Naujienos, archyvinė nuotrauka

Vilnius nori išmokyti lietuvius "pasipriešinti" naujienoms Rusijos

45
(atnaujinta 11:51 2019.03.12)
LRT pristatė projektą "Rinkimų rentgenas", kuriuo siekiama pagerinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą

VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Rinkimų išvakarėse valstybinė televizijos ir radijo kompanija LRT ketina papasakoti Lietuvos gyventojams, kaip atpažinti "klaidingas" naujienas iš išorės.

LRT kartu su Baltijos žurnalistikos meistriškumo centru ir žiniasklaidos vystymo organizacija "Internews" pristatė projektą "Rinkimų rentgenas", kuriuo siekiama "padidinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą".

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis teigė, kad "netikras naujienas" gali skleisti Rusija, Šiaurės Korėja ar Kinija.

"Jos, naudodamos savo resursus, patirtį, gyvąją jėgą, sukuria dezinformacijos kampaniją, kurios tikslas — daryti įtaką tam tikrai tikslinei auditorijai, kuria gali būti ir valstybė, pavyzdžiui, Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina", — teigė Čeponis.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Mantas Martišius sako, kad netikros naujienos gali atsirasti ten, kur žmonės gal ir nesitikėtų.

Čeponis kalbėjo, kad norintieji paskleisti netikras žinias tam gali naudoti įvairias priemones: televizijos kanalus, socialinius tinklus, popierinę spaudą, naujienų portalus, reklamą ir t.t.

Pasak jo, "būtent Lietuvai" sukurta rusiškų interneto naujienų portalų, tokių kaip "Baltnews", "RuBaltic" ir "Sputnik". Dauguma lietuvių naudoja socialinius tinklus ("Facebook", "Instagram", "Twitter" ar "Vkontakte"), kuriuose gali būti skleidžiama "melaginga" informacija.

Prie galimų "dezinformacijos" platinimo kanalų ginkluotųjų pajėgų atstovas priskyrė ekspertus, kurie atvyksta į Lietuvą ir pateikia požiūrį, kuris skiriasi nuo oficialaus Vilniaus žiniasklaidos požiūrio, taip pat kompiuterinius žaidimus, filmus bei paieškos sistemos.

Ekspertai teigia, kad "melagingos" naujienos dažniausiai yra nutaikytos į Lietuvos istoriją, bandant "pasėti abejones ir netikrumo jausmą".

Pasak Martišiaus, atpažinti netikras naujienas ne taip jau paprasta, tačiau priemonių rasti galima. Jei tai informacija iš Lietuvos, patikrinti gali būti nesunku, likusią patikrinti sudėtinga.

Kaip mano Čeponis, valstybei norint atsilaikyti informaciniame kare, pirmiausia, reikia turėti specialistų, gebančių atskirti netikras naujienas. Anot jo, Lietuva šioje srityje yra smarkiai pažengusi į priekį ir tapo viena stipriausių ES.

Lietuvos kova su Rusijos žiniasklaida

Lietuvos valdžios institucijos dažnai pasisako apie priešišką informaciją, propagandą ir melagingas žinias tariamai iš Rusijos, siekiančios "sukelti socialinę įtampą ir Lietuvos žmonių nepasitikėjimą savo valstybe".

Oficialus Vilnius kovoja su Rusijos žiniasklaida. Periodiškai stabdomas Rusijos kanalų, kurie pažeidė ES direktyvą, transliavimas, ribojama prieiga prie interneto svetainių, transliuojančių Rusijos televizijos kanalus.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Valdžios nepasitenkinimą sukelia įvykiai, susiję su "miško brolių" vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu. "Miško broliai" ir "partizanai" Lietuvoje laikomi nacionaliniais didvyriais, tačiau žinoma, kad jie buvo prisidėję prie civilių žudymo.

Lietuvos valdžios institucijos oficialiai giria "miško brolius" ir neigia jų nusikaltimus, nepaisydamos liudytojų parodymų ir istorinių dokumentų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą atkreipė pasaulio dėmesį į tai, kad Vilnius šlovina žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metu buvo nacių bendradarbiais ir žudė civilius.

Neretai Lietuva kaltina Rusiją kibernetiniais išpuoliais ir "kišimusi" į rinkimus. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino ES šalis ryžtingai i tai reaguoti.

Maskva paneigė visus įtarimus. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas kaltinimus pavadino "visiškai nepagrįstais". Tuo tarpu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Baltijos šalių valdžios vykdo Rusijos žiniasklaidos teisių užgniaužimo politiką, kuri pažeidžia rusakalbių gyventojų interesus.

Be to, politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu "Sputnik Lietuva" pabrėžė, kad Lietuvos valdžios institucijos Rusijos baimę padarė savo politinio režimo pagrindu.

45
Dar šia tema
Žiniasklaidos karas "Informacinis ginklas prieš Rusiją" sudavė smūgį Britanijai
Ekspertas: Europos cenzūra prieš Rusijos žiniasklaidą jau tapo norma