Figūrėlės, vaizduojančios šeimą

Informacija vaikus globojantiems asmenims apie periodines pinigines išmokas

56
(atnaujinta 14:03 2019.04.02)
Nuo kovo 1 dienos dėl piniginės pagalbos galima kreiptis į Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrių

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Nuo kovo 1-osios visi asmenys, šeimos ar šeimynos, globojančios vaikus, prašymus dėl pagalbos pinigų skyrimo gali teikti savivaldybės Socialinių išmokų skyriui, praneša Vilniaus savivaldybės spaudos tarnyba. 

Prašymą paprastai ir patogiai galima pateikti, tiesiogiai atvykus į šį skyrių, arba atsiųsti paštu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius.

Periodinė piniginė išmoka mokama vaikus globojančiai (jais besirūpinančiai) šeimai (asmeniui), šeimynai ar globos centrui. 

Sostinės savivaldybė atkreipia dėmesį, kad globos centrai dėl pagalbos pinigų (periodinės piniginės išmokos) skyrimo budintiems globotojams turėtų kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių (Konstitucijos pr. 3, Vilnius).

Šiuo atveju Vienkartinė vaiko įsikūrimo išmoka mokama giminystės ryšiais nesusijusį vaiką globojančiai šeimai globojamo vaiko gyvenamajai erdvei sukurti ir būtiniausioms reikmėms įsigyti.

Globojant vieną vaiką (iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai) mokama 114 eurų išmoka. Globojant du vaikus — 190 eurų išmoka, tris ir daugiau vaikų — 304 eurų  išmoka, vaiką iki trejų metų amžiaus, suma papildomai didinama 38 eurais per mėnesį. Taip pat mokama 500 eurų vienkartinė išmoka.

Pirmą kartą nuo 2002-ųjų lietuviai įvaikino iškart 3 vaikus >>

Daugiau informacijos galima gauti: Savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt→ Savivaldybė →Teisinė informacija →Teisės aktai (įrašyti 2019-03-15, Nr. 30-627/19); paskambinus Socialinių išmokų skyriaus bendruoju telefonu 8 700 35545. 

56
Tegai:
Vilnius, Lietuva, vaikų globa
Temos:
Vaikų apsauga Lietuvoje (81)
Dar šia tema
Vilnius išformuoja jau trečius vaikų globos namus
Kaune nebeliko valdiškų globos namų
Pirmą kartą nuo 2002-ųjų lietuviai įvaikino iškart 3 vaikus
Medikė laiko vakciną AstraZeneca

Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrėtimą COVID-19

(atnaujinta 16:59 2021.05.07)
Remdamasis britų tyrimu, Čaplinskas pažymėjo, kad vakcinuotas asmuo, kuris vis dėlto užsikrečia koronavirusu, turi daug mažesnę riziką perduoti virusą šeimos nariams

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, kad vakcinos nuo koronaviruso apsaugo ir neskiepytus namų ūkio narius.

Savo Facebook paskyroje jis papasakojo apie Britanijoje atliktą tyrimą.

"Paskiepytam asmeniui, kuris vis dėlto užsikrečia koronaviruso infekcija, yra daug mažesnė rizika perduoti virusą namų ūkio nariams palyginti su nevakcinuotu COVID-19 pacientu, nustatė didelis JK atliktas tyrimas", — parašė profesorius.

Mokslininkai ištyrė daugiau nei 365 tūkst. šeimų, kuriuose buvo sergančių COVID-19 infekcija, įskaitant daugiau nei 24 tūkst. namų ūkių, kuriuose koronaviruso indekso atvejis (pirmasis užsikrėtęs namų ūkio asmuo) buvo tas, kuris gavo bent vieną Pfizer/BioNTech arba AstraZeneca vakcinos dozę.

"Kai pirmoji dozė buvo sušvirkšta mažiausiai prieš 21 dieną (4107 tirtų namų ūkių), viruso perdavimo rizika nuo skiepytų asmenų jų namų ūkio nariams buvo 40–50 proc. mažesnė nei nuo neskiepytų COVID-19 pacientų. Abiejų vakcinų poveikis buvo panašus ir pradėjo ryškėti praėjus maždaug 14 dienų po pirmosios skiepo dozės", — sakoma tyrime.

Čaplinskas pabrėžė, kad tai rodo, jog vakcinos ne tik apsaugo nuo užsikrėtimo paskiepytą asmenį ar sumažina jo galimos infekcijos sunkumą, bet ir sumažina tikimybę perduoti infekciją artimų kontaktų metu.

Lietuvoje jau nustatyta daugiau nei 255 tūkst. COVID-19 atvejų, beveik 230 tūkstančių žmonių pasveiko, o daugiau nei ė tūkst. pacientų mirė. Visiškai paskiepyti jau daugiau nei 367 tūkst. gyventojų.

