Lietuvos kariai, archyvinė nuotrauka

Kova su meningokoku: nuo 2020-ųjų bus skiepijami visi kariai

67
(atnaujinta 17:46 2019.04.05)
Karių skiepijimą planuojama atlikti per trejus metus, tam skiriant apie 2,56 mln. eurų

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Visi kariai nuo 2020 metų bus pradėti skiepyti nuo meningokokinės infekcijos, įskaitant ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujančius savanorius, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Karių skiepijimą planuojama atlikti per trejus metus, tam skiriant apie 2,56 mln. eurų. Už vakcinų įsigijimą ir skiepijimą nuo šios užkrečiamos ligos yra įpareigota Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba.

"Karių sveikata — mūsų prioritetas, o užkrečiamųjų ligų profilaktika yra labai svarbus sveikatos stiprinimo elementas. Skiepai šiuo atveju padės maksimaliai sumažinti išvengiamų nekovinių nuostolių riziką", — sako Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių visuomenės sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkas kpt. Irmantas Ambrazevičius.

Iki šiol nuo meningokokinės infekcijos, taip pat 2 tipų vakcinomis, buvo skiepijami tik nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir kariūnai, o profesinės karo tarnybos kariai nuo meningokokinės infekcijos skiepijami tik pasirengimo tarptautinėms operacijoms metu.

Pasak Karių visuomenės sveikatos priežiūros sektoriaus viršininko, kariai bus skiepijami 2 tipų vakcinomis, kad įgytų imunitetą nuo visų pagrindinių meningokokinės infekcijos sukėlėjų tipų: A, C, W135, Y ir B.

Šiuo metu Profesinės karo tarnybos kariai taip pat, kaip ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, yra skiepijami nuo difterijos ir stabligės, erkinio encefalito bei sezoninio gripo. Nuo tymų skiepijami visi kariai vykstantys į tarptautines operacijas, o nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai — šauktiniai, atsižvelgiant į jų amžių, turėtų būti jau paskiepyti nuo šios ligos pagal LR Sveikatos ministerijos patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Meningokokinė infekcija

Meningokokinė infekcija — tai ūmi užkrečiamoji liga, pasireiškianti įvairiomis formomis: nuo lengvos slogos iki pūlingo galvos smegenų uždegimo arba žaibinio meningokokinio sepsio. Pagrindiniai ligos požymiai — karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant išryškėja tipinis odos bėrimas.

2016 – 2017 metais Lietuvos kariuomenėje buvo užregistruoti keturi meningokokinės infekcijos atvejai. Deja, pusė šių atvejų buvo mirtini. Pačios pavojingiausios ligos formos — žaibinis meningokokinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

2014 – 2018 metais Lietuvoje užregistruoti 342 ligos atvejai, 36 iš jų mirtini. 70 proc. atvejų užregistruota 0-17 m. amžiaus grupėje, 26 proc. 18 – 60 metų amžiaus grupėje ir 4 proc. 60+ metų amžiaus grupėje.

Šiuo metu Lietuva — viena iš nedaugelio šalių Europoje, įtraukusi skiepus nuo B tipo meningokokinės infekcijos į skiepų kalendorių. Ši praktika taikoma tik Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje.

Skiepai keliautojams
© Sputnik /
Skiepai keliautojams
67
Tegai:
Krašto apsaugos ministerija (KAM), kariai, meningokokas
Dar šia tema
Vilniuje savaitgalį nuo meningokoko mirė pusantrų metų vaikas
Lietuvoje kūdikiai jau skiepijami nuo meningokoko
Šaltuoju metų laikotarpiu išauga meningokokinės infekcijos rizika
SAM primena: skiepai nuo meningokoko naujagimiams daromi nemokamai
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis

Baltarusijoje, pasienyje su Lietuva, buvo sugautas į Kaliningradą einantis rusas

(atnaujinta 10:52 2020.06.03)
Vyras beveik tris paras keliavo iš Rusijos sostinės į Baltarusiją ir ketino apeiti kontrolės punktą per mišką

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Smurgainių pasieniečiai Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje sulaikė rusą, einantį pėsčiomis į Kaliningradą, praneša Baltarusijos valstybės sienos komiteto spaudos tarnyba.

Vyras prisipažino, kad grįžta į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Kaliningrade. Bet namo nusprendė grįžti ne iš Maskvos, o iš Lietuvos, turėdamas visus dokumentus, reikalingus legaliai kirsti sieną.

Žinodamas, kad sienos su Europos Sąjunga yra uždarytos, jis nusprendė apeiti pasienio kontrolės punktą "Kotlovka" ir pasislėpti miške. Pažymima, kad vyras iš Maskvos į Baltarusiją keliavo beveik tris paras pakeliui važiuojančiu transportu, kartu tyrinėdamas apylinkių, esančių aplink patikrinimo postą, žemėlapį. Ruso atžvilgiu pradėta administracinė byla.

