Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Naujovė Vilniaus oro uoste bus įrengti automatiniai pasienio patikros vartai

63
(atnaujinta 13:03 2019.04.07)
Jau po mėnesio sostinės oro uoste atsiras 10 išmaniųjų pasienio patikros vartelių

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Vilniaus oro uoste bus įrengti automatiniai pasienio patikros vartai, rašoma pranešime spaudai.

Nauja patikros sistema yra sostinės oro vartų rekonstrukcijos dalis, kuri leis greičiau patikrinti keleivių asmens dokumentus bei biometrinius duomenis.

Automatinių pasienio patikros vartelių įrengimo darbai pradedami nuo balandžio pradžios. Planuojama, kad varteliai pradės veikti dar balandžio pabaigoje. 

"Esame numatę 6 pasienio patikros vartelius įrengti atvykimo salėje ir 4 – išvykimo. Tad be jau esamų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) postų atsiras papildomos galimybės keliautojams greičiau atlikti pasienio patikrą, o tai prisidės didinant keleivių patogumą", — teigia Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.

Kaip veikia automatiniai pasienio patikros vartai?

Įdiegta naujoji savitarnos sistema veiks tokiu pačiu principu kaip ir kituose didžiuosiuose oro uostose.

Pirmiausia, keleivio bus prašoma nuskenuoti savo asmens dokumentą. Tokiu būdu sistema patikrins dokumento tinkamumą ir keleivio galimybes naudotis savitarnos varteliais.

Jei dokumentas tinkamas, keleivis galės atlikti kitą žingsnį — biometrinių duomenų patikrą, kurios metu realūs keleivio biometriniai duomenys yra sulyginami su biometriniais duomenimis, esančiais keleivio asmens dokumente. 

Visi duomenys taip pat bus sutikrinami su VSAT sistemos duomenimis.

Sėkmingo proceso atveju varteliai atsidarys automatiškai ir keleivis galės tęsti kelionę be papildomo VSAT pareigūno įsikišimo.

Sistemai identifikavus galimo sukčiavimo atvejus arba netinkamus duomenis, varteliai liks uždaryti, o į tolesnį patikros procesą įsitrauks pasienio pareigūnas.

Išmaniaisiais pasienio patikros varteliais galės naudotis Europos Sąjungos (ES) piliečiai (taip pat ir Šveicarijos piliečiai), o ne ES piliečiams VSAT patikra bus vykdoma kaip ir iki šiol — gyvai, tam skirtuose postuose.

Automatinei pasienio patikrai pradėjus veikti, prie jos dirbs apmokyti konsultantai, kurie padės keleiviams naudotis savitarnos sistema.

63
Tegai:
Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Lietuvos oro uostų pelnas padidėjo tris kartus
Ukrainietis bandė apgauti Vilniaus oro uosto pasieniečius
Skrydžius į Vieną pradės vykdyti nauja oro linijų bendrovė
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius

Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše

(atnaujinta 15:42 2020.07.11)
Lietuva ir Latvija pateko į šalių, kuriuose natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias ES šalyse, sąrašą

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Eurostatas" paskelbė naujausius ES gyventojų duomenis.

2020 metais sausio 1 dieną ES gyveno 447,7 mln. žmonių, tai yra 12,3% mažiau nei pernai. Tačiau taip yra dėl britų pasitraukimo iš ES. Be "Brexit" padarinių, ES gyventojų skaičius padidėjo 0,9 milijono žmonių. Tiesa, tai įvyko dėl migracijos, natūralus ES gyventojų augimas išliko neigiamas nuo 2012 metų. 2019 metais buvo užregistruota 4,7 mln. mirčių ir 4,2 mln. gimimų.

Tarp visų ES šalių daugiausia gyventojų — Vokietijoje (83,2 mln. žmonių, 18,6 proc. visų ES gyventojų), Prancūzijoje (67 mln., 15 proc.), Italijoje (60 mln., 13,5 proc.), Ispanijoje (47,3 mln., 10,6 proc.) Ir Lenkijoje (38 mln., 8,5 proc.). Mažiausiai  gyventojų — Maltoje.

Per praėjusius metus gyventojų skaičius išaugo aštuoniolikoje ES šalių ir sumažėjo devyniose. Labiausiai išaugo Maltos gyventojų skaičius — 41,7 proc. punktu, taip pat daugiau žmonių tapo Liuksemburge (+ 19,7%), Airijoje (+ 12,1%) ir Švedijoje (+ 9,5%). Labiausiai sumažėjo Bulgarijos (–7 proc.), Latvijos (–6,4 proc.), Rumunijos (–5 proc.), Kroatijos (–4,4 proc.) ir Italijos (–1,9 proc.) gyventojų.

2019 metais ES gimė 2,2% mažiau vaikų nei pernai. Vidutinis gimstamumas yra 9,3 vaiko tūkstančiui gyventojų. Didžiausias gimstamumas buvo Airijoje (12,1 vaiko tūkstančiui gyventojų), Prancūzijoje (11,2), Švedijoje (11,1), Kipre (10,9) ir Estijoje (10,6). Mažiausias — Italijoje (7), Ispanijoje (7,6), Graikijoje (7,8), Suomijoje (8,3) ir Portugalijoje (8,4).

Mirštamumas ES sumažėjo 0,9%, palyginus su praėjusiais metais, ir sudarė 10,4 tūkstančiui žmonių. Žemiausias mirtingumas yra Airijoje (6,3 tūkst. žmonių), Kipre (6,8), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6). Daugiausia — Bulgarijoje (15,5), Latvijoje (14,5), Lietuvoje (13,7), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

Taigi 2019 metais didžiausias gimstamumas, palyginus su mirštamumu buvo Airijoje, kurioje natūralus gyventojų prieaugis siekė 5,8 proc. Natūralus augimas taip pat buvo pastebimas Kipre (+ 4,1%), Liuksemburge (+ 3,1%), Švedijoje (+ 2,5%) ir Prancūzijoje (+ 2,1%).

Šalis, kurioje natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias, buvo Bulgarija (- 6,7%), po jos eina Latvija (- 4,7%), Lietuva, Graikija ir Kroatija (kiekviena po 3,9%).

 

Tegai:
Eurostatas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje