Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Priminimas: Nepriklausomybės atkūrimo dieną būtina iškelti Trispalvę

106
Už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Kovo 11-ąją būtinai reikia iškelti Lietuvos vėliavą prie savo namų, primena Vilniaus savivaldybė.

Svarbu nepamiršti, kad valstybės vėliava turi būti keliama laikantis Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų gruodžio 24 dienos nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo". Šiuose norminiuose teisės aktuose yra detaliai reglamentuoti Lietuvos valstybės vėliavos naudojimo principai, nurodytos jos iškėlimo vietos ir progos, pateiktas valstybės švenčių ir kitų įsimintinų dienų sąrašas.

Vadovaujantis minėtu valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo straipsniais, Kovo 11-ąją Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, pastatų, taip pat gyvenamųjų namų. Atkreiptinas dėmesys, kad laikantis nustatytos tvarkos, Lietuvos valstybės vėliava iškeliama 07:00 valandą ir nuleidžiama 22:00 valandą.

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius primena, kad už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė.

Kovo 11-ąją rengiamos nemokamos ekskursijos Gedimino pilies bokšte >>

Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų (per metus pakartotinai padarytas tokio pobūdžio nusižengimas — baudą nuo 12 iki 16 eurų) ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 10 iki 16 eurų (pakartotinai padarytas nusižengimas — baudą nuo 16 iki 30 eurų).

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena
© Sputnik
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena
106
Tegai:
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, trispalvė, vėliava
Dar šia tema
Į Vilniaus TV bokštą vėl bus iškelta didžiausia Lietuvos trispalvė
COVID-19

Nauja COVID-19 statistika: per parą Lietuvoje nustatyti 776 nauji atvejai

(atnaujinta 13:19 2020.10.28)
Iš viso patvirtinta daugiau kaip 12,1 tūkst. koronaviruso atvejų, per vakar parą mire dar 3 pacientai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 776 nauji koronaviruso atvejai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtinta 12 138 koronaviruso atvejai konkretiems žmonėms. Šiuo metu serga 7440 žmonių, 4502 žmonės pasveiko, mirė 144 pacientas. Izoliacijoje esančių asmenų skaičius (sergančių, sąlytį turėjusių, iš paveiktų teritorijų atvykusių, kuriems išduoti sprendimai aktualiu 14 dienų laikotarpiu) yra 28 077 žmonės.

Be to, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, nuo birželio 1 dienos įvežtinių atvejų skaičius yra 393.

Lietuvoje sparčiai didėja naujų koronaviruso atvejų skaičius. Neseniai vyriausybė sugriežtino ribojančias priemones, kai kuriose savivaldybse įvedamas karantinas.

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo spalio 28 dienos 00:00 iki lapkričio 11 dienos 24:00 vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse.

Šių savivaldybių teritorijoje vyresni nei šešerių metų žmonės kaukes privalo dėvėti tiek atvirose, tiek uždarose vietose. Be to, bus ribotas lankytojų srautas kultūros, laisvalaikio, pramogų ir sporto įstaigose.

Praeitą savaitę vietinis karantinas nuo spalio 26 dienos iki lapkričio 9 dienos jau buvo paskelbtas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.

Be to, praėjusią savaitę Raseiniuose buvo pratęstas karantinas. Dabar jis galioja iki lapkričio 6 dienos.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Dar šia tema
Darbo partijos vadovas gavo COVID-19 testo rezultatus
Stankūnas apie augančius užsikrėtimo skaičius: mes nebevaldome COVID-19  protrūkio
Skiriama parama nuo COVID-19 nukentėjusiam žvejybos sektoriui
Rusijos pilietis ir buvęs sovietų karininkas Jurijus Melis

Melio advokatas paprašė Lietuvos apeliacinio teismo sušvelninti areštą ginamajam

(atnaujinta 12:26 2020.10.28)
Gynyba ragina atsižvelgti į tai, kad dėl koronaviruso teismo procesas ir sprendimų priėmimas užtruko, ir neaišku, kaip ilgai tai tęsis

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Rusijos kariuomenės atsargos pulkininko Jurijaus Melio advokatas Lietuvoje Ryšardas Burda kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu sušvelninti kardomąją priemonę savo ginamojo atžvilgiu. Apie tai praneša "Express-nedelia".

Melis buvo sulaikytas 2014 metais. Praėjusių metų kovą jis buvo nuteistas septyneriems metams byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje.

"Šiame prašyme neturime konkretaus pasiūlymo, kokia kardomąja priemone pakeisti. Prašome ją pakeisti švelnesne, be abejo, gali būti priemonių derinys — dokumentų paėmimas, kontrolė, namų areštas ir panašiai", — pareiškė Burda.

Advokatą palaikė ir gynėja Galina Kardanovskaja, atstovaujanti Melio interesams. Anot jos, ginamasis yra visiškai finansiškai aprūpintas ir galėtų gyventi viešbutyje, o jo buvimas teisme būtų užtikrintas.

Gynyba paragino teismą atsižvelgti į tai, kad dėl situacijos su koronaviruso pandemija bylos nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas jau užsitęsė. Be to, neaišku, kaip ilgai tai tęsis.

Tuo tarpu prokurorė Daiva Skorupskaite-Lisauskienė prašo Lietuvos apeliacinio teismo netenkinti advokatų prašymo. Ji mano, kad kaltinamasis buvo uždarytas į areštinę, nes yra "pagrįsta nuomonė", kad jis neva gali slapstytis arba pabėgti iš teismo.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuvos pusė be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Sausio 13-osios byla, Jurijus Melis, Lietuva, Rusija
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti skundus dėl sausio 13-osios įvykių bylos
Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė nušalinti teisėją nuo Sausio 13 bylos  
Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"