Noreikai skirta atminimo lenta

Lietuvos žydų bendruomenė "paaiškinimą" Noreikos atžvilgiu laiko Holokausto neigimu

73
(atnaujinta 08:05 2019.03.29)
Diaspora mano, kad Lietuvos gyventojų genocido centras nori iš esmės peržiūrėti istorinį žydų naikinimo kontekstą

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pasipiktino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) dieną prieš vienos žiauriausių Kauno geto "vaikų akcijos" minėjimą publikuotu nepasirašytu "paaiškinimu" dėl kaltinimų Jonui Noreikai, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Pasak litvakų diasporos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ne tik bandė pateisinti Noreikos nusikaltimus, įvykdytus Antrojo pasaulinio karo metu, bet ir pažeidė Lietuvos baudžiamąjį kodeksą.

Organizacijos pranešime teigiama, kad Lietuvos baudžiamajame kodekse yra 170 straipsnis, pagal kurį numatyta ir juridinio asmens atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, TSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.

"Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei yra nepriimtinas kolektyvinis lietuvių ar bet kurios kitos tautos smerkimas už įvykdytą Holokaustą, todėl lygiai taip pat nesuprantama, kokiu pagrindu minėtu raštu LGGRTC bando lietuviams, rašant jų vardu, įteigti Holokausto revizionizmo (radikalios vyraujančių istorinių koncepcijų peržiūros — Sputnik) idėjas", — parašyta pranešime.

Centro paaiškinimai, kodėl Noreika ir apskritai lietuviai nėra prisidėję prie Holokausto, litvakų bendruomenės nuomone, yra pilnas faktinių ir loginių klaidų.

Pavyzdžiui, viename rašto sakinyje teigiama, kad "lietuviai veikė prieš vokiečių valią", kitame teigiama, jog į "Vokietiją buvo žiūrima kaip į sąjungininką". Rašte nepaaiškinama, kodėl Lietuvoje buvo sunaikinta didžiausia žydų bendruomenės dalis, palyginti su kitomis valstybėmis Europoje.

Rašte taip pat skamba frazė "okupuotos Lietuvos gyventojai nesuvokė getų kaip Holokausto dalies". Diaspora mano, kad šia fraze ne tik rodoma nepagarba geto kalinių skausmui, bet ir menkinamas žydus gelbėjusių, savo ir savo šeimos gyvybėmis rizikavusių Lietuvos gyventojų žygdarbis.

Be to, LGGRTC centro Noreikos šališka apologetika remiasi Lietuvos aktyvistų fronto (požeminė antisovietinė organizacija, kuri veikė su nacių Vokietijos pagalba — Sputnik) bendražygių liudijimais.

Lietuvos žydų bendruomenė pareikalavo "Lietuvos vykdomosios ir leidžiamosios valdžios atstovų tinkamai ir operatyviai reaguoti bei pasmerkti šį institucinio antisemitizmo atvejį".

Be to, bendruomenė reikalauja, kad centras prisiimtų atsakomybę, viešai paneigtų minėto rašto turinį ir atsiprašytų Lietuvos žydų bendruomenės "už šiurkštų Holokausto menkinimą", o Lietuvos visuomenės — už jos dezinformavimą.

Lietuvos žydų bendruomenė pažadėjo kreiptis į teismą, jei jos reikalavimai nebus įvykdyti.

Trečiadienį Lietuvos teismas atmetė lietuvių kilmės amerikiečio Granto Arthuro Gochino skundą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ragintas pakeisti istorinę išvadą į tokią, kad tarpukario karininkas kolaboravo su naciais.

Lietuvos teismas nurodė, kad amerikiečio ieškinys yra nepagrįstas. Gochinas, savo ruožtu, pažymėjo, kad Lietuvoje galima pateisinti tūkstančių žydų žudymą, ir pavadino valstybę "šalimi, kurioje nėra faktų". Pasak Gochino, po tokio teismo sprendimo užsienio investicijos gali sumažėti.

