Biotualetas, archyvinė nuotrauka

Teismas įpareigojo Vilnių pašalinti 5 biotualetus, pastatytus priešais kavinę

62
(atnaujinta 18:01 2019.03.26)
Teismas nurodė, kad toks viešosios tvarkos užtikrinimo būdas nesuderinamas su teisingu ir protingu viešuoju valdymu

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patenkino uždarosios akcinės bendrovės "Dėdė Semas" skundą Vilniaus miesto savivaldybei dėl sostinės centre priešais šiai bendrovei priklausančios kavinės įėjimą pastatytų penkių biotualetų ir įpareigojo juos pašalinti iš šios vietos, perstatant taip, kad neribotų bendrovės ūkinės veiklos laisvės, neužstotų kavinės, terasos bei įėjimo į kavinę, rašo teismo spaudos tarnyba.

UAB "Dėdė Semas" prašė teismo pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas sostinės Islandijos g. 1, priešais kavinės "Uncle Sam's pub" (liet. "Dėdės Semo užkandinė") įėjimą, pastatyti penkis biotualetus, yra neteisėtas, nepagrįstas, ir įpareigoti savivaldybę pašalinti juos, perstatant taip, kad šie neribotų pareiškėjos ūkinės veiklos laisvės, neužstotų kavinės terasos bei įėjimo.

"Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį administracinį ginčą, pažymėjo, kad teismas nekvestionuoja savivaldybės pareigos rūpintis švaros ir tvarkos viešose miesto vietose užtikrinimu, tačiau toks viešosios tvarkos užtikrinimo būdas, kai biotualetai pastatomi keli metrai iki maitinimo įstaigos, kenkia ne tik maitinimo įstaigai, tačiau ir bendram miesto atitinkamos dalies įvaizdžiui, estetiniam vaizdui bei akivaizdžiai nėra suderinamas su teisingu bei protingu viešuoju valdymu", — skelbiama teismo nutarime.

Kadangi nėra priimto teisės akto, reglamentuojančio, kokiu atstumu biotualetai turėtų būti pastatyti iki viešųjų maitinimo įstaigų, teismas, vadovaudamasis protingumo principu, daro išvadą, kad nei 120, 204, nei 305, 320 cm nėra tinkamas atstumas nuo viešosios maitinimo įstaigos iki biotualetų.

Savivaldybė nepateikė teismui duomenų, dėl kokių priežasčių penkis biotualetus buvo nutarta statyti kelių metrų atstumu, o ne keliais ar keliolika metrų toliau nuo maitinimo įstaigos, kitoje gatvės pusėje. Teismas pažymi, kad kavinė yra maitinimo įstaiga ir privalo savo lankytojams užtikrinti higienišką aplinką.

Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

62
Tegai:
kavinė, Vilniaus savivaldybė
Kaukė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokių profesijų atstovams koronavirusas yra ypač pavojingas

(atnaujinta 10:54 2020.11.29)
Uoslės praradimas yra dažniausias koronaviruso simptomas, tačiau kai kuriems žmonėms tai yra ir svarbiausio darbo įrankio praradimas

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Kodėl koronavirusas pavojingas parfumeriams ir kuo jų patirtis gali būti naudinga nukentėjusiems nuo COVID-19, Sputnik radijui papasakojo kvepalų studijos "Aromaobraz" savininkė Veronika Bruchoveckaja.

Uoslės praradimas yra dažniausias koronaviruso simptomas. Daugumai žmonių ši problema yra tik nepatogumas, palyginti su kitomis galimomis pasekmėmis. Parfumeriams tai yra į svarbiausio darbo įrankio praradimas, pažymėjo Bruchoveckaja.

"Mes esame labiausiai pažeidžiama grupė, nes nosis yra viena iš parfumerio instrumentų. Nosis ir uoslės atmintis yra labai svarbios mūsų darbe. Dabar stengiamės daugiau dėmesio skirti savo imunitetui, kad nesusirgtume", — sakė parfumerė.

Pasveikimas nuo koronaviruso gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Siekdama palengvinti šį procesą, Bruchoveckaja pataria mokytis iš parfumerių, kurie privalo lavinti uoslę darbui. Anot jos, tam reikia įsiminti aromatus. Pradėti reikia nuo pažįstamų maisto ir prieskonių, kurie yra bet kurioje virtuvėje, kvapų: apelsinų, mandarinų, muskato, cinamono ir kt.

