Адвокат Станисловас Томас разбивает мемориальную табличку Норейке

Lietuvos žydų bendruomenė nepateisina Noreikos atminimo lentos suniokojimo

109
(atnaujinta 16:26 2019.04.08)
Pasak žydų bendruomenės, Noreikos atminimo lentos suniokojimas "nesprendžia problemos ištakų, susijusių su istorinės tiesos pripažinimu ir deramos pagarbos Holokausto aukoms užtikrinimu"

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Lietuvos žydų bendruomenė teigia nepateisinanti karininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai skirtos memorialinės lentos suniokojimo Vilniuje.

"Lietuvos žydų bendruomenė vadovaudamasi principu, kad iš neteisės negimsta teisė, pasisako už probleminių klausimų sprendimą konstruktyviais metodais, nepritaria ir nepateisina savavališko ir galimai nusikalstamo veiksmo — Noreikos lentos sunaikinimo", — teigiama bendruomenės paskelbtame pranešime.

Pasak bendruomenės, Noreikos atminimo lentos suniokojimas "nesprendžia problemos ištakų, susijusių su istorinės tiesos pripažinimu ir deramos pagarbos Holokausto aukoms užtikrinimu".

LŽB taip pat atsiriboja nuo minėto įvykio bei susilaiko nuo kitų komentarų.

Šiandien ryte advokatas Stanislovas Tomas kūju sudaužė Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą, kabėjusią ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.

Anot politiko, tai, kad Lietuvoje yra atminimo lentos Noreikai, bei jo vardas priskiriamas gatvėms, yra didelė gėda Lietuvai.

Jonas Noreika

Amerikiečių žurnalistė Silvija Foti pareiškė, kad jos senelis Jonas Noreika, kurį ji laikė kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, paaiškėjo esąs nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų sunaikinime per Antrąjį pasaulinį karą. Ji taip pat apkaltino Vilniaus valdžios institucijas jo padarytų nusikaltimų slėpimu.

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

109
Tegai:
Holokaustas, Jonas Noreika, Lietuvos žydų bendruomenė
Dar šia tema
Šiauliuose žydų bendruomenei bus perduoti paminkliniai akmenys
ES skiria pinigų žydų kapinių inventorizacijai Lietuvoje
Lietuvos žydų bendruomenė "paaiškinimą" Noreikos atžvilgiu laiko Holokausto neigimu
Pasienio punkte, archyvinė nuotrauka

Dokumentų patikrai pasienyje bus pasitelktas dirbtinis intelektas 

(atnaujinta 14:14 2020.11.25)
Sukurtų technologijų bandymai nuo kitų metų pavasario bus atliekami keturių ES valstybių pasienio kontrolės punktuose, esančiuose JK, Lietuvoje, Graikijoje ir Nyderlanduose

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos ir kitų ES šalių pasienyje dokumentų patikrai  bus pasitelktas dirbtinis intelektas, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antradienį VSAT ir Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl pasienio kontrolės specialistų ir mokslininkų bendradarbiavimo bei apsikeitimo duomenimis vystant inovatyvias technologijas.

Jos jau artimiausiu metu leis ne tik Lietuvos, bet ir kitose ES pasienio punktuose padidinti keliautojų patikros patikimumą ir greitį, dirbtinio intelekto pagalba optimizuos dokumentų patikros, atvykimo-išvykimo duomenų atnaujinimą realiu laiku.

"Automatizuota ar pusiau automatizuota dokumentų patikra naudojant vaizdo atpažinimą, kuriai ketiname pasitelkti dirbtinį intelektą, padės veiksmingiau valdyti teisėtą trumpalaikį buvimą, pagerins galimybes nustatyti dokumentų ir tapatybės klastojimo atvejus, palengvins sienos kirtimą sąžiningiems keliautojams, ir, aišku. pareigūnų darbą", — pasakoja Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas.

Žalandausko teigimu, taikant gilius dirbtinius neuroninius tinklus yra pasiekiamas vis tikslesnis automatinis dokumentų, net ir rašytų ranka, nuskaitymas, todėl ateityje automatinė dokumentų analizė bus taikoma vis plačiau. D4FLY projektas yra viena iš tokių dirbtinio intelekto taikymo iniciatyvų.

Pasak Žalandausko, šiuo metu BPTI mokslininkai dirba tobulindami automatizuotos dokumentų patikros prototipą. Jo kūrimo procese, nustatant reikalavimus technologijoms ir jų funkcionalumui, dalyvauja ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistai.

"Mūsų komandos kuriamo prototipo funkcija yra automatiškai atpažinti ir nuskaityti spaudus Šengeno sieną kertančio asmens pase. Taip būtų sutrumpinamas VSAT pareigūno skiriamas laikas ieškant vizų galiojimo laikotarpių neatitikimų ir vertinant buvimo Šengeno erdvėje pažeidimus konkretaus keliautojo maršrute. D4FLY kuriami įrankiai sudarys sistemą, kuria naudodamiesi pasieniečiai galės greitai ir visapusiškai patikrinti dokumentų autentiškumą ir aptikti pažeidimus", — apie Lietuvos tyrėjų kuriamą technologiją pasakoja BPTI vadovas.

Sukurtų technologijų bandymai bus atliekami keturių ES valstybių pasienio kontrolės punktuose, esančiuose Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Graikijoje ir Nyderlanduose. Bandymai Lietuvoje prasidės 2021 metų pavasarį. 

Jų metu sausumos pasienio kontrolės punkte vykdant keliautojų patikrą planuojama testuoti naujas technologijas, padedančias aptikti padirbtus dokumentus ir sienos kirtimo tvarkos pažeidimus. Svarbiausias pirmų pilotinių bandymų tikslas - įvertinti kuriamos sistemos pritaikomumą ir patogumą pasieniečių darbe.

"D4FLY" (Tapatybės ir dokumentų klastojimo nustatymas keliaujant) konsorciumo projektas yra ES mokslo plėtros programos Horizontas 2020 dalis ir yra skirtas technologijų, lengvinančių ir pagreitinančių sienų kirtimo procedūras, kūrimui. Projekte dalyvauja 18 partnerių iš Vokietijos, Nyderlandų, Graikijos, Norvegijos, Suomijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Latvijos, Šveicarijos ir Lietuvos.

Tegai:
ES, Lietuva, dirbtinis intelektas
Dar šia tema
Pasieniečiai Nemune aptiko vaistus ir tuščias jų pakuotes
Pasieniečiai po tiltu aptiko beveik 2 tūkst. kontrabandinių cigarečių
Ligoninės palata

SAM: į ligoninių COVID-19 skyrius bus kviečiamas pastiprinimas kitų gydymo įstaigų

(atnaujinta 18:18 2020.11.25)
Pažymima, kad darbuotojams, kurie bus komandiruojami darbui kitose įstaigose, turi būti mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Ligoninėms patiriant spaudimą dėl išaugusių koronaviruso pacientų srautų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su gydymo įstaigų vadovais ieško būdų, kaip sustiprinti medicinos personalą, dirbantį pirmosiose fronto linijose, teigiama SAM pranešime.

Pabrėžiama, kad ekstremaliosios situacijos sąlygomis gydymo įstaigoms susidūrus su personalo trūkumu gali būti pasitelkiamos papildomos pajėgos iš kitų įstaigų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Kai kurios gydymo įstaigos jau pradėjo bendradarbiavimą, pasitelkdamos papildomas pajėgas koronavirusu sergančių pacientų gydymui. Vienas tokių pavyzdžių — Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, kuri pasitelkė slaugytojus, gydytojus ir slaugytojų padėjėjus iš poliklinikų pagal trišales sutartis", — teigiama pranešime.

Teigiama, kad padėti su koronavirusu sergančiais pacientais dirbančiam personalui taip pat kviečiami jaunieji gydytojai rezidentai, vidaus ligų gydytojai ir kitų sričių medikai.

Pažymima, kad gydymo įstaigos, turinčios sutartis su ligonių kasomis, priskiriamos civilinės saugos pajėgoms, todėl pritrūkus personalo ligoninės gali kreiptis į SAM bei kitas gydymo įstaigas dėl pastiprinimo. 

Darbuotojams, kurie bus komandiruojami darbui kitose įstaigose, turi būti mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos (kelionės išlaidos ir pan.).

Tegai:
koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ligoninė
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vyriausybei siūloma pratesti karantiną iki gruodžio 17 dienos
Europos Komisijos vadovė įvardijo vakcinacijos nuo koronaviruso pradžios datą