Antrankiai

Sulaikytas apiplėšime dalyvavęs NATO karys

408
(atnaujinta 14:54 2019.04.15)
Vilniuje naktį penki asmenys iš vyro pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus bei tūkstantį eurų

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Vilniuje sulaikytas neblaivus Lietuvoje dislokuotų NATO jungtinių pajėgų karys, kuris dalyvavo apiplėšime, praneša Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

"Balandžio 14 dieną apie 3:45 Vilniuje, Vilniaus g., penki nepažįstami asmenys, atimdami galimybę priešintis, iš vyro (gimusio 1983 metais) pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus bei tūkstantį eurų", — rašoma komisariato pranešime.

Policijos pareigūnams pavyko sulaikyti ne tarnybos metu neuniformuotą Lietuvoje dislokuotų NATO jungtinių pajėgų 25 metų policininką-leitenantą. Jam nustatytas 1,48 promilės alkoholio.

Karys uždarytas į areštinę. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Tai ne vienintelis atvejis Baltijos šalyse, susijęs su NATO kariais. Girtavimas ir peštynės jiems tapo įprastu dalyku.

2017 metų rudenį Vokietijos kareivių vizitas į vietinį barą pasibaigė muštynėmis, vienas kareivis buvo nuvežtas į ligoninę, likusius policija išsiuntė į kareivines.

Nepadorus NATO karių elgesys nesibaigia tik muštynėmis. JAV kareiviai buvo pastebėti, kai šlapinosi prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos pastato, o 2016 metais Kaune nuplėšė valstybinę vėliavą nuo prokuratūros pastato. Lietuvos valdžios institucijos, kai paaiškėjo, kad tai buvo JAV piliečiai, bandė neleisti incidentui iškilti į viešumą.

Nepaisant skandalingų epizodų, susijusių su NATO kariais, gausos, Baltijos šalių vadovybė ir toliau nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę" ir prašo didinti Aljanso kontingentų skaičių. Tačiau patys užsienio kareiviai nejaučia grėsmės, būdami Baltijos šalyse, ir teikia pirmenybę pasilinksminimams ir poilsiui — tai patvirtina kai kurių politikų žodžiai.

2018 metų rugsėjį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pareiškė, kad Rusija nepuls Baltijos šalių, nes Maskva paprasčiausiai neturi priežasčių to daryti. Didžiosios Britanijos leiboristų partijos lyderis Džeremis Korbinas teigė, kad "Rusijos tankai niekur nevyks", tačiau Lietuvos ambasadorė Britanijoje Asta Skaisgirytė pareiškė, kad šis politikas nesupranta visos problemos.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina nieko pulti, o NATO naudojasi Vakarų isterija dėl "Rusijos grėsmės", kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių prie Rusijos sienų.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
408
Tegai:
apiplėšimas, NATO kariai, Vilnius, NATO, Lietuva
Dar šia tema
NATO karių visureigis įsirėžė į automobilį su keturiomis merginomis
Girti Britanijos kariai susimušė su Rygos policininkais
"Girtas šlapinosi ant vitrinų": kaip NATO kariai elgiasi Baltijos šalyse
Mokslo tyrimai

Lietuvoje siūloma sugriežtinti narkotinių medžiagų naudojimą tyrimuose

(atnaujinta 11:39 2020.08.13)
Šitaip siekiama sudaryti geresnes sąlygas inovatyvių vaistų kūrimui ir apsaugoti visuomenę nuo neteisėto šių medžiagų patekimo į rinką

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvoje siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus narkotinių ir psichotropinių medžiagų naudojimui tyrimuose, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) spaudos tarnyba.

Vyriausybė pritarė SAM pasiūlytiems Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimams, kurie turėtų užtikrinti šių medžiagų saugų laikymą, apskaitą ir naudojimą vykdant mokslinius tyrimus.

