Vaistai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokie dar vaistai bus kompensuojami 100 proc.

67
(atnaujinta 10:26 2019.04.03)
Apie 80 tūkstančių sergančių per ateinančius metus galės sutaupyti ne mažiau kaip 3 mln. eurų

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Nuo balandžio 1 dienos nuo 50 proc. iki 100 proc. didėja kompensacija vaistams migrenai, klasteriniams galvos skausmams, artrozei, osteoporozei, prostatos hiperplazijai, podagrai bei kitoms ligoms gydyti.

Pasak SAM, ši naujovė paleis apie 80 tūkstančių sergančių ir leis jiems per ateinančius metus sutaupyti ne mažiau kaip 3 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tvirtina, kad tai — paskutinis Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąraše (A sąrašas) esančių vaistų kompensavimo lygio didinimo etapas. Nuo dabar visi šiame sąraše esantys vaistai yra kompensuojami 100 proc.

"Noriu atkreipti pacientų dėmesį, kad kompensavimo padidinimas liečia ir tuos receptus, kurie buvo išrašyti anksčiau. Tai reiškia, kad žmonėms nereikia eiti pas gydytoją ir išsirašyti naują receptą — kompensacija bus pritaikyta vaistinėje. Taip apsaugosime nuo eilių padidėjimo bei papildomo krūvio gydytojams", — sako Garuolienė.

A sąrašas — pagrindinis šalies kompensuojamųjų vaistų sąrašas, kuriame konkrečioms ligoms gydyti yra numatyti konkretūs vaistai ir kuriuo vadovaujasi šalies medikai, skirdami savo pacientams gydymą.

Nacionalinis vėžio institutas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Jis skirtas visiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu kompensuoti tam tikrų ligų gydymą. Šis sąrašas sudarytas atsižvelgiant į ligų paplitimą, jų įtaką gyventojų sveikatai.

Kol kas Lietuvoje vis dar yra vaistų, kurių kompensavimo lygmuo yra 50 proc. (B sąrašas). Šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant į atskirų socialinių grupių pacientų — vaikų, pensininkų, neįgaliųjų — finansines galimybes įsigyti vienus ar kitus vaistus ir siekiant užtikrinti šiems žmonėms tinkamą gydymą.

67
Tegai:
vaistai
Temos:
Medicina ir sveikata (395)
Dar šia tema
Žiniasklaida sužinojo, kaip Lietuvos medicina padėjo pagyvenusiam britui
Operacija, archyvinė nuotrauka

Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

(atnaujinta 13:30 2021.01.26)
Šiuo metu pacientų būklė gera, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia, koronaviruso testų rezultatai buvo neigiami

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. VUL Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklės mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.

Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites. 

"Daugiadalykė komanda aktyviai diskutavo dėl inkstų tinkamumo transplantacijai. Informacijos apie COVID-19 liga sergančio donoro organų persodinimą dar labai maža net ir tarptautinėje literatūroje. Pacientai, supažindinti su informacija apie donoro ligą, šią žinią priėmė ramiai — transplantacijos atliktos", — pasakoja Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja nefrologė Eglė Ašakienė.

Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė taip pat pabrėžia šios transplantacijos unikalumą: donoras, konstatavus jo smegenų mirtį, turėjo teigiamą molekulinį koronavirusinės infekcijos nosiaryklėje tyrimo rezultatą, o abu recipientai buvo jau persirgę šia infekcija. 

"Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji. Apie tai reikia ir būtina kuo daugiau kalbėti, nes per pandemiją ir taip nukentėjo transplantacijų sritis, o sergančiųjų ir persirgusiųjų šia infekcija pasaulyje vis daugiau", — teigė Jančorienė.

Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, tiek dializuojamų, tiek po inkstų transplantacijos pacientų sergamumas ir mirštamumas nuo COVID-19 ligos, deja, yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Dėl to, ypač pandemijos pradžioje, kildavo dilema, ar transplantacijos turėtų būti atliekamos, ar ne. 

Pacientų sveikatos būklė atidžiai stebima

Pasak gydytojos Ašakienės, šiuo metu pacientų būklė gera. Praėjus savaitei po transplantacijos atlikti PGR nosiaryklės mėginių tyrimai — koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia ir gydymo dializėmis nebereikia.

