Lietuvos rašytojas Marius Ivaškevičius

Ivaškevičius papasakojo, kodėl Lietuvoje nebuvo priimtas jo romanas

78
(atnaujinta 14:36 2019.03.16)
Rašytojas pažymėjo, kad jis įsivaizdavo, jog atlieka patriotinę misiją, nusprendęs atgaivinti "partizanų" temą, tačiau jis buvo apkaltintas priešingais dalykais

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Lietuvoje nebuvo priimta knyga "Žali", nes lietuviai nuolat bando daryti priešpriešą tarp Holokausto ir partizaninio karo, interviu LRT papasakojo Lietuvos rašytojas Marius Ivaškevičius.

Rašytojas interviu LRT žurnalistui patvirtino, kad, jo nuomone, vienareikšmiškas pasisakymas apie lietuvių dalyvavimą Holokauste privertė skaitytojus neigiamai reaguoti į jo kūrinį.

"Kažkodėl Lietuvoje nuolat bandoma daryti priešpriešą tarp Holokausto ir partizaninio karo. Aš nelabai suprantu, kodėl, bet ji pastoviai kažkokiu būdu iškyla, ir šitoje vietoje nutarė žmogų, kuris bando kažką kažkiek kalbėti apie tą mūsų kaltę Holokausto metu, sukompromituoti šmeižiant iš esmės", — pasakė Ivaškevičius.

Rašytojas pažymėjo, kad rašydamas knygą jis manė, jog atlieka labai patriotinę misiją, nes bando atgaivinti partizanų temą, laisvės kovą savo kartai, jauniems žmonėms.

Ivaškevičius padarė prielaidą, kad daug dėmesio "partizanų" Lietuvoje temai atsirado dėl santykių su Rusija ir kalbų apie "Rusijos grėsmę". Rašytojo manymu, pažadintas šiame fone "patriotizmas" net leido surinkti tris tūkstančius šauktinių į kariuomenę, kas anksčiau buvo problema.

"Labai nenorėčiau, kad likę gyvi partizanai taptų politiniais įrankiais ir būtų naudojami tam tikrų politinių jėgų, kas šiandien vyksta. Tokiu būdu jie labai susiaurina visą kovą, jie tarsi sako: "Taip, mes palaikome nacionalistus". Kova tampa privatizuojama tų pačių nacionalistų", — pasakė rašytojas.

Ivaškevičius taip pat papasakojo, kad tam tikra žmonių grupė suplanavo puolimą prieš jį. Rašytojas mano, kad tai buvo padaryta dėl dviejų priežasčių: dėl jo kvietimo į Molėtų maršą, į nužudytų žydų kapus, tą dieną, kai tai įvyko prieš 75 metus, ir dėl prieš daugiau kaip metus jo kvietimo nustoti garbinti ir turėti Vilniuje gatvę, alėją, pavadintą Škirpos vardu (Kazys Škirpa, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjas, veikęs Vokietijos nacių pusėje — Sputnik).

Kartu Ivaškevičius pabrėžė, kad nebijo rašyti ir kalbėti apie Lietuvą.

"Nežinau, ar dar rašysiu kada nors, ar liesiu lietuviškas temas. Ne todėl, kad būčiau išsigandęs, bet jeigu tai yra taip jautru, tai iš tikrųjų temų yra pakankamai. Bet negaliu pasakyti, negaliu garantuoti, galbūt po kažkiek laiko grįšiu", — pasakė rašytojas.

Skandalas dėl Ivaškevičiaus romano

Sausio viduryje Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, atstovai išplatino pareiškimą, kuriame raginama atšaukti 2018 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimo komisijos nutarimą premiją paskirti rašytojui Mariui Ivaškevičiui. Buvo teigiama, kad jis savo knygoje "Žali" "pasityčiojo iš Lietuvos partizanų-miško brolių, pokaryje kovojusių už mūsų tautos ir valstybės laisvę".

Vasario 11 dieną prokuratūra paskelbė atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romane "Žali" išsakytų teiginių apie Lietuvos "partizanų" kovą ir vieną jos vadovų — generolą Joną Žemaitį.

Prokuratūra nusprendė, kad kūrinyje nėra nieko, kas "keltų grėsmę žmogaus sveikatai, privačiam gyvenimui, dorovei ar Lietuvos konstitucinei santvarkai".

Vėliau Ivaškevičiaus atžvilgiu buvo pateiktas skundas, kad jis 2018 metų gruodžio 28 dieną transliuojamojoje laidoje "Radijo popietė" neva "apšmeižė lietuvių tautą, bei kurstė neapykantą tautiniu pagrindu". Jis buvo paprašytas paaiškinti pasakytų žodžių esmę.

Eteryje rašytojas išreiškė apgailestavimą, kad lietuviai iš pradžių išstūmė daug lenkų, po to išstūmė, nužudė žydus, o dabar net ir požiūris į imigrantus yra toks: "išvažiavote ir gerai, mums jūsų nereikia". Ivaškevičius pažymėjo, kad daugelis jautėsi "nereikalingi Lietuvoje" ir todėl išvažiavo, o norėtųsi, kad požiūris į tautiečius pasikeistų.

Lietuvoje dažnai kyla skandalų, kuriuos pradeda Lietuvos valdžia ir jos sekėjai prieš tuos, kurie nesutinka su oficialiu požiūriu. Vienas iš šių klausimų yra požiūris į "miško brolius" ir "partizanus". Lietuvoje jie laikomi "nacionaliniais herojais", nepaisant daugelio įrodymų, kad toli gražu ne visi jų poelgiai buvo herojiški.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, naikinimo procese. Dėl to žuvo daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
78
Tegai:
"Lietuvos partizanai", miško broliai, Lietuva, Marius Ivaškevičius
Dar šia tema
Kasperavičius: "miško broliai" patys pripažindavo, kad dalyvauja beprotybėje
Konservatoriai prašo nubausti "Rossija 24" dėl "šmeižto" prieš "miško brolius"
Prokuratūra nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl Ivaškevičiaus romano "Žali"
Policija kviečia Ivaškevičių pasiaiškinti dėl interviu "LRT"