Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, kabanti ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato? archyvinė nuotrauka

Į EP kandidatuojantis advokatas Tomas Vilniuje išniekino Noreikos atminimo lentą

224
(atnaujinta 10:56 2019.07.24)
Pirmadienio rytą Vilniuje buvo išniekinta prieštaringai vertinamo karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, Tomas savo veiksmus transliavo tiesiogiai

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Vilniuje pirmadienio rytą buvo kūju sudaužyta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, kabanti ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato miesto centre.

Savo sprendimą įvykdyti tokį aktą Tomas paaiškino Facebook tiesioginėje transliacijoje. Anot politiko, tai, kad Lietuvoje yra atminimo lentos Noreikai, bei jo vardas priskiriamas gatvėms, yra didelė gėda Lietuvai. Be to, advokatas pabrėžė, kad už tokius prezidentės Dalios Grybauskaitės, premjero Sauliaus Skvernelio ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pasisakymus, palaikant Noreiką kaip Lietuvos didvyrį, jie Europoje, pavyzdžiui, Austrijoje, atsidurtų kalėjime.

Policijos atstovai patvirtino, kad apie sudaužytą atminimo lentą Tomas pranešė pats.

Konservatorius Arvydas Anušauskas viešai pasipiktino Tomo veiksmais. Jis socialiniame tinkle Facebook rašė besitikintis, kad VRK į tai sureaguos ir panaikins kandidato į EP teisinę neliečiamybę.

"Mano siūlymas — kaip policija baigs tyrimą ir nuolaužos bus nebereikalingos — iš jų sulipdyti memorialinę lentą ir grąžinti į tą pačią vietą — Kaip simbolį to, kur gali nuvesti kalbėjimas apie istoriją nematant dalies jos puslapių (ar juos ignoruojant)", — rašė Facebook Anušauksas.

Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Granto Arthuro Gochino skundą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ragintas pakeisti istorinę išvadą į tokią, kad tarpukario karininkas kolaboravo su naciais.

Centras teigia, kad Gochino atliktas tyrimas negali būti laikomas nei objektyviu, nei moksliniu. Pasak centro istorikų, nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku Jonas Noreika taip pat aktyviai veikė antinaciniame pogrindyje, padėjo Šiaulių žydų gelbėtojams. Už antinacinį pasipriešinimą Noreika dvejus metus buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos stovykloje.

Amerikiečių žurnalistė Silvija Foti pareiškė, kad jos senelis Jonas Noreika, kurį ji laikė kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, paaiškėjo esąs nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų sunaikinime per Antrąjį pasaulinį karą. Ji taip pat apkaltino Vilniaus valdžios institucijas jo padarytų nusikaltimų slėpimu.

2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".

Pernai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

Aušvico koncentracijos stovykla
© Sputnik / Валерий Мельников

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
224
Tegai:
Stanislovas Tomas, Lietuvos žydų bendruomenė, "Lietuvos partizanai", Jonas Noreika
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (67)
Dar šia tema
Lietuvos antiherojai: kolaborantų giminaičiai neišsigando tiesos
Politologas: Lietuvos URM nusprendė "paaukoti" kolaborantus vardan dujų
Noreikos anūkė teisme pritarė kaltinimams prieš jos senelį
Vilniaus teismas atmetė skundą dėl Noreikos istorinio vaidmens
Vilnius

Į Lietuvą atvyko dvigubai daugiau žmonių, nei išvyko

(atnaujinta 16:13 2020.07.11)
Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gy­ven­­­tojų

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Birželį į Lietuvą atvyko 4206 žmonės, iš jų 2401 — tai Lietuvos pilietis, praneša Statistikos departamentas.

Tuo tarpu gegužę jų buvo tik 3069 ir 1176 atitinkamai.

Praėjusį mėnesį iš šalies išvyko 2053 žmonės, iš jų 1136 — lietuviai. Gegužę ir balandį emigravo tik 680 ir 581 žmogus. Tai galėjo būti susiję dėl koronaviruso pandemijos ir dėl to įvestų apribojimų.

Taigi birželio mėnesį Lietuvoje buvo teigiama migracija, o grįžusių žmonių buvo dvigubai daugiau nei emigravusiu.

Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2794207 nuolatinių gy­ven­­­tojų.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą tarp ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Vilnius šią situaciją gali įveikti tik kitų šalių migrantų sąskaita.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta greičiausiai augančia populiacija Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.

Tuo tarpu JT prognozavo, kad per 30 metų Lietuvos gyventojų skaičius bus lygus 2,1 milijono žmonių. Iš jų trečdalis bus žmonės vyresni nei 65 metai.

 

Tegai:
gyventojai, Statistikos departamentas, Lietuva
Dar šia tema
Europos Sąjungos visuomenės senėjimas
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje
Литовский солдат

Girtas Lietuvos kariškis grasino moteriai smurtu

(atnaujinta 12:45 2020.07.11)
Įtariamasis buvo sulaikytas. Neblaivumo laipsnis buvo 1,92 promilės alkoholio. Pradėtas ikiteisminis tyrimas

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Vilniaus rajone neblaivus Lietuvos karys grasino moteriai fiziniu susidorojimu, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko penktadienio vakarą viename iš Kalviškių kaimo namų. 1998 metais gimęs kariškis, kuris ne tarnybos metu buvo apsvaigęs, grasino 1967 metais gimusiai moteriai.

Jo kraujyje buvo 1,92 promilės alkoholio.

Įtariamasis buvo sulaikytas. Pagal straipsnį dėl nužudymo grėsmės ar rimto pakenkimo žmonių sveikatai pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
smurtas, kariškis, Lietuva
Dar šia tema
Kauno rajone paauglys peiliu sužeidė vyrą, kuris užpuolė jo motiną
Lietuvos policija papasakojo apie vyriausią policijos žirgą