Taksi automobilis, archyvinė nuotrauka

Siūloma patikslinti keleivių vežimo atlygį ir taksi paslaugų teikimo sąlygas

61
(atnaujinta 13:11 2019.04.04)
Vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą prieš kelionę sutarta kaina negalės kisti kelionės metu

VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Vyriausybė posėdyje pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui aiškiau apibrėžti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą bei patikslinti keleivių vežimo už atlygį pavėžėjų ir taksi paslaugų teikimo sąlygas, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

"Siekdami užtikrindami keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais rinkoje sąžiningą konkurenciją, tiksliname keleivių vežimo sąlygas taksi ir pavėžėjams. Tikimės, kad siūlomi pakeitimai taip pat turės teigiamą poveikį keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais verslo plėtrai", — teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Siūloma, kad keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą galėtų vykdyti tik fiziniai asmenys, naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis. Kelių vežimo organizatoriumi galės būti net tik fizinis ar juridinis asmuo, bet ir kita svetur įregistruota organizacija. Organizatoriai tarpininkaus elektroninių ryšių priemonėmis sudarant sutartis tarp vežėjų ir keleivių dėl vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį.

Vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą prieš kelionę sutarta kaina negalės kisti kelionės metu. Taip siekiama atskirti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas nuo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugų ir išvengti galimų sukčiavimo atvejų, kai norima pasinaudoti taksi paslaugomis, tačiau atvyksta pavėžėjas.

Vežėjams bus išduodami leidimai vykdyti veiklą atitinkama transporto priemone — lengvuoju automobiliu arba lengvuoju automobiliu taksi. Su viena transporto priemone ateityje būtų galima vykdyti tik vienos rūšies veiklą. 

Lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas teikti bus galima kelių transporto priemonėmis, turinčiomis ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant ir vairuotojo vietą.

Numatoma, kad vairuotojai vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais galėtų tik turėdami ne mažesnį kaip 2 metų vairavimo stažą. Taip siekiama užtikrinti tinkamą keleivių vežimo paslaugų kokybę ir, svarbiausia, keleivių saugumą.

61
Tegai:
automobiliai, keleivai
Dar šia tema
Mokslininkai nustatė, kokios spalvos taksi dažniau patenka į avariją
FNTT aiškinasi milijonines sumas siekiančias nelegalias taksi pajamas
Liūtai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 8-osios šventės

(atnaujinta 17:49 2020.08.07)
Prieš dešimt metų šią dieną Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, tačiau romantikai rugpjūčio 15-ąją gali švęsti Tarptautinę orgazmo dieną

Rugpjūčio 8 yra 220-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 221-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos.

Tarptautinė orgazmo diena

Tarptautinė orgazmo diena kasmet rugpjūčio 8 dieną švenčiama nuo 1998 metų Šventės šūkis — Vientisas pasaulio orgazmas. Tai energijos, ekstazės, malonumo diena. Šventę raginama švęsti visame pasaulyje — nuo Aliaskos iki Zimbabvės (nuo šalčiausios vietos iki karščiausios ir nuo A iki Z). Kaip švęsti? Vienam ar dviese, ar grupėmis, kaip tik patinka.

Šventės iniciatorius biseksualas Aleksas Hirka teigia, kad šią dieną verta dovanoti seksualias dovanas, kaip dovanos dovanojamos per Kalėdas; vaidinti įvairius vaidmenis, persirengiant kaip per Helovyną; prisiekti meilę kaip per Valentino dieną.

Terminas "orgazmas" (aukščiausias lytinio pasitenkinimo laipsnis) kilo iš graikiško žodžio "orgao" — degti aistra. Orgija kažkada buvo vadinamos romėnų ir graikų apeigos, skirtos dievams, dažniausiai vyno ir pramogų dievui Bakchui arba Dionisui garbinti. Tų puotų metu buvo mėgaujamasi visais malonumais, nieko nesivaržoma, todėl galiausiai žodis "orgija" pradėtas vartoti ištvirkavimo prasme.

Mokslininkai teigia, kad žmonės ir delfinai — vieninteliai, kurie mylisi dėl malonumo. Nepaisant to ilgiausiai trunka kiaulės orgazmas — net 30 min. Liūtai poruojasi iki 50 kartų per dieną. Jokio malonumo sueities metu nejaučia katės patelė, išgyvena vien skausmą.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1864 metais Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti Bernardinų ir Pranciškonų vienuolynai.

1992 metais Lietuvos krepšininkai Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.

2010 metais Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, pridarė didžiulių nuostolių šalies ūkiui. Ypač nukentėjo Alytaus ir Varėnos rajonai bei Kauno miestas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1786 metais pirmą kartą įveiktas aukščiausias Europos kalnas Monblanas — į jį įkopė Mišelis Gabrielis Pakardas (Michel-Gabriel Paccard), lydimas tarno Žako Balmato (Jacques Balmat).

1937 metais gimė JAV kino ir teatro aktorius Dastinas Hofmanas (Dustin Hoffman). Už vaidmenis juostose "Kramer prieš Kramerį" bei "Lietaus žmogus" jis apdovanotas JAV kino meno akademijos "Oskarais".

1963 metais Didžiojoje Britanijoje įvyko vadinamasis "Didysis traukinio apiplėšimas" — nusikaltėlių grupė sustabdė iš Glazgo į Londoną vykusį pašto traukinį ir pagrobė 2,6 mln. svarų.

2000 metais 13 žmonių žuvo ir daugiau kaip 90 buvo sužeisti per bombos sprogimą vienoje iš Maskvos požeminių perėjų.

Savo vardadienius šiandien švenčia Daina, Dainė, Dainius, Dainys, Dainora, Elidas, Elidijus, Tulgirdas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Bėgimas, archyvinė nuotrauka

Tyrimas atskleidė, kokią reikšmę sveikai gyvensenai teikia Lietuvos gyventojai

(atnaujinta 13:09 2020.08.07)
Paaiškėjo, kad didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Paprašyti dešimtbalėje sistemoje įvertinti, kiek jiems svarbi sveika gyvensena, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jai "rašo" aštuonetą – 7,8 balo, o sveiką gyvenseną kaip asmeniškai labai svarbų prioritetą nurodo 41 proc. respondentų – jie skyrė 9 arba 10 balų.

Tokius rezultatus rodo tyrimų bendrovės "Rait" liepos mėnesį atlikta apklausa, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Tik kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų sveikos gyvensenos svarbą įvertino mažesniu balu nei 7, o aukščiausią balą – dešimt – skyrė ketvirtadalis. Tyrimas rodo, kad vidutiniškai didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai.

Paprašyti įvardinti, kokių sveikos gyvensenos praktikų jie asmeniškai laikosi, didžiausia dalis (89 proc.) respondentų nurodė asmeninę higieną, 7 iš 10-ies minėjo saikingą alkoholio vartojimą arba jo atsisakymą, du trečdaliai (66 proc.) išskyrė sveiką mitybą, dar beveik tiek pat – fizinį aktyvumą.

Tyrimą inicijavusio Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina Belian pažymėjo, kad sveikos gyvensenos aktualumą sustiprino ir koronaviruso pandemija.

"Apklausa parodė, kad sveika gyvensena yra vis svarbesnė Lietuvos žmonėms. Tikėtina, kad jos aktualumą sustiprino ir šiuo metu visame pasaulyje kilusi sveikatos krizė, tačiau pastaraisiais metais augantis visuomenės rūpestis sveika mityba, fiziniu aktyvumu, žalingų įpročių atsisakymu taip pat buvo labai matomas: iš bėgikų ir dviratininkų skaičiaus gatvėse, populiarėjančių sveikatos temų žiniasklaidoje", – sako Belian.

Visgi tuo pačiu ji pažymi, kad kai kurie tyrimo dalyvių atsakymai atspindi rimtas visuomenės sveikatos problemas. Pavyzdžiui, mažiausiai respondentų apklausoje minėjo, kad rūpinasi savo psichine sveikata. 

"Su emocine sveikata susijusios temos Lietuvoje išlieka skaudi problema – kai kuriose visuomenės grupėse kalbėtis apie tai vis dar tabu. To pasekmes, deja, matome sergamumo depresija, savižudybių statistikoje. Tai sveikatos aspektas, kuriam privalome skirti daug dėmesio", – sako Belian.

Tyrime taip pat siekta išsiaiškinti, kiek šalies gyventojai pasitiki įvairių sveikatos ekspertų patarimais ir rekomendacijomis. Daugiau nei pusė – 56 proc. – apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad pasitiki šalies sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių specialistų (medikų, mokslininkų, sveikatos srities tarnautojų) pateikiama su sveikata susijusia informacija. Tai, kad tokia informacija nepasitiki, sakė tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.). Trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. 

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą sveikatos klausimais yra įgiję gydytojai ir medicinos specialistai – jų pateikiamų rekomendacijų sakė klausantys 79 proc. apklausos dalyvių. 60 proc. pasitiki mokslininkais ir akademikais, 38 proc. – šeimos draugais ir artimaisiais.

Tyrimų bendrovė "Rait" reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų liepos 7-15 dienomis. Jos metu iš viso apklausti 1086 žmonės.

Tegai:
sveikata, gyventojai, Lietuva