Bilietai

Baltijos šalys ir Rytų Europa bijo "protų nutekėjimo"

69
Aukštos kvalifikacijos darbuotojai palieka savo tėvynę, kad gyventų turtingesnėse Europos šalyse

VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Rytų ir Pietų Europos šalys patyrė daugiau žalos dėl "protų nutekėjimo" nei dėl migrantų antplūdžio iš neišsivysčiusių šalių, praneša televizijos kanalas "Euronews".

Šių regionų gyventojų skaičius sparčiai mažėja dėl to, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir aukštųjų mokyklų absolventai išvyksta į turtingesnes Europos šalis.

Tarp šalių, kuriose emigracijos lygis yra aukštas, ekspertai įvardija Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Vengriją, Bulgariją, Graikiją, Italiją ir Ispaniją.

Kai kurios iš šių valstybių jau dabar rimtai bijo "protų nutekėjimo" labiau nei pabėgėlių antplūdžio.

Italijos sociologė Simona Cavallini pažymėjo, kad žmonės emigracijai pasirinko šalis su panašia kultūra.

"Daug jaunų žmonių iš Estijos persikelia į Suomiją — tarp jų nėra kalbos barjero, jie turi panašią kultūrą. Žmonės taip pat pasirenka naują šalį arčiau savo tėvynės: kroatai persikelia į Čekiją ir Vokietiją", — papasakojo Cavallini.

Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje jau pradėta svarstyti emigracijos ribojimo priemones. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad absolventai atlygintų pinigus už studijas, kol jiems bus leista išvykti iš šalies.

Baltijos šalys aktyviai ragina tautiečius grįžti į savo tėvynę, mainais siūlo jiems gerą darbą ir socialines garantijas. Daugiausia toks kvietimas skirtas Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems lietuviams, nes situacija su "Brexit" yra labai sudėtinga.

Lietuvos ekonomistai pažymi, kad dabar paklausūs darbuotojai Lietuvoje yra specialistai IT srityje, sunkvežimių vairuotojai, statybininkai, autobusų ir troleibusų vairuotojai, pardavėjai, virėjai, kailiadirbiai, mėsininkai, taip pat metalo apdirbimo mašinų operatoriai.

Statistikos departamentas anksčiau pranešė, kad 2018 metais iš Lietuvos išvyko 32,2 tūkstančio žmonių. Nuo 1991 metų gyventojų skaičius sumažėjo pusantro karto. Vidutinis Lietuvos imigrantų amžius yra 26 metai.

Lietuvos vyriausybė jau seniai bando išspręsti demografinę problemą. Praėjusiais metais valdžia patvirtino 2019–2021 metų veiksmų planą, skirtą išspręsti sudėtingas demografines problemas. Planuojama, kad iki 2030 metų šalies gyventojų skaičius pasieks tris milijonus žmonių.

Lietuvos vergvaldžiai laukia ukrainiečių >>

Migracijos ekspertas Karolis Žibas pažymėjo, kad vyriausybės remiamos migrantų pritraukimo programos neveiks, jei šalyje nepagerės socialinė ir ekonominė padėtis.

Pasak jo, Lietuvoje jau oficialiai yra apie 50 tūkstančių darbo migrantų, kas migracijos balansą leidžia vertinti kaip teigiamą. Tačiau tai dažnai slepia prastas darbo sąlygas.

Europos demografinės perspektyvos 2050
© Sputnik /
Europos demografinės perspektyvos 2050
69
Tegai:
Baltijos šalys, Rytų Europa, emigracija
Dar šia tema
Vyriausybė parengė planą demografinei padėčiai gerinti
Ekspertas: Lietuva sugebės priimti tik ribotą ukrainiečių skaičių
Lietuva pirmininkaus ES regioniniam migracijos procesui
Karvės

Žalio pieno pirkimo-pardavimo procese tęsiama nesąžiningų veiksmų prevencija

(atnaujinta 13:59 2020.08.09)
Pabrėžiama, kad nuo 2020 metų liepos 1 dienos veiklos priežiūra toliau vykdoma atliekant patikras, užtikrinat nesąžiningų veiksmų prevenciją žalio pieno pirkimo-pardavimo procese

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra tęsia ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, veiklos priežiūrą, praneša Žemės ūkio ministerija.