"Per dieną reikia sąveikauti su jais, imti ir uostyti, prisiminti, kaip jie kvepia, ir atkreipti dėmesį į kylančius jausmus. Jei per COVID-19 išnyko uoslė, galime atkurti smegenų nervinius tinklus ir padėti atsistatyti", - sakė Veronika Bruchoveckaja.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju
Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinio poveikio simptomus
Paplūdimys Liepojoje, archyvinė nuotrauka

Tiriant plastiko taršą bus naudojami dronai ir palydovai

(atnaujinta 09:07 2020.11.29)
Naujos technologijos bus naudojamos Lietuvos ir Latvijos priekrantėse siekiant užfiksuoti taršos plastiku "karštuosius taškus"

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Siekiant efektyviau identifikuoti susirūpinimą keliančius plastiko taršos plotus Lietuvos ir Latvijos priekrantėje, bus pasitelkiami dronai bei palydovinė informacija, praneša Klaipėdos savivaldybė.

Planuojama, kad surinktą informaciją išanalizavę mokslininkai teiks savo siūlymus dėl inovatyvių taršos suvaldymo priemonių.

Šiltuoju metų laiku vasarotojai pastebi situacijas, kuomet paplūdimiuose būna apstu į krantą išmestų sankaupų, kurias sudaro jūrinė augalija, jūros dugno makrodumbliai ar vandens žydėjimą sukeliantys mikrodumbliai. Šios augalinės kilmės "salos" veikia tarsi savotiškas magnetas, pritraukdamos kitas vandenyje plūduriuojančias daleles – tarp jų ir plastiko. 

Mokslininkų manymu, surinkus ir pašalinus šias sankaupas iš vandens ir paplūdimių, teigiamas efektas būtų keleriopas. 

"Eliminuotume ne tik galimai perteklinę organiką siekiant sumažinti eutrofikaciją ir kenksmingus dumblius, bet ir tam tikrą kiekį plastiko. Taip pat sumažintume žmogaus sąlyčio su patogeniniais organizmais riziką – pastarieji kartu su plastiku gali būti pernešami didelius atstumus", – pažymi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.

Panašios priemonės eutrofikacijai mažinti jau skinasi kelią kitose Baltijos jūros regiono šalyse – jos taikomos Vokietijos ir Estijos paplūdimiuose. Lietuvoje yra svarstymų jas pasitelkti mažesniuose vandens telkiniuose, tačiau mokslininkams dar reikia išsiaiškinti, ar jos būtų veiksmingos pašalinant ir reikšmingą dalį plastiko šiukšlių iš jūros.

Atsakymų į rūpimus klausimus Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai ieškos drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Daugpilio universiteto agentūra „Latvijos vandens ekologijos institutas“ bei Aplinkos švietimo fondu Latvijoje (FEE Latvia)  - jie sutelkė savo jėgas startuojančiame projekte ESMIC (Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą).

Siekiant nacionalinėms, savivaldos bei kitoms organizacijoms pasiūlyti veiksmingus kovos su plastiko tarša būdus, pirmiausiai norima surinkti kuo daugiau tikslių duomenų apie šią problemą. Vandenyje ir ant kranto mokslininkai yra numatę imti mėginius, o taip pat žvalgyti dalį Baltijos jūros teritorijos dronais bei pasitelkdami palydovus. 

Projekto ESMIC rėmuose suplanuoti darbai įsibėgės vasarą, kuomet stebimas intensyviausias vandens žydėjimas.

Dr. A. Balčiūno teigimu, dronai arba bepiločiai orlaiviai vis dažniau naudojami stebint aplinką bei įvairius procesus – šios technologijos išsiskiria ekonomiškumu bei sparčiai tobulėja, atverdamos daugiau galimybių rinkti bei sisteminti aktualią informaciją. Be to, uostamiesčio mokslininkai jau daugiau nei dešimtmetį vandens žydėjimą Lietuvoje, o tuo pačiu ir pajūrio regione stebi, vertina ir tyrinėja pasitelkdami palydovų surenkamus duomenis – tai suteikia galimybę situaciją įvertinti platesniu mastu.

ESMIC projekto metu šios technologijos bus naudojamos Lietuvos ir Latvijos priekrantėse siekiant užfiksuoti augalinės kilmės sankaupas, o tuo pačiu – ir tikėtinos taršos plastiku "karštuosius taškus".

Pernai Neringoje buvo pasirašytas memorandumas dėl vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo, o 2020 m. sausį priimtas sprendimas, kuriuo kurorte vyksiančiuose renginiuose draudžiama naudoti vienkartinius plastikinius gaminius. Kvietimą mažinti vienkartinio plastiko naudojimą išgirdo Neringoje veikiantis verslas. Didelė dalis kurorto kavinių atsisakė vienkartinių plastiko indų, įrankių, šiaudelių.

Tegai:
Baltijos jūra, aplinkos tarša
Dar šia tema
Lietuvoje paskaičiuota, kada radiacija "avarijos BelAE" atveju pasiektų Vilnių
Lietuvoje įvedama nauja kelių rinkliavos sistema 
Dulkėtumui mažinti nustatyti reikalavimai padės saugoti aplinką nuo taršos