Noreikai skirta atminimo lenta

Lietuvos žydų bendruomenė "paaiškinimą" Noreikos atžvilgiu laiko Holokausto neigimu

72
(atnaujinta 08:05 2019.03.29)
Diaspora mano, kad Lietuvos gyventojų genocido centras nori iš esmės peržiūrėti istorinį žydų naikinimo kontekstą

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pasipiktino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) dieną prieš vienos žiauriausių Kauno geto "vaikų akcijos" minėjimą publikuotu nepasirašytu "paaiškinimu" dėl kaltinimų Jonui Noreikai, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Pasak litvakų diasporos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ne tik bandė pateisinti Noreikos nusikaltimus, įvykdytus Antrojo pasaulinio karo metu, bet ir pažeidė Lietuvos baudžiamąjį kodeksą.

Organizacijos pranešime teigiama, kad Lietuvos baudžiamajame kodekse yra 170 straipsnis, pagal kurį numatyta ir juridinio asmens atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, TSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.

"Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei yra nepriimtinas kolektyvinis lietuvių ar bet kurios kitos tautos smerkimas už įvykdytą Holokaustą, todėl lygiai taip pat nesuprantama, kokiu pagrindu minėtu raštu LGGRTC bando lietuviams, rašant jų vardu, įteigti Holokausto revizionizmo (radikalios vyraujančių istorinių koncepcijų peržiūros — Sputnik) idėjas", — parašyta pranešime.

Centro paaiškinimai, kodėl Noreika ir apskritai lietuviai nėra prisidėję prie Holokausto, litvakų bendruomenės nuomone, yra pilnas faktinių ir loginių klaidų.

Pavyzdžiui, viename rašto sakinyje teigiama, kad "lietuviai veikė prieš vokiečių valią", kitame teigiama, jog į "Vokietiją buvo žiūrima kaip į sąjungininką". Rašte nepaaiškinama, kodėl Lietuvoje buvo sunaikinta didžiausia žydų bendruomenės dalis, palyginti su kitomis valstybėmis Europoje.

Rašte taip pat skamba frazė "okupuotos Lietuvos gyventojai nesuvokė getų kaip Holokausto dalies". Diaspora mano, kad šia fraze ne tik rodoma nepagarba geto kalinių skausmui, bet ir menkinamas žydus gelbėjusių, savo ir savo šeimos gyvybėmis rizikavusių Lietuvos gyventojų žygdarbis.

Be to, LGGRTC centro Noreikos šališka apologetika remiasi Lietuvos aktyvistų fronto (požeminė antisovietinė organizacija, kuri veikė su nacių Vokietijos pagalba — Sputnik) bendražygių liudijimais.

Lietuvos žydų bendruomenė pareikalavo "Lietuvos vykdomosios ir leidžiamosios valdžios atstovų tinkamai ir operatyviai reaguoti bei pasmerkti šį institucinio antisemitizmo atvejį".

Be to, bendruomenė reikalauja, kad centras prisiimtų atsakomybę, viešai paneigtų minėto rašto turinį ir atsiprašytų Lietuvos žydų bendruomenės "už šiurkštų Holokausto menkinimą", o Lietuvos visuomenės — už jos dezinformavimą.

Lietuvos žydų bendruomenė pažadėjo kreiptis į teismą, jei jos reikalavimai nebus įvykdyti.

Trečiadienį Lietuvos teismas atmetė lietuvių kilmės amerikiečio Granto Arthuro Gochino skundą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ragintas pakeisti istorinę išvadą į tokią, kad tarpukario karininkas kolaboravo su naciais.

Lietuvos teismas nurodė, kad amerikiečio ieškinys yra nepagrįstas. Gochinas, savo ruožtu, pažymėjo, kad Lietuvoje galima pateisinti tūkstančių žydų žudymą, ir pavadino valstybę "šalimi, kurioje nėra faktų". Pasak Gochino, po tokio teismo sprendimo užsienio investicijos gali sumažėti.

Jis taip pat pareiškė, kad kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), ir viliasi, kad dabar "kiekvienas padorus lietuvis" išvyks iš šalies.

