Stanislovas Tomas išniekino Noreikos memorialinę lentą, ištrauka iš vaizdo įrašo

Noreikos lentos išniekintojui gresia 30 tūkst. eurų bauda ir kūjo konfiskacija

94
Vakar Tomas buvo paleistas, tačiau siekiant užtikrinti jo dalyvavimą teisminiame procese, iš jo paimti dokumentai ir skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Prokuroras teismo prašė Stanislovą Tomą pripažinti kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo vandališkais veiksmais bei paskirti jam galutinę 600 MGL (30 000 eurų) baudą ir konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras trečiadienį kreipėsi į teismą, prašydamas pagreitinto proceso tvarka išnagrinėti baudžiamąją bylą.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas balandžio 8 dieną, tą pačią dieną, kai Tomas Vilniaus centre kūju sudaužė Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą ir šiuos savo veiksmus tiesiogiai transliavo internete.

Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamoji byla vakar buvo išnagrinėta, teismas sprendimą šioje byloje skelbs gegužės 8 dieną.

Kaltinamajam, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą teisminiame procese, skirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Prokuroras turi teisę nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, asmuo pripažįsta savo kaltę, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme.

Pirmadienį ryte į EP kandidatuojantis advokatas Stanislovas Tomas kūju sudaužė Jono Noreikos atminimo lentą, kabėjusią ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre. Anot politiko, tai, kad Lietuvoje yra atminimo lentos Noreikai, bei jo vardas priskiriamas gatvėms, yra didelė gėda Lietuvai.

Vėliau vakare Tomas buvo sulaikytas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo tvarkos pažeidimo.

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys, tapo Šiaulių apskrities vadovu. Jis įsakė, kad visi regiono žydai būtų patalpinti į getą ir jų turtas būtų atimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.

Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
94
Tegai:
Stanislovas Tomas, Jonas Noreika
Dar šia tema
Vilniaus teismas atmetė skundą dėl Noreikos istorinio vaidmens
Lietuvos žydų bendruomenė "paaiškinimą" Noreikos atžvilgiu laiko Holokausto neigimu
Lietuvos žydų bendruomenė nepateisina Noreikos atminimo lentos suniokojimo