Nuo kovo 15 dienos Lietuva uždarė užsieniečiams įvažiavimą į savo teritoriją. Tuo pačiu metu rusai galėjo patekti į Kaliningradą tranzitu, laikydamiesi kelių sąlygų: judėti galima tam tikrais traukiniais Kaliningradas–Maskva ir Kaliningradas–Sankt Peterburgas turint atspausdintą kelionės dokumentą.

Nuo gegužės 15 dienos Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai, taip pat užsieniečiai, turintys leidimą ar teisę gyventi šalyje, į kurią vyksta, jei jie neturi COVID-19 simptomų, gali kirsti valstybės sienas. Sienos su kitomis šalimis bus uždarytos iki birželio 15 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso užfiksuota 1682 koronaviruso atvejų, pasveiko 1249 žmonės, mirė 71 žmogus.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 6,1 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 376 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
Rusija, Kaliningradas, Baltarusija, Lietuva, pasienis
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Varšuva

Ekspertas: Lenkijai svarbesni darbo migrantai nei turistai Baltijos šalių

(atnaujinta 10:49 2020.06.03)
Varšuva nenori prarasti sezoninių darbuotojų, nes bijo didelių ekonominių nuostolių, mano Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Varšuvos valdžia yra pasirengusi rizikuoti, pandemijos metu atverdama savo sienas darbo migrantams, nes artėjant rinkimams bijo didelių nuostolių ekonomikoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepritarė savo kolegų iš Baltijos šalių siūlymui atverti sienas turistams.

Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Laukdamas derybų Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu išreiškė viltį, kad Varšuva atvers sienas Baltijos šalių gyventojams.

Tuo pat metu Varšuva leidžia ES piliečiams darbo migraciją, pridūrė Čaputovičius.

Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja pažymėjo, kad Lenkija, matyt, nepasitiki šalies sveikatos apsaugos sistema.

"Valdžia supranta savo atsilikimą, nors padėtis Lenkijoje nėra blogiausia, palyginti, pavyzdžiui, su Vakarų Europa. Todėl jie nenori įsileisti turistų. Migrantus visi įleidžia — tai taip pat yra vienas iš fenomenų, nepaisant visų pavojų, pažiūrėkite: ir Britanija, savo laiku, ir Vokietija, visos jos paleido užsakomuosius lėktuvus, kad atvežtų šiuos žemės ūkio darbuotojus. Ne tik iš Ukrainos, Ukraina neišleido. Jie buvo vežami iš Bulgarijos, kitų Rytų Europos šalių, iš kur paprastai atvyksta šie sezoniniai darbuotojai, kad surinktų derlių iš laukų, ūkininkų produkciją, kuri genda laukuose", — pasakė ji.

Anot Petrovskos, Varšuva yra pasirengusi rizikuoti, įleisdama migrantus, nes bijo didelių nuostolių.

"Ūkininkai praras pinigus, valdžia praras žemdirbių balsus, gali įvykti kolapsas, o artėja rinkimai. Viena vertus, jie ramina gyventojus, kad jie nevisiškai atidaro sienas, nes gyventojai, žinoma, visur nerimauja dėl to, kad atšaukiamos priemonės, ir bijo naujo epidemijos protrūkio. Kita vertus, jie turi paremti ekonomiką, nes ekonomika yra tai, ką valdžią gali greitai nušluoti", — mano ekspertė.

Petrovskaja pridūrė, kad Lenkijai labai reikia darbuotojų iš Rytų, tuo tarpu turizmas gali palaukti, nors iš šios srities taip pat galima gauti pinigų.

Ispanijoje atidarytas penktasis Lietuvos garbės konsulatas

URM: Ispanijoje atidarytas penktasis Lietuvos garbės konsulatas

(atnaujinta 10:54 2020.06.03)
Konsulatui vadovaus Ispanijos pilietė verslininkė Ana Belén Gutiérrez Lavín. Atidarymo ceremonija buvo surengta vaizdo konferencijos būdu

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Ispanijoje atidarytas penktasis Lietuvos garbės konsulatas, praneša respublikos Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pastatas įsikūrė Kantabrijos regiono Santanderio mieste. Iškilmingas atidarymas įvyko pirmadienį. Atsižvelgiant į Covid-19 pandemiją ir galiojančius judėjimo apribojimus tarp šalies regionų, Lietuvos garbės konsulato atidarymas buvo surengtas vaizdo konferencijos būdu.

Atidarydama garbės konsulatą Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Skaistė Aniulienė pažymėjo, kad Lietuva suinteresuota plėtoti ryšius su šiuo Ispanijos turizmui bei pramonei svarbiu regionu.

Pasak jos, garbės konsulatas, esant reikalui, ne tik teiks pagalbą turistams iš Lietuvos, bet ir prisidės prie dvišalių ekonominių ryšių ir investicijų skatinimo, padės atrasti naujas rinkas lietuviškoms prekėms.

Konsulatui vadovaus Ispanijos pilietė verslininkė Ana Belén Gutiérrez Lavín.

Ispanijoje, naujausiais duomenimis, yra daugiau nei 240 tūkst. koronaviruso atvejų, o Lietuvoje — daugiau nei 1680 atvejų.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 6,1 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 376 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija (URM), Ispanija, Lietuva