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
72
Tegai:
Lietuvos žydų bendruomenė, Jonas Noreika, Lietuva
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje (61)
Dar šia tema
Strasbūro teismas: Ramanausko sulaikyme dalyvavęs Drėlingas vykdė genocidą
Ekspertas: Lietuva įrodė, kad žodžio laisvė jai nieko nereiškia
Kodėl Vanagas, o ne Vytautas?
Lietuvos antiherojai: kolaborantų giminaičiai neišsigando tiesos
Gitanas Nausėda

Nausėda įteikė padėkas tėvams pavyzdingą tėvystę

(atnaujinta 14:30 2020.06.05)
Kartu jis pabrėžė, kad reikia rodyti deramą valstybės ir visuomenės dėmesį bei pagarbą tiek motinos, tiek tėvo vaidmens svarbai šeimoje bei bendruomenėje, taip pat globėjų ir rūpintojų reikšmingam indėliui kuriant žmogaus gerovę

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su savo žmona Diana Nausėdiene Tėvo dienos proga surengė tėvų pagerbimo ceremoniją ir įteikė jiems padėkas už atsakingą bei pozityvią tėvystę, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Reiškiu labai nuoširdžią pagarbą Jums — žmonėms, konkrečiu pavyzdžiu įrodžiusiems tikrąją tėvystės vertę", — sakė Nausėda.

Gegužės mėnesį minint Motinos dieną Nausėdos vardu būriui nuostabių mamų buvo įteikti ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliai.

Pasak prezidento, deja, Tėvo dieną tenka pasitikti su mažesnėmis galimybėmis, nors atsidavusių šeimai tėvų yra ne ką mažiau.

"Todėl vakar Seimui pateikėme įstatymo pataisas siekdami, kad į valstybinius apdovanojimus galėtų pretenduoti ir tėvai, ir globėjai. Kaip sakoma Biblijoje — gerbk savo tėvą ir motiną. Ir tai yra be galo teisinga", — sakė Nausėda.

Kartu jis pabrėžė, kad reikia rodyti deramą valstybės ir visuomenės dėmesį bei pagarbą tiek motinos, tiek tėvo vaidmens svarbai šeimoje bei bendruomenėje, taip pat globėjų ir rūpintojų reikšmingam indėliui kuriant žmogaus gerovę.

Taip pat šalies vadovas teigė, kad įstatymas turi atliepti tiek ES, tiek Lietuvos svarbiausią lyčių lygybės politikos tikslą — užtikrinti lygias tiek vyrų, tiek moterų teises, galimybes bei pareigas.

Pasak Gitano Nausėdos motinos ir tėvo vaidmenys šeimoje yra nepakeičiami ir vienas kitą papildantys, o jų svarba neišmatuojama.

"Ilgai laikėme, kad motinystė, jos džiaugsmai ir vargai yra alfa ir omega. Tačiau šiandien tėvystė nereiškia — būti šalia. Tėvystė reiškia — būti kartu. Tėtis turi dalytis džiaugsmais, vargais, viltimis, perspektyvomis, nes tik tai, mano įsitikinimu, yra tikra šeima", — teigė jis.

"Tai istorinė diena, nes pagaliau tėvai yra Prezidentūroje, jie pasivijo mamas. Tai — deramas dėmesys bene svarbiausiam vyrų vaidmeniui — tėvystei", — sakė Lietuvos šeimos centro vadovė Vijoleta Vitkauskienė.

Padėkos skiriamos 18-ai tėvų. Pagerbti Gausių šeimų asociacijos rekomenduoti daugiavaikiai tėvai, Lietuvos šeimos centro nominuoti savanoriaujantys savo parapijose ir aktyviai į šeimų ugdymo, stiprinimo ir palaikymo veiklas įsitraukę tėvai.

Taip pat Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacija pristatė prezidentui tėvų kandidatūras už indėlį veikiant globos ir įvaikinimo srityje. Lietuvos negalios organizacijų forumas ir asociacija "Savarankiškas gyvenimas" už tėvystę ypač sunkiomis aplinkybėmis pasiūlė įteikti padėkas ir negalią turintiems arba vaikus su negalia auginantiems tėvams.
 

