos ir Latvijos priekrantėje, bus pasitelkiami dronai bei palydovinė informacija, praneša Klaipėdos savivaldybė.

Planuojama, kad surinktą informaciją išanalizavę mokslininkai teiks savo siūlymus dėl inovatyvių taršos suvaldymo priemonių.

Šiltuoju metų laiku vasarotojai pastebi situacijas, kuomet paplūdimiuose būna apstu į krantą išmestų sankaupų, kurias sudaro jūrinė augalija, jūros dugno makrodumbliai ar vandens žydėjimą sukeliantys mikrodumbliai. Šios augalinės kilmės "salos" veikia tarsi savotiškas magnetas, pritraukdamos kitas vandenyje plūduriuojančias daleles – tarp jų ir plastiko. 

Mokslininkų manymu, surinkus ir pašalinus šias sankaupas iš vandens ir paplūdimių, teigiamas efektas būtų keleriopas. 

"Eliminuotume ne tik galimai perteklinę organiką siekiant sumažinti eutrofikaciją ir kenksmingus dumblius, bet ir tam tikrą kiekį plastiko. Taip pat sumažintume žmogaus sąlyčio su patogeniniais organizmais riziką – pastarieji kartu su plastiku gali būti pernešami didelius atstumus", – pažymi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.

Panašios priemonės eutrofikacijai mažinti jau skinasi kelią kitose Baltijos jūros regiono šalyse – jos taikomos Vokietijos ir Estijos paplūdimiuose. Lietuvoje yra svarstymų jas pasitelkti mažesniuose vandens telkiniuose, tačiau mokslininkams dar reikia išsiaiškinti, ar jos būtų veiksmingos pašalinant ir reikšmingą dalį plastiko šiukšlių iš jūros.

Atsakymų į rūpimus klausimus Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai ieškos drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Daugpilio universiteto agentūra „Latvijos vandens ekologijos institutas“ bei Aplinkos švietimo fondu Latvijoje (FEE Latvia)  - jie sutelkė savo jėgas startuojančiame projekte ESMIC (Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą).

Siekiant nacionalinėms, savivaldos bei kitoms organizacijoms pasiūlyti veiksmingus kovos su plastiko tarša būdus, pirmiausiai norima surinkti kuo daugiau tikslių duomenų apie šią problemą. Vandenyje ir ant kranto mokslininkai yra numatę imti mėginius, o taip pat žvalgyti dalį Baltijos jūros teritorijos dronais bei pasitelkdami palydovus. 

Projekto ESMIC rėmuose suplanuoti darbai įsibėgės vasarą, kuomet stebimas intensyviausias vandens žydėjimas.

Dr. A. Balčiūno teigimu, dronai arba bepiločiai orlaiviai vis dažniau naudojami stebint aplinką bei įvairius procesus – šios technologijos išsiskiria ekonomiškumu bei sparčiai tobulėja, atverdamos daugiau galimybių rinkti bei sisteminti aktualią informaciją. Be to, uostamiesčio mokslininkai jau daugiau nei dešimtmetį vandens žydėjimą Lietuvoje, o tuo pačiu ir pajūrio regione stebi, vertina ir tyrinėja pasitelkdami palydovų surenkamus duomenis – tai suteikia galimybę situaciją įvertinti platesniu mastu.

ESMIC projekto metu šios technologijos bus naudojamos Lietuvos ir Latvijos priekrantėse siekiant užfiksuoti augalinės kilmės sankaupas, o tuo pačiu – ir tikėtinos taršos plastiku "karštuosius taškus".

Pernai Neringoje buvo pasirašytas memorandumas dėl vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo, o 2020 m. sausį priimtas sprendimas, kuriuo kurorte vyksiančiuose renginiuose draudžiama naudoti vienkartinius plastikinius gaminius. Kvietimą mažinti vienkartinio plastiko naudojimą išgirdo Neringoje veikiantis verslas. Didelė dalis kurorto kavinių atsisakė vienkartinių plastiko indų, įrankių, šiaudelių.

Tegai:
Baltijos jūra, aplinkos tarša
Dar šia tema
Lietuvoje paskaičiuota, kada radiacija "avarijos BelAE" atveju pasiektų Vilnių
Lietuvoje įvedama nauja kelių rinkliavos sistema 
Dulkėtumui mažinti nustatyti reikalavimai padės saugoti aplinką nuo taršos