Noreikai skirtą atminimo lentą ant Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato, archyvinė nuotrauka

Teismas kovo 27-ąją skelbs, ar reikia pakeisti istorinę išvadą apie Noreiką

79
(atnaujinta 12:55 2019.03.06)
JAV gyvenantis Grantas Arthuras Gochinas prašo teismo pripažinti, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tinkamai neišnagrinėjo jo pateiktų istorinių dokumentų

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį išnagrinėjo bylą dėl buvusio karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros vertinimo.

Aušvico koncentracijos stovykla
© Sputnik / Валерий Мельников

Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti Granto Arthuro Gochino skundą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl rašto, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti istorinę išvadą apie Joną Noreiką (generolą Vėtrą), panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai atlikti tyrimą.

JAV gyvenantis Gochinas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2018-07-18 raštą ir įpareigoti atlikti administracinę procedūrą pagal pareiškėjo pateiktą 2018-06-15 užklausą ir jos prieduose esančius dokumentus, įvertinant visus argumentus bei archyvinius dokumentus ir pakeičiant istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, joje aptariant visus archyvinius dokumentus, pateiktus užklausoje.

"Pasak pareiškėjo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2018-07-18 atmesdamas jo prašymą dėl istorinės išvados pakeitimo "neaptaria nė vieno iš pareiškėjo pateiktų istorinių dokumentų, selektyviai pasirinkdamas atsakymo temas ir išvengdamas pagrindinės temos — Jono Noreikos ir Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) vaidmens Žemaitijos žydų žudynėse. Gochino teigimu, savo išvadas Centras grindžia subjektyvia, įrodymais neparemta nuomone", — teigiama teismo pareiškime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą šioje administracinėje byloje numato skelbti kovo 27 dieną.

Amerikiečių žurnalistė Silvija Foti pareiškė, kad jos senelis Jonas Noreika, kurį ji laikė kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, paaiškėjo esąs nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų sunaikinime per Antrąjį pasaulinį karą. Ji taip pat apkaltino Vilniaus valdžios institucijas jo padarytų nusikaltimų slėpimu.

2013 metais ji išvyko į Lietuvą ir susitiko su Genocido ir rezistencijos centro direktoriumi. Būtent ten Foti sužinojo, kad vokiečių užpuolikai paskyrė Noreiką apskrities vadovu, ir jis pats pasirašė įsakymus išvežti žydus į getą ir dėl jų turto ekspropriacijos. Grantas Gochinas, kurio giminaičiai žydai buvo nužudyti Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu, reikalauja, kad Lietuvos valstybės finansuojamos institucijos nustotų garbinti nacių bendrininkus, koks ir buvo Foti giminaitis.

2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".

Pernai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais.

Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.

79
Tegai:
Jonas Noreika
Dar šia tema
Vasario 16-ąją Kauno nacionalistai nori surengti eitynes su Noreikos portretu
Žurnalistė kritikavo Lietuvą už jos senelio — nacių bendrininko — išaukštinimą
Gasparianas: skandalas su Noreikos anūke Lietuvoje liks be tęsinio
Kovotojai už laisvę ar nusikaltėliai? Lietuvos "herojai" nukeliami nuo pjedestalo
"Toks buvo lietuvių darbas": Vanagaitė parašė laišką "nužudytam žydui"