Pabrėžiama, kad nuo 2020 metų liepos 1 dienos ji toliau vykdoma atliekant patikras, užtikrinat nesąžiningų veiksmų prevenciją žalio pieno pirkimo-pardavimo procese.

— Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 6 d. pripažino, kad Pieno įstatymo priėmimo tvarka prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, tačiau liko galioti Pieno įstatymo straipsniai, pagal kuriuos Agentūra toliau vykdo įstatyme nustatytų nesąžiningų veiksmų priežiūrą", — teigiama pranešime.

Pranešime teigiama, kad atnaujintoje Ūkio subjektų perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, veiklos priežiūros tvarkoje numatyta, jog agentūra, siekiant tinkamai užtikrinti kontrolę, didžiausią dėmesį skirs metodinei pagalbai, tiesioginiams ir netiesioginiams susitikimams, konsultacijoms su žalio pieno pirkėjais ir pardavėjais.

Tuo pačiu patikros bus atliekamos tikrinant einamuosius atsiskaitymus, žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą ir jų keitimą.

Tegai:
patikra, Žemės ūkio ministerija (ŽUM), karvės
Dar šia tema
Tyrimas atskleidė, kokią reikšmę sveikai gyvensenai teikia Lietuvos gyventojai
Prokuratūros ir teismai Lietuvoje galės dažniau skirti piniginį užstatą
Užfiksuotas dviejų amerikiečių orlaivių perėmimas rusiškuoju Su-27 — video
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uoste išsiliejo naftos produktai

(atnaujinta 14:35 2020.08.09)
Dėmė buvo aptikta ankstyvą sekmadienio rytą. Šiuo metu Uosto direkcija ėmėsi visų priemonių jai likviduoti

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Klaipėdos uoste buvo pastebėta naftos produktų dėmė, praneša Uosto direkcijos spaudos tarnyba.

Vieta buvo aptikta žiemos įlankoje sekmadienį apie 06:00.

Uosto direkcijos dispečeriai informavo atsakingas institucijas apie įvykį ir į išsiliejimo vietą išsiuntė laivą "Zunda", skirtą teršalams surinkti.

Be to, buvo įtraukti narai ir naftos surinkimo laivas iš Uosto direkcijos "Naras". Išsiliejus, uoste buvo pastatytos 350 metrų ilgio užtvaros, kurios kaupia teršalus, lokalizuodamos plitimą.

Tiriama teršalų kilmė ir galimas išplitimas.

Tegai:
nafta, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Radviliškyje ir Klaipėdoje pro langą ir balkoną iškrito du mažamečiai vaikai
Sinoptikai gyventojams žada 30 laipsnių šilumą
Sprogimas Beirute

Žiniasklaida: Beirute, sprogimo vietoje uoste, liko 43 metrų gylio krateris  

(atnaujinta 14:00 2020.08.09)
Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Po sprogimo Libano sostinės Beiruto uoste susiformavo 43 metrų gylio krateris, praneša "Sky News Arabia", cituodamas šaltinius Libano saugumo agentūrose.

"Sprogimas Beiruto uoste paliko 43 metrų gylio kraterį", — sakoma kanalo Twitter pranešime.

Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje. Naujausiais duomenimis, mirė daugiau nei 150 žmonių, apie 6 tūkst. buvo sužeista.

Kelios šalys, įskaitant Izraelį ir Prancūziją, pasiūlė pagalbą Libanui, Rusija, Kataras ir Irakas išsiuntė lauko ligonines į Beirutą, o PSO pranešė, kad ji siunčia vaistus ir chirurgijos rinkinius į Libano sostinę aukoms gydyti. Anksčiau buvo pranešta, kad Italija savo lėktuvą atsiuntė teikdama humanitarinę pagalbą.

Tegai:
sprogimas, Beirutas
Dar šia tema
Sprogimas Beirute: kaip tai vyko tragedijos liudininkų akimis
Beiruto pavyzdžiu: Klaipėda perspėjo apie pavojų sandėliuojant salietrą