Tegai:
tėvai, padėka, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda: reikalavimai, kad Vaičiūnas atsistatydintų, nepadės deryboms dėl Astravo AE
Nausėda viešai konsultacijai teikia Korupcijos prevencijos įstatymo projektą
Pusryčiai, archyvinė nuotrauka

Tyrimas: kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio

(atnaujinta 13:40 2020.06.05)
Per karantino laikotarpį šalies gyventojai valgė daugiau raudonos mėsos, dešrelių, konditerijos gaminių ir saldumynų

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Nors daugiau maisto buvo ruošiama namuose, kur kas rečiau vartotas greitasis maistas, tačiau buvo valgoma dažniau ir daugiau, o fizinis aktyvumas per karantiną sumenko. Tokie pirminiai rezultatai tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvauja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai.

Tarptautiniame COVIDiet tyrime, kurį koordinuoja Granados universitetas, siekiama išsiaiškinti, kaip per karantiną kito įvairių šalių gyventojų mitybos įpročiai. Tyrime dalyvauja 15 valstybių. 

Lietuvoje apklausti 20-65 metų 2447 suaugę gyventojai iš visų apskričių. Aktyviausi buvo Kauno ir Vilniaus gyventojai.

"Susiklosčiusi ekstremali situacija daro įtaką visiems gyventojams, visose šalyse, o karantino metu vyko ir sveikatai palankių, ir nepalankių gyvensenos pokyčių", — pastebėjo Lietuvoje tyrimą koordinuojanti LSMU Sveikatos tyrimų instituto docentė Vilma Kriaučionienė.

Pirminiai tarptautinio tyrimo duomenys rodo, kad per karantiną dauguma Lietuvos gyventojų buvo priversti keisti savo mitybos ir kitus gyvensenos  įpročius. Praleisdami daugiau laiko namuose,  jie galėjo patys ruošti maistą, valgyti sąmoningai — tačiau taip pat didėjo maisto pasiekiamumas, pagunda dažniau patikrinti šaldytuvą.

Tyrimo duomenimis, per karantiną kas trečias šalies gyventojas priaugo svorio.

Keitėsi valgiaraštis ir fizinis aktyvumas

Keitėsi ir įprasti apsipirkimo įpročiai — rečiau eita į parduotuves. Karantino pradžioje: tarp trūkstamų produktų dažniausiai minėtos kruopos, makaronai. Vėliau buvo pabrėžiamas nepakankamas pasirinkimas šviežių produktų — daržovių, vaisių įvairovės, šviežios kokybiškos mėsos, žuvies, mėgstamos duonos, pieno produktų.

Nors didžioji dalis apklaustųjų turėjo daugiau laiko racionaliai susiplanuoti valgiaraštį, tačiau daugelį jų lydėjęs fizinis pasyvumas, buvimas vienoje vietoje ir padidėjęs streso lygis taip pat galėjo turėti įtakos suvalgomo maisto kokybei ir kiekiui. 

"Įdomu tai, jog kas antras gyventojas nurodė, jog karantino metu valgė daugiau nei įprastai, taip pat didėjo užkandžiavimo dažnis – tačiau net 40 proc. gyventojų sumažino greitojo maisto vartojimą", — rodo tyrimas.

Ką pasirinko lietuviai

Apklausa parodė, kad pandemijos metu kas penktas Lietuvos gyventojas valgė daugiau nei įprastai daržovių ir vaisių, o apie 15 proc. gyventojų žalumynų vartojimą sumažino. Kas dešimtas apklaustasis vartojo daugiau ankštinių daržovių. 

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiau nei įprastai per karantiną vartota žuvies ir jūros gėrybių. Kas trečias gyventojas keitė raudonos mėsos, dešrelių ir kitų mėsos gaminių vartojimo įpročius: vyrai dažniau nei moterys šių produktų valgė daugiau.

Daugiau kepto maisto valgė kas trečias vyras ir kas penkta moteris. Penktadaliu daugiau valgyta pirktinių konditerijos gaminių, o namuose gamintų saldumynų vartojimas išaugo net labiau nei pirktinių, ir jų daugiau valgė moterys. Daugiau nei pusės gyventojų fizinė veikla sumenko, kas penktas vyras gėrė daugiau alkoholinių gėrimų.

Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
© Sputnik /
Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
Tegai:
karantinas, Lietuva
Dar šia tema
Dietologas pasakojo, kaip nepriaugti svorio karantino metu