Pacientė Raimonda šiandien be galo džiaugiasi, nes tikrai gerai jaučiasi. "Kol kas klostosi viskas gerai, ir norėčiau kuo ilgiau su šiuo inkstu pagyventi, — sako Raimonda. — Neleidžiu sau galvoti, kad bus blogai. Šeima džiaugiasi taip pat, labiausiai — trylikametis sūnus, kad galėsiu skirti jam daugiau laiko. Norėčiau savo pavyzdžiu padrąsinti ir kitus, kuriems gal sunku apsispręsti ar pakeisti požiūrį".

36 metų vyriškis, kuriam teko antrasis šio donoro inkstas, taip pat nusiteikęs optimistiškai, tikisi geriausio. 2008 metais jam buvo diagnozuota nefropatija, bet aštuonerius metus liga neprogresavo. Devintaisiais metais ėmė smarkiai blogėti, 1,5 metų teko daryti peritoninę dializę, dar po metų buvo įrašytas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. 

"Jau penktą kartą atvykstu į klinikas, nes pirmuosius keturis kartus donoriniai organai nebuvo man tinkamiausi, — pasakoja pacientas. — Ir šįkart važiavau galvodamas, kad gal bus kaip anais kartais. Tačiau šįkart pasisekė! Mintis, kad inksto donoras persirgęs kovidu, manęs nė kiek neišgąsdino. Ir aš esu persirgęs šia infekcija per antrąją bangą, turėjau antikūnų". 

Dabar vyras mano, kad gyvenimas pasikeis neatpažįstamai, džiaugiasi ir nori kuo greičiau pamatyti savo keturmetį sūnų. 

Tegai:
COVID-19, operacija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
EK pareikalavo "AstraZeneca" paaiškinti vakcinų tiekimo į ES sumažėjimą
PSO papasakojo apie koronaviruso likimą
JT generalinis sekretorius prakalbo apie neonacius COVID-19 epochoje
Miškas

Europos Komisija prigrasino Lietuvai sankcijomis dėl miškų pirkimo

(atnaujinta 11:54 2021.01.26)
Lietuvos parlamentarai anksčiau įvedė pataisą, pagal kurią privatiems asmenims nustatomas didžiausias galimas nuosavybės plotas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Europos Komisija paragino Lietuvą pagrįsti priimtą pataisą dėl vieno asmens ne daugiau kaip 1,5 hektaro miško įsigijimo, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

EK teigimu, pataisa gali prieštarauti ES straipsnio nuostatai, užtikrinančiai laisvą kapitalo judėjimą.

Pakeistas Miškų įstatymas privatiems asmenims nustatė didžiausią galimą įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotą — 1500 ha, nors tokio ar panašaus ribojimo nėra kitose ES šalyse narėse.

EK prašo pateikti informaciją apie įstatymo pataisų priėmimo aplinkybes ir pagrįsti nustatyto ribojimo būtinybę ir proporcingumą. 

Seimas riboti privataus miško dydį nusprendė 2019 m. rugpjūčio 22 d. EK pataisa susidomėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.

Aplinkos ministerija paprašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą 3 mėnesiams. EK jį atidėjo iki 2021 metų vasario 17 d.

"Dabar turime tik mažiau nei mėnesį išspręsti buvusių valdančiųjų problemą, kurią patys ir sukūrė", — pasakė aplinkos viceministras Danas Augutis.

Viceministro vertinimu, jeigu Miškų įstatymo nustatyti ribojimai miško žemei įsigyti liks nepakeisti, EK greičiausiai pradės oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, be šio galimo pažeidimo, paveldėjo dar tris Aplinkos ministerijai adresuotas pažeidimo procedūras — dėl nuotekų, buveinių, atliekų direktyvų.

Tegai:
Europos Komisija (EK), sankcijos, miškas, Lietuva
Eimutis Misiūnas, archyvinė nuotrauka

"Valstiečiai" piktinasi, kad Prezidentūra draudžia Misiūnui grįžti į teisėjo pareigas

(atnaujinta 14:44 2021.01.26)
Karbauskis pabrėžia, kad priekabus neva labai aukštų standartų laikymasis vis dažniau virsta tiesiog dvigubais standartais ir yra taikomas tik su "valstiečiais" dirbusiems ministrams

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Buvęs VRM viceministras Eimutis Misiūnas nebegalės grįžti dirbti teisėju, nors šią galimybę jam ir numato įstatymas, Facebook rašo Ramūnas Karbauskis.

Pasak LVŽS lyderio, teisėjui, kuris laikinai išeina į Seimo ar Prezidento skiriamo valstybės institucijos vadovo pareigas, įstatymas užtikrina teisę sugrįžti į teismų sistemą.

"Pasak Prezidento patarėjų, kaip dalyvavęs politikoje Misiūnas neatitinka "politinio neutralumo" principo. Prezidento patarėjai nepastebi tik viena — "politinio neutralumo" principas neegzistuoja nei Konstitucijoje, nei įstatymuose. Juo labiau, kad Misiūnas nebuvo ir nėra LVŽS narys. Taigi, kaip galima suprasti, jis netinka būti sugrąžintas į teisėjus vien dėl to, kad dirbo LVŽS Vyriausybėje. Toks teisės grupės patarėjų sprendimas nestebina, prisiminus kaip teisės grupės vadovė elgėsi rinkimų išvakarėse savo socialinio tinklo paskyroje publikuodama patyčias LVŽS atžvilgiu", — rašo Karbauskis.

Pasak jo, apmaudu tik viena — kad sąžiningai ir skaidriai valstybei tarnavęs žmogus, teisės mokslų daktaras, kurio buvimas ministro ar viceministro pareigose nekėlė jokių šešėlių, negali toliau tarnauti valstybei dirbdamas teisėjo darbą.

"Kokį ženklą Prezidento patarėjai siunčia teisėjų bendruomenei? Netapkite ministrais, jūsų patirtis ir jūsų išsilavinimas nėra reikalingi valstybei, jei tapsite, ir blogiausia — ne su ta partija, jūs paskui negalėsite dirbti. Akivaizdu, kad išsilavinę žmonės iš teismų sistemos yra pamokyti visiems laikams ir daugiau ką nors įtikinti prisiimti ministro atsakomybę bus neįmanoma", — sako politikas.

Jo teigimu, toks poelgis "nubaudžiant" Misiūną už jo darbą VRM ministru bei KAM viceministru labai aiškiai pasako: Prezidento teisės grupės patarėjų suvokimu, geriau teisingumo ministras be teisės magistro, nei vidaus reikalų ministras — teisės mokslų daktaras, buvęs teisėju.

Karbauskis pabrėžia, kad toks priekabus neva labai aukštų standartų laikymasis, panašu, vis dažniau virsta tiesiog dvigubais standartais ir yra taikomas tik su "valstiečiais" dirbusiems ministrams.

Jis primena, kad kažkodėl nebuvo girdėti Prezidento patarėjų komentarų apie tai, kaip dabartinėje Vyriausybėje įsidarbino "MG Baltic" byloje liudijęs Mantas Adomėnas (URM viceministras) bei kitas tos pačios skandalingos politinės korupcijos bylos liudininkas Vincas Jurgutis (ekonomikos ir inovacijų viceministras). Pastarajam dar buvo patikėtos kuruoti ir visos ekonomikos palaikymo lėšos, skirtos mažinti COVID-19 pandemijos padarytą žalą.

Be to, neužkliuvo ir Viliaus Semeškos tapimas KAM viceministru, nors pastarajam, paskirtam atsakingu už krašto apsaugos biudžetą, sunkiai sekasi įrodyti, kad jis turi vidurinį išsilavinimą. 

Tuo tarpu Seimo narė Agnė Širinskienė pabrėžia, kad tikrai stebina tai, kaip Prezidento patarėjų asmeninė neapykanta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai virsta į tai, kad teisingumui ir teismų sistemai toliau negali tarnauti sąžiningi, išsilavinę ir skaidrūs žmonės.

"Toks patarėjų elgesys daro žalą ir Prezidento institucijai, ir teismų sistemai ir bendrai pasitikėjimui valstybe", — sako ji.

Jos manymu, vargu ar kas nors iš teisėjų bendruomenės dar kada nors sutiks tapti ministru ir pasitikės tas pareigas pasirinkdamas, kai žinos, kad juos Prezidentui paskyrus ministru paskui tas pats ar kitas Prezidentas nesugrąžins į anksčiau eitas pareigas, kaip tai numato įstatymas.

Eimutis Misiūnas 2008–2015 metais buvo Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos vyr. specialistas.

2015–2016 m. — Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas.

2016–2019 m. — vidaus reikalų ministras. Nuo 2019 metų — krašto apsaugos ministro patarėjas.

Tegai:
Prezidentūra, Eimutis Misiūnas