Siūlomi pakeitimai numato, kada ir kokiomis sąlygomis gali būti vykdomi moksliniai tyrimai naudojant į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I, II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas. Sudaromos sąlygos vykdyti mokslinius tyrimus ir su II bei III sąrašų medžiagomis, nes pagal šiuo metu galiojantį įstatymą mokslinius tyrimus leidžiama atlikti tik su I sąrašo medžiagomis.

Numatoma, kad mokslinai tyrimai galės būti vykdomi tik įgijus specialųjį leidimą, nustatomi tokių leidimų išdavimo griežti reikalavimai, aiškiai apibrėžiamos leidimo turėtojo teisės ir pareigos, mokslinius tyrimų priežiūrą vykdančios institucijos.

Leidimus siūloma išduoti tik mokslo ir studijų institucijoms arba juridiniams asmenims, kurie turi sutartį su mokslo ir studijų institucijomis arba per paskutinius penkerius metus buvo įvykdę bent vieną mokslinį tyrimą.

Mokslinio tyrimo vykdytojai taip pat turės gauti įgaliotos valstybės institucijos išduotą patvirtinimą, kad tyrimas yra laikomas moksliniu tyrimu ir kad jam vykdyti yra užtikrintas finansavimas.

Kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo su šiomis medžiagomis, tyrimą atliekantis juridinis asmuo ir jo valdymo organų nariai turės atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Vyriausybei pritarus įstatymo pataisoms, jos bus pateiktos svarstyti Seimui rudens sesijoje. Tikimasi, kad siūlomos pataisos paskatins mokslinių tyrimų plėtrą Lietuvoje, pritrauks užsienio investicijas ir sudarys sąlygas kurti inovatyvius vaistus.

Tegai:
vaistai, narkotinės medžiagos, mokslo tyrimai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Medicina ir sveikata
Gėlių laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 14-osios šventės

(atnaujinta 19:41 2020.08.13)
Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę, vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta

Rugpjūčio 14 yra 226-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 227-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 139 dienos.

Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę

Šventasis (1894–1941) gimė Zdunska Voloje netoli Lodzės, Lenkijoje. 1910 metais tapo pranciškonu, studijavo Romoje. 1918 metais įšventintas kunigu. Iš Aušvico koncentracijos stovyklos pabėgus vienam kaliniui buvo pasmerkti keli nekalti žmonės. Vienas iš jų buvo gausios šeimos tėvas. Maksimilijonas pasisiūlė į jo vietą ir 1941 metų rugpjūčio 14 dieną mirė kankinio mirtimi. Popiežius Jonas Paulius II 1982 metais jį paskelbė šventuoju.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1385 metais Krėvos pilyje po pusę metų trukusių derybų Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila su Lenkijos bajorais sudarė Krėvos sutartį. Šia sutartimi Jogaila įsipareigojo vesti vienuolikmetę mirusio Lenkijos karaliaus Liudviko dukterį Jadvygą, paleisti į nelaisvę paimtus krikščionis, krikštytis, pakrikštyti Lietuvos gyventojus ir prijungti Lietuvą prie Lenkijos karūnos. Šis žingsnis davė pradžią Jogailaičių dinastijai, kurios įtaka po pusantro amžiaus taip išaugo, kad daugiau nei trečdalis Europos buvo valdoma lietuviškosios dinastijos palikuonių. XVI a. pr. Jogailaičių teritorijos išsitęsė tarp Juodosios, Baltijos ir Adrijos jūrų (dinastijai priklausė LDK, Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos sostai).

2004 metais savo namuose Krokuvoje mirė 93 metų lietuvių kilmės lenkų poetas, prozininkas, Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1867 metais pasirodė pirmasis Karlo Markso "Kapitalo" tomas.

1911 metais viename iš Kijevo teatrų mirtinai sužeistas Rusijos vyriausybės vadovas Petras Stolypinas. Jis mirė po keturių dienų.

1927 metais Prancūzijos Nicos mieste tragiškai žuvo legendinė JAV baleto šokėja Izadora Dunkan. Ją pasmaugė į atviro automobilio ratą įsisukęs šalikas, kurį ji ryšėjo ant kaklo.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta.

Tegai:
šventės, šventė