Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, kabanti ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato? archyvinė nuotrauka

Į EP kandidatuojantis advokatas Tomas Vilniuje išniekino Noreikos atminimo lentą

226
(atnaujinta 10:56 2019.07.24)
Pirmadienio rytą Vilniuje buvo išniekinta prieštaringai vertinamo karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, Tomas savo veiksmus transliavo tiesiogiai

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Vilniuje pirmadienio rytą buvo kūju sudaužyta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, kabanti ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato miesto centre.

Savo sprendimą įvykdyti tokį aktą Tomas paaiškino Facebook tiesioginėje transliacijoje. Anot politiko, tai, kad Lietuvoje yra atminimo lentos Noreikai, bei jo vardas priskiriamas gatvėms, yra didelė gėda Lietuvai. Be to, advokatas pabrėžė, kad už tokius prezidentės Dalios Grybauskaitės, premjero Sauliaus Skvernelio ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pasisakymus, palaikant Noreiką kaip Lietuvos didvyrį, jie Europoje, pavyzdžiui, Austrijoje, atsidurtų kalėjime.

Policijos atstovai patvirtino, kad apie sudaužytą atminimo lentą Tomas pranešė pats.

Konservatorius Arvydas Anušauskas viešai pasipiktino Tomo veiksmais. Jis socialiniame tinkle Facebook rašė besitikintis, kad VRK į tai sureaguos ir panaikins kandidato į EP teisinę neliečiamybę.

"Mano siūlymas — kaip policija baigs tyrimą ir nuolaužos bus nebereikalingos — iš jų sulipdyti memorialinę lentą ir grąžinti į tą pačią vietą — Kaip simbolį to, kur gali nuvesti kalbėjimas apie istoriją nematant dalies jos puslapių (ar juos ignoruojant)", — rašė Facebook Anušauksas.

Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Granto Arthuro Gochino skundą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ragintas pakeisti istorinę išvadą į tokią, kad tarpukario karininkas kolaboravo su naciais.

Centras teigia, kad Gochino atliktas tyrimas negali būti laikomas nei objektyviu, nei moksliniu. Pasak centro istorikų, nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku Jonas Noreika taip pat aktyviai veikė antinaciniame pogrindyje, padėjo Šiaulių žydų gelbėtojams. Už antinacinį pasipriešinimą Noreika dvejus metus buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos stovykloje.

Amerikiečių žurnalistė Silvija Foti pareiškė, kad jos senelis Jonas Noreika, kurį ji laikė kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, paaiškėjo esąs nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų sunaikinime per Antrąjį pasaulinį karą. Ji taip pat apkaltino Vilniaus valdžios institucijas jo padarytų nusikaltimų slėpimu.

2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".

Pernai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

Aušvico koncentracijos stovykla
© Sputnik / Валерий Мельников

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
226
Tegai:
Stanislovas Tomas, Lietuvos žydų bendruomenė, "Lietuvos partizanai", Jonas Noreika
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (71)
Dar šia tema
Lietuvos antiherojai: kolaborantų giminaičiai neišsigando tiesos
Politologas: Lietuvos URM nusprendė "paaukoti" kolaborantus vardan dujų
Noreikos anūkė teisme pritarė kaltinimams prieš jos senelį
Vilniaus teismas atmetė skundą dėl Noreikos istorinio vaidmens
Policijos automobilis

Per avariją Lietuvoje žuvo Rusijos ir Latvijos piliečiai 

(atnaujinta 14:19 2021.01.21)
Avarijos metu susidūrė du sunkvežimiai. Tikslios įvykio aplinkybės aiškinamasi, vyksta ikiteisminis tyrimas

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Kalvarijos savivaldybėje per sunkvežimio avariją žuvo Rusijos ir Latvijos piliečiai, pranešė Lietuvos policija.

Avarija įvyko magistralės Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 81,6 kilometre netoli Kuliškių kaimo. Avarijos metu susidūrė du vilkikai — DAF ir "Volvo".

ДТП в Калварийском самоуправлении, в котором погибли гражданин РФ и гражданин Латвии
Eismo įvykis Kalvarijos savivaldybėje, per kurį žuvo Rusijos Federacijos ir Latvijos pilietis

Žuvo sunkvežimį DAF vairavęs Rusijos pilietis, gimęs 1977 metais, Ir "Volvo" vairavęs Latvijos pilietis, gimęs 1956 metais.

Pirminiais duomenimis, avarija įvyko išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, kelio danga buvo šlapia. Tikslios įvykio aplinkybės tiriamos.

Vyksta ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu eismas yra uždarytas iš abiejų pusių, kaupiasi spūstys, todėl "Via Baltica" vairuotojų prašoma pasirinkti kitą maršrutą.

Tegai:
avarija
Vakcina nuo COVID-19 Pfizer-Biontech

STT praneša apie galimą vakcinos nuo COVID-19 juodosios rinkos formavimąsi

(atnaujinta 13:19 2021.01.21)
STT vadovas mano, kad būtina nuolat stebėti tam tikrus duomenis, kurie gali pranešti apie šios rinkos buvimą arba nebuvimą

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Sulaukiama vis daugiau duomenų, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos nuo COVID-19 juodoji rinka, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

"Vis daugiau gauname informacijos, ir ne tik Lietuvoje, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos juodoji rinka", — per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Pasak Bartkaus, šiuo metu nėra duomenų, kad toks procesas vyktų šalyje, tačiau rizika kyla. Jo teigimu, kitose valstybėse aptikta juodosios rinkos užuomazgų.

STT vadovas mano, kad būtina nuolat stebėti tam tikrus duomenis, kurie gali pranešti apie šios rinkos buvimą arba nebuvimą.

Taip pat jis teigė, jog žinant, kiek sveikatos priežiūros įstaigoms išdalinta vakcinų dozių, turi sutapti trys dedamosios: kiek žmonių paskiepyta, kiek įstaigos turi dozių likučio ir kiek jų prarasta.

Tuo tarpu pabrėžiama, kad šiuo metu STT neturi galimybės kontroliuoti tokių duomenų, nes juos vėluojama suvesti informaciją į e.sveikatą, ji dažnai kinta.

Lietuvoje iš viso pilnai vakcinuotų — 8 262 žmonės. Šiuo metu panaudota 64 620 dozių.

Lietuvoje skiepijama gamintojų "BioNTech" ir "Pfizer" bei "Moderna" vakcinomis.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
SAM praneša, kad savivaldybėse skiriasi vakcinacijos pažanga
"Sputnik V" poveikio vaikams tyrimas bus atliktas iki 2021 metų pabaigos
Akademik Čerskij

Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė į Vismarą

(atnaujinta 14:25 2021.01.21)
Sausio pradžioje jis trumpai priartėjo prie neužbaigtos dujotiekio atkarpos netoli Danijos Bornholmo salos, o tada grįžo į Rusiją

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij", galintis baigti "Nord Stream-2" dujotiekio statybas, daugiau nei savaitę pabuvęs netoli Kaliningrado, ketvirtadienį iškeliavo į Vokietijos Vismaro uostą, rodo "Marine Traffic" pasaulinės laivų padėties nustatymo sistemos duomenys.

Laivas nuo gruodžio pradžios buvo Kuršių nerijos ištakose netoli Kaliningrado. Sausio pradžioje jis trumpai priartėjo prie neužbaigtos dujotiekio atkarpos netoli Danijos Bornholmo salos, o tada grįžo į Rusiją. Dabar jis patraukė link vokiečių Vismaro, kur iki sausio vidurio buvo dar vienas laivas "Nord Stream-2" — "Fortuna", kuriam dabar taikomos JAV sankcijos.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas — Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
laivas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba