Gedimino kalnas, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių gyventojai mažiau bijo Rusijos "grėsmės", nepaisant valdžios pareiškimų

77
(atnaujinta 16:29 2019.03.15)
Remiantis LU Filosofijos ir sociologijos instituto atliktu tyrimu, Baltijos šalių visuomenė ramiau žiūri į Rusijos ir Ukrainos konfliktą ir sankcijas Rusijai

VILNIUS, kovo 15 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai pradėjo mažiau bijoti "Rusijos grėsmės", apie kurią nuolat kalba Baltijos šalių valdžios institucijos, rodo viešosios nuomonės apklausa apie geopolitinę situaciją Baltijos regione, praneša portalas lsm.lv.

"Svarbiausia išvada yra ta, kad visose Baltijos šalyse vyksta bendras procesas, t. y. atsipalaiduojama, visuomenės požiūris  į Rusijos ir Ukrainos konfliktą ir jo pasekmes, įskaitant Vakarų sankcijas prieš Rusijos Federaciją, rimsta", — sakė Latvijos universiteto Filosofijos ir sociologijos instituto mokslininkas Martinš Kaprans.

Pažymima, kad 2015 metais buvo plačiai manoma, jog Baltijos valstybės "gali tapti kitu Rusijos užsienio agresijos taikiniu", tačiau dabar ši nuomonė pasikeitė.

Huawei Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Viena vertus, kaip sako Kaprans, taip yra dėl situacijos pagerėjimo rytinėje Ukrainoje. Kita vertus, Baltijos šalių gyventojai nemano, kad reiktų sušvelninti sankcijas Rusijai.

Kaprans pripažino, kad kalbėti apie tiesioginį Kremliaus poveikį Baltijos šalių visuomenei negalima. Tačiau tyrimas rodo, kad, svarstydama apie Ukrainos ir Rusijos konfliktą, didžioji dauguma lietuvių, latvių ir estų yra linkę "rinktis neutralią pozociją ir suversti atsakomybę abiem pusėms".

"Per pastaruosius ketverius metus ši tendencija sustiprėjo visose regiono šalyse", — rodo tyrimo rezultatai.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad visose Baltijos respublikose viešoji nuomonė skiriasi. Estijoje vyrauja ryškios antirusiškos nuotaikos, Latvijoje jos yra silpnesnės, tačiau tai rodo, kad kiekviena visuomenės grupė turi savo nuomonę. Lietuvoje nėra tokio aštraus nuomonių pasidalijimo, "vyrauja nuosaikios pozicijos, nepaisant to, kad ten dominuoja antirusiškos nuotaikos".

Kaprans mano, kad dažnai žiniasklaidos įtaka yra perdėta, todėl kovos su "Kremliaus propaganda" strategija yra primityvi.

Viešosios nuomonės tyrimą atliko Latvijos universiteto Filosofijos ir sociologijos institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos ir Estijos sociologinių tyrimų bendrovėmis.

Baltijos šalių valdžios institucijos nuolat stengiasi didinti baimę prieš Rusiją visuomenėje. Politikai garsiai kalba apie augančią "Rusijos grėsmę" ir būtinybę nedelsiant nuo jos gintis.

Vasario mėnesį Lietuvos specialiosios tarnybos pristatė metinę ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui, Rusija buvo įvardyta kaip viena pagrindinių grėsmių Lietuvai.  

Pasak Lietuvos specialiųjų tarnybų, "rusų žvalgyba" renka "informaciją, trukdo IT sistemų darbui ir prisijungia prie poveikio operacijų". Pagrindinis jų tikslas tariamai yra politinė ir ekonominė informacija apie Lietuvą.

Kai kurie ekspertai ir politikai mano, kad siekiant išlaikyti NATO pajėgas prie Rusijos sienų, būtina išlaikyti "Rusijos grėsmės" mitą. Politikos analitikas Dmitrijus Solonikovas teigė, kad oficialus Vilnius nuolat kalba apie "Maskvos puolimo planus" tam, kad "Rusijos agresijos" tema nuolat išliktų žiniasklaidoje.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos Aljanso šalies, o NATO naudojasi Vakarų isterija, kad būtų dislokuota daugiau karinės įrangos ir batalionų Rytų flange.

77
Tegai:
Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Karo ekspertas pavadino JAV eskadrinius minininkus "realia grėsme" Rusijai
Lenkijoje bus dislokuota JAV priešraketinės gynybos bazė