Jis taip pat pareiškė, kad kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), ir viliasi, kad dabar "kiekvienas padorus lietuvis" išvyks iš šalies.

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
73
Tegai:
Lietuvos žydų bendruomenė, Jonas Noreika, Lietuva
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje (68)
Dar šia tema
Strasbūro teismas: Ramanausko sulaikyme dalyvavęs Drėlingas vykdė genocidą
Ekspertas: Lietuva įrodė, kad žodžio laisvė jai nieko nereiškia
Kodėl Vanagas, o ne Vytautas?
Lietuvos antiherojai: kolaborantų giminaičiai neišsigando tiesos
Vakcina

Pradėtas įgyvendinti vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planas

(atnaujinta 17:21 2020.11.24)
Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Gamintojams ruošiantis išleisti į rinką vakciną nuo COVID-19, Sveiktos apsaugos ministerija (SAM) parengė gyventojų vakcinacijos priemonių planą.

Pirmą šio plano užduotį — vakcinos atgabenimą į šalį ir jos tinkamą sandėliavimą — pavesta įgyvendinti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui.

"Siekiant užtikrinti sklandų vakcinų tiekimo procesą ir atsižvelgiant į tai, jog gabenant vakcinas turi būti palaikomas tinkamas temperatūrinis režimas bei jo atsekamumas, transportavimo paslaugas siekiama įsigyti iš pačių vakcinos gamintojų. Planuojamos sudaryti sutartys su logistikos bendrovėmis, jeigu vakcinų gamintojai transportavimo paslaugų suteikti negalės", — rašoma pranešime.

Vakcinų sandėliavimui, užtikrinant itin žemos temperatūros palaikymą, pradėta šaldiklių pirkimo procedūra.

Siekiant tinkamai atlikti vakcinaciją ESSC organizuoja ir vakcinacijai reikalingų priemonių  pirkimą už daugiau nei 570 tūkst. eurų.

SAM priminė, kad Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis ES valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su keturiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

Lietuva planuoja įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Dar šia tema
Pagal COVID-19 testavimą Lietuva yra viena iš lyderių Europoje
Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %
Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas
Elektros perdavimo linijos

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo 28 procentais

(atnaujinta 16:43 2020.11.24)
Didžiausią įtaką elektros energijos kainoms "NordPool" regione vis dar turėjo drėgni ir šilti orai

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Per praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 33,77 Eur/MWh, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Taip pat elektra atpigo ir kitose Baltijos šalyse. Estijoje jos kaina krito 29 proc. iki 33,27 Eur/MWh, Latvijoje 25 proc. — iki 33,74  Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę krito nuo 4,63 Eur/MWh iki 2,10 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros energijos kainoms "NordPool" regione vis dar turėjo drėgni ir šilti orai. Vėjo energijos gamyba buvo du kartus didesnė, palyginti su praėjusia savaite. Baltijos šalyse elektros energijos kainos sumažėjo dėl žemesnių kainų kaimyninėse prekybos vietose. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione išaugo iki 8 477 GWh, o gamybos apimtys kilo iki 8 586 GWh", — sakė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Lapkričio 16–22 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 1 proc. iki 560 GWh. Estijoje šis rodiklis kilo 3 proc. iki 172 GWh, Lietuvoje — 2 proc. iki 248 GWh.  Tuo tarpu Latvijoje suvartojimas krito 2 proc. iki 140 GWh.

Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse palyginti su praėjusia savaite krito 4 proc. iki 307 GWh. Lietuvoje vienintelėje iš Baltijos šalių energijos gamyba išaugo 19 proc. iki 115 GWh.  Estijoje rodiklis krito 18 proc. iki 96 GWh, Latvijoje — 10 proc. iki 96 GWh.

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Reguliuotojas Lietuvoje atmetė prekybos elektros energija metodiką dėl BelAE
O Kaliningradas juk šalia: gudrus Lietuvos būdas gauti energijos iš Rusijos Federacijos
Lietuvoje elektromobiliai tapo patrauklesni už dyzelinius automobilius