Šalyje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas Lietuvoje. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Krėpšta: vakcinų nuo COVID-19 nebetrūksta, dabar kritiškai svarbi registravimo sistema
Lietuvoje nuo COVID-19 vakcinuotas pirmasis milijonas gyventojų
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Gegužės 8-oji

Kokia šiandien diena: gegužės 8-osios šventės

(atnaujinta 16:45 2021.05.07)
Šią dieną 1886 metais Atlantoje (JAV) pradėta prekiauti daktaro Džono S.Pembertono išradimu — gaivinančiu gėrimu "Coca Cola"

Gegužės 8-oji yra 128-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 237 dienos

Šiandien saulė teka 05:28val., leidžiasi 21:03 val., dienos ilgumas 15.35 val.

Vardadienį švenčia Stanislovas, Viktoras, Džiugas, Audrė, Mykolas, Stasys.

Šv. Stanislovas, Cibulinis

Šią dieną senoliai laikė tinkamiausia diena sodinti svogūnus ir sėti žirnius. Kad svogūnai būtų geri, juos sodindavo tuomet, kai danguje kartu nebūna saulės ir mėnulio – t.y., arba anksti ryte, kai dar saulė nepatekėjusi arba vėlai vakare, kai dar nespėja pasirodyti mėnulis.

Šią dieną bičių augintojai spėdavo, koks šiemet bus medus. Jei diena giedra, saulėta – bus daug medaus, jei apsiniaukusi – mažai.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei ši diena sutapatinta su Šv. Stanislovo varduvėmis. Šv. Stanislovas Kostka (1550-1568) gimė lenkų didikų šeimoje. Kai Stanislovui sukako 14 metų, jis pradėjo lankyti Vienoje atidarytą jėzuitų kolegiją. 1565 m. gruodį Stanislovas stipriai susirgo ir prašė jam pakviesti kunigą, tačiau kunigo jam nepakvietė. Stanislovas daug meldėsi. Tuomet jam pasirodė šv. Barbora ir švč. mergelė Marija su Kūdikėliu ant rankų. Stanislovas pasveiko. Tačiau būdamas 18-os vėl susirgo ir mirė per Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę.

Dar vienas šv. Stanislovas buvo Krokuvos vyskupas, turėjęs galių gydyti žmones, prikelianti juos iš mirusiųjų.

Lietuvos muitinės įkūrimo diena

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas skelbia, kad gegužės 8-oji yra Muitinės profesine švente. Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad ši data laikoma Lietuvos muitinės įkūrimo diena. 1919 m. gegužės 8 d. įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai.

Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena

Gegužės 8-ąją minima Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena.

Lietuvos prezidentas ir kiti valstybės asmenys šią dieną tradiciškai aplanko Antakalnio kapinėse pastatytus memorialus 1941-1945 metais žuvusiems kariams.

Tulpių žydėjimo šventė

Kasmet pražydus tulpėms, apytikriai antrąjį gegužės šeštadienį, Lietuvoje švenčiama Tulpių žydėjimo šventė. 

Lietuvos istorijoje

1846 metais gimė Stanislava Medekšaitė-Paškevičienė, prozininkė, publicistė. Mirė 1933 m.

1912 metais gimė literatūros tyrinėtojas Marcelinas Ročka. Mirė 1983 m.

1914 metais Vilniuje gimė prancūzų rašytojas Romenas Gari. Mirė 1980 m.

Pasaulio istorijoje

1847 metais Robertas Tompsonas užpaentavo guminę padangą.

1852 metais Londono sutartimi, kurią pasirašė Didžioji Britanija, Rusija, Prūsija, Austrija, Švedija ir Prancūzija, buvo garantuotas Danijos vientisumas.

1886 metais Atlantoje (JAV) pradėta prekiauti daktaro Džono S.Pembertono išradimu — gaivinančiu gėrimu "Coca Cola".

1902 metais Martinikos saloje išsiveržus ugnikalniui, žuvo 30 tūkst. gyventojų.

1921 metais Švedijoje panaikinta mirties bausmė.

1945 metais Antihitlerinės koalicijos pergalės diena. Europoje oficialiai baigėsi II-asis Pasaulinis karas.

1984 metais TSRS paskelbė nedalyvausianti Los Andželo vasaros olimpinės žaidynėse.

1995 metais beveik 80 valstybių vadovai dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje Paryžiuje, pažymint II pasaulinio karo pabaigos Europoje metines.

2009 metais per automobilių katastrofą netoli Sankt Peterburgo žuvo garsi rusų balerina Ninel Kurgapkina, kuriai buvo 80 metų. TSRS liaudies artistė Kurgapkina gimė 1929 m.

2012 metais tapybos meistro Marko Rotko saulėlydžio spalvų paveikslas tapo brangiausiu šiuolaikinio meno kūriniu, kuris buvo parduotas už 86,9 mln. dolerių itin pelningame "Christie's" aukcione Niujorke.

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai