Skiepai

Keliaujantiems į Ukrainą Lietuvos URM pataria pasiskiepyti nuo tymų

66
(atnaujinta 18:05 2019.03.25)
Vien nuo metų pradžios Ukrainoje šia liga susirgo beveik 33 tūkstančiai žmonių, o dėl komplikacijų 11 žmonių mirė

VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija įspėjo piliečius, ketinančius keliauti į Ukrainą, apie tymų protrūkį šioje šalyje.

"Dėl tymų protrūkio Ukrainoje rekomenduojama keliaujantiems į šalį būti pasiskiepijusiems nuo tymų. Ilgalaikį atsparumą užtikrina tik dvi skiepų dozės", — teigiama URM tinklalapyje.

Skiepai nuo tymų, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Гальперин

Nuo metų pradžios Ukrainoje tymais susirgo beveik 33 tūkstančiai žmonių, praneša šalies Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos centras. Dėl komplikacijų mirė 11 žmonių.

Anksčiau vienas Lietuvos Seimo deputatas pareiškė, kad vizito į Ukrainą metu užsikrėtė tymais, tačiau išvengė ligos komplikacijų. Be to, nuo metų pradžios Lietuvos Respublikoje buvo užregistruota daugiau kaip 220 susirgimo tymais atvejų. Tuo tarpu praėjusiais metais Lietuvoje tymais susirgo tik 30 žmonių.

66
Tegai:
tymai, skiepai, Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Skiepai nuo durnumo: vakcinavimo klausimas Lietuvos Seime
Lietuvoje nustatyti šeši tymų atvejai, du iš susirgusių yra vaikai
Šiais metais Lietuvoje buvo užregistruota apie 70 tymų atvejų
Lietuvos geležinkelių pastatas, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" išsikrausto istorinio pastato Vilniuje

(atnaujinta 14:54 2020.07.10)
Ilgus metus LTG simboliu buvęs pastatas Mindaugo gatvėje bus perduotas Lietuvos visuomenei. Skaičiuojama, kad bendrovei tai leis sutaupyti daugiau nei 700 tūkst. eurų per metus

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) paliks istorinį pastatą Vilniuje ir perduos jį valstybei. Apie tai pranešama įmonės Facebook paskyroje.

"Bendrovės pagrindiniame administraciniame pastate dirbantys žmonės iki metų pabaigos persikels į Vilniaus stoties teritorijoje esančius įvairius pastatus, o ilgus metus bendrovės simboliu buvęs pastatas Mindaugo g. 12 bus perduotas Lietuvos visuomenei", — skelbiama pranešime.

Kaip pažymi LTG, šiuolaikiškos bendrovės poreikiams pastatas Mindaugo gatvėje jau nėra tinkamas, tačiau Vilniaus panoramą puošiantys "rūmai" galėtų puikiai tarnauti kaip viešbutis ar kitas visuomenei atviras objektas.

Tuo tarpu bendrovės administracija persikelia į Vilnius Connect teritoriją Geležinkelio gatvėje.

Вид на здание Литовские железные дороги в Вильнюс
"Lietuvos geležinkelių" pastatas Mindaugo g. 12

"Per pusmetį išsikelsime iš pastato, dauguma įsikurs arčiau geležinkelio — ir tiesiogine, ir juridine prasme. Įmonių buveinės bus įregistruotos Geležinkelio gatvėje esančiuose LTG pastatuose. Aplink geležinkelio stotį įsikurs ir didžioji dalis Mindaugo g. dirbusių darbuotojų. Jau dabar šalia stoties turime įrengę 40 mobiliųjų darbo vietų — bet kuris LTG darbuotojas pasirinktą dieną gali rezervuotis darbo vietą ir ten dirbti", — savo Facebook paskyroje praneša bendrovės Komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas. 

Skaičiuojama, kad išsikėlus iš Mindaugo gatvės, bendrovė gali sutaupyti daugiau kaip 700 tūkst. eurų per metus.

Pastatą Mindaugo gatvėje suprojektavo rusų ir lenkų architektas Tadeušas Marija Rostvorovskis. XX amžiuje jis priklausė Polesės geležinkelio direkcijai. 

Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Liepos pabaigoje Skvernelis išeina trijų savaičių atostogų

(atnaujinta 14:51 2020.07.10)
Be to, ministras pirmininkas pasiima dar dvi papildomas poilsio dienas: praėjusį kartą Skverneliui teko grįžti iš atostogų, nes prasidėjo COVID-19 pandemija

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis liepos pabaigoje išeis trijų savaičių atostogų.

Atitinkamą dekretą šiandien, liepos 10 dieną, pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Dekreto kopija paviešinta Prezidentūros tinklalapyje.

Prezidento dekrete nurodoma, kad Skvernelis atostogaus nuo liepos 20 iki rugpjūčio 7 dienos. Liepos 17 dieną, penktadienį prieš atostogas, ministrui pirmininkui taip pat suteikiama papildoma poilsio diena.

Dar vieną poilsio dieną Skvernelis yra suplanavęs rugpjūčio 28 dieną.

Per atostogas premjerą liepos 17-ąją ir liepos 20–26 dienomis pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka, nuo liepos 27 dienos iki rugpjūčio 7 bei rugpjūčio 28 dieną — energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Anksčiau premjeras sakė, kad vasarą planuoja ilsėtis Lietuvoje, bei ragino ir šalies piliečius šiemet ilsėtis tėvynėje.

Praėjusį kartą, kovo mėnesį, ministrui pirmininkui teko sugrįžti iš atostogų Ispanijoje, nes tuo metu kaip tik prasidėjo pandemija.

Tegai:
atostogos, Saulius Skvernelis
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 16:43 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, kaip galima spręsti iš spaudos konferencijos metu išsakytų teiginių, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis, 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų pinigais padėti nukentėjusiai nuo koronakrizės Lietuvos ekonomikai.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grasina vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidybos (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", —  sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir sutvarkyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Bei ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji raudona linija, už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės parlamento rinkimus. Jei revanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nei mirktelėt nespėsi ir iš "valstybės vadovu" virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, būtų žmogus, o straipsnį jam visuomet galima parinkti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES