Vaikai, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje patvirtinta embriono donorystės programa

67
(atnaujinta 16:24 2019.03.27)
Iki šiol Lietuvoje nebuvo teisiškai reglamentuota embriono donorystės įgyvendinimo tvarka, nors Pagalbinio apvaisinimo įstatymas donuoti embrionus leidžia

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Ministrų kabinetas patvirtino specialią Embriono donorystės programą, leidžiančią užtikrinti sklandų embrionų donorystės procesą bei pagalbinio apvaisinimo paslaugų apmokėjimą.

Tuo tikslu kasmet bus skirta po 70-80 tūkst. eurų. Šios lėšos bus naudojamos donuotų embrionų pervežimo ir saugojimo įrangai įsigyti, specialistams, dirbsiantiems su embrionus donuojančiais ir juos priimančiais žmonėmis, apmokyti.

Nustatyta, kad embrioną donuoti bus galima tik po dvejų metų nuo jo sukūrimo. Tuomet pora turės apsispręsti, saugoti embrioną toliau ar jį donuoti kitai porai. Pastaruoju atveju embrionas bus pervežamas į universiteto ligoninę, jam parenkama tinkama pora bei atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo teisiškai reglamentuota embriono donorystės įgyvendinimo tvarka, nors Pagalbinio apvaisinimo įstatymas donuoti embrionus leidžia.

Tad dabar, patvirtinus šią programą, valstybinės universiteto ligoninės galės įsigyti reikiamos įrangos, investuoti į specialistų kvalifikacijos kėlimą, taip užtikrinant geresnį dirbtinio apvaisinimo ir embrionų donorystės paslaugų prieinamumą.

Šiuo metu licenciją teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas turi aštuonios Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau Embriono donorystės programą įgyvendinti gali tik Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

67
Tegai:
embrionų donorystė, Lietuva
Dar šia tema
Neatlygintinos kraujo donorystės ture per Lietuvą dalyvavo 4000 donorų
Valdas Adamkus

Dabartinio ir buvusio prezidentų komandos diskutavo apie "žaliąją Lietuvą"

(atnaujinta 11:18 2020.11.25)
Renginio metu buvo nuspręsta ir toliau siekti kuo platesnio visuomenės įsitraukimo ir dalyvavimo priimant aplinkosaugos klausimus

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva surengė penktąją diskusiją pagal prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytą iniciatyvą "Žalioji Lietuva". Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Renginyje buvo aptarta nevyriausybinio sektoriaus svarba sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos klausimus. Pažymėta, kad visuomenės dalyvavimas stiprina demokratiją, pasitikėjimą valstybės institucijomis, skaidrumą, užtikrina aukštesnę sprendimų ir jų įgyvendinimo kokybę, atitinkančią visuomenės lūkesčius ir poreikius.

Diskusijoje dalyvavo buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausedos komanda.

"Aplinkosauga turi būti reali, paremta konkrečiais sprendimais, o ne popierinė – pasibaigianti tik politinėmis deklaracijomis, nugulančiomis stalčiuose", –  sakė buvęs valstybės vadovas.

Savo ruožtu ekologinė bendruomenė pabrėžė, kad konkrečių sprendimų ypač trūksta saugomų teritorijų ir miškų apsaugai, klimato kaitos problemoms ir žemės ūkio sektoriaus aplinkos problemoms spręsti.

Renginio metu buvo nuspręsta ir toliau siekti kuo platesnio visuomenės įsitraukimo ir dalyvavimo priimant aplinkosaugos klausimus.

"Pilietinis dalyvavimas sprendžiant įvairius valstybės ir visuomenės raidos klausimus yra itin svarbus. Platus visuomenės įsitraukimas stiprina demokratiją, pasitikėjimą valstybės institucijomis, skaidrumą, užtikrina, kad sprendimai ir jų įgyvendinimas būtų kokybiškesni, atitinkantys visuomenės lūkesčius bei poreikius.", — rašoma pranešime.

Tegai:
Valdas Adamkus, Gitanas Nausėda
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Čaplinskas papasakojo, kada koronavirusu užsikrėtęs asmuo yra labiausiai užkrečiamas

(atnaujinta 11:20 2020.11.25)
Buvęs ULAC vadovas pažymi, kad jei mes nenorime užkrėsti savo artimųjų, labai svarbu savarankiškai izoliuotis, kai tik prasideda simptomai

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas paaiškino, kodėl užsikrėtęs naujuoju koronavirusu žmogus turi izoliotis. 

Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

"Apie 9 dienas užsikrėtęs naujuoju koronavirusu žmogus gali užkrėsti kitus, o labiausiai užkrečiamas yra per pirmąsias 5 dienas po simptomų atsiradimo. Štai kodėl, jei norime suvaldyti epidemiją ir nenorime užkrėsti savo artimųjų, labai svarbu savarankiškai izoliuotis, kai tik prasideda simptomai", — rašo Čaplinskas.

Jis pažymėjo, kad šalis turi visas galimybes nugalėti koronavirusą: laikytis fizinės distancijos ir dėvėti kaukes. Čaplinskas taip pat patarė vadovautis turimomis žiniomis apie koronavirusą.

"Atmeskime neteisingą ir melagingą, mus neigiamai veikiančią informacją ir vadovaukimės tiktai patikimais šaltiniais. Mes daug žinome ne tik apie virusą, bet ir apie riziką. Žinome, kaip tą riziką sumažinti. Ir, svarbiausia, mes patys galime nuspręsti, kaip mums elgtis",— rašo Čaplinskas.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 51 tūkst. 655 asmenys, 38 tūkst. 755 – tebeserga, 12 tūkst. 282 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė 432 žmonės. 

Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 2289 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė 23 žmonės.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Saulius Čaplinskas
Dar šia tema
Santaros klinikose iš daugiau kaip 160 COVID-19 sergančiųjų – penki vaikai
Pagal COVID-19 testavimą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje
Kaune startavo mobilios medikų komandos, kurios padės sergantiems COVID-19
Čaplinskas suabejojo ​​duomenimis apie gydytojų, sergančių COVID-19, skaičių Lietuvoje