Biuro darbuotojai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos darbo rinka: darbuotojų trūksta, bet vyresni nepriimami

75
(atnaujinta 10:25 2019.04.17)
Sociologų teigimu, bėda ir ta, kad žmonės jaučiasi nereikalingi Lietuvoje — tą parodė emigrantų apklausa; būtent prastas emocinis klimatas ir lėmė neekonominę emigraciją

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Dominuojanti gyventojų amžiaus grupė dabar Lietuvoje — 57-erių metų, bet darbo rinkoje išlieka paradoksali tendencija, kai dirbančiųjų trūksta, vyresni nepriimami, o kad toliau gresia demografinė ir ekonominė duobė, visuomenei iš viso per mažai rūpi, rašo LRT.

Pernai darbo neturėjo beveik 70 tūkst. penkiasdešimtmečių ir vyresnių. Šiemet per 3 mėnesius bedarbiais tokių užsiregistravo beveik 20 tūkst. Užimtumo tarnybos teigimu, vyresni darbuotojai nėra patogūs, nes jau susiformavę, turi gyvenimo patirties ir gali pasiginčyti.

"Turbūt kai kas ir savo kailiu patyrė, kad jau nuo 40 yra nelengva patekti į darbo rinką Lietuvoje, ir tai iš tiesų yra labai paradoksalu, turint galvoje, kiek stinga darbuotojų, turėti tokią eidžizmo kultūrą darbo rinkoje, versle, o taip pat galime ir viešajame sektoriuje atpažinti", — stebėjosi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Iki 2025 metų darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje, prognozuojama, sumažės 180 tūkst. Panašiai tiek gyventojų turi Šiauliai ir Panevėžys kartu sudėjus. Pramonininkų teigimu, ekonomikai tai reiškia mažiau mokesčių mokėtojų ir mažesnį vartojimą, todėl verslas privalės įdarbinti vyresnius, nes kitokių tiesiog nebus.

Stengtis turi ir patys darbuotojai, nes, Užimtumo tarnybos teigimu, rinkoje dabar reikia tokių kvalifikacijų, apie kurias anksčiau net negalvota.

Neišnaudotu darbo rinkos potencialu dar laikomi neįgalieji ir ilgalaikiai bedarbiai. Pramonininkai ir mokslininkai sako, kad situaciją gelbėtų ir imigrantai, jei tik Lietuva jų įsileistų daugiau, be kvotų. 

Ekonomistai sako, jog didžiausia bėda, kad politikai nėra sutarę, ko šaliai reikia.

"Tie patys estai turi labai paprastą tikslą — šita tauta turi šitose žemėse išlikti amžinai. Paprasta ir aišku. Tai tada tu žinai, kad turi dėti visas pastangas susigrąžinti emigravusius tautiečius, tu turi dėti pastangas, kad šalis neišmirtų. Demografijos politika jau tada stipriai turi būti pragalvota, kaip mums pasiekti, kad būtų tas 2,1 vaiko, kuris bent jau leidžia tautai neišnykti. Dabar gi mes blaškomės tarp įvairių interesų, kaip ir laivas — jis nežino, kur plaukia", — teigė ekonomistas Raimondas Kuodis.

Sociologų teigimu, bėda ir ta, kad žmonės jaučiasi nereikalingi Lietuvoje. Tą parodė emigrantų apklausa. Būtent prastas emocinis klimatas esą ir lėmė neekonominę emigraciją.

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių — 14,9 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais, darbingo amžiaus žmonių skaičius taip pat mažėja. Prognozuojama, kad dirbančiųjų pramonėje šiemet sumažės 3,6 tūkst., tačiau pramonės sektorius yra vienas sparčiausiai augančių, kuriame laisvų darbo vietų skaičius nuosekliai didėja ir jaučiamas didelis kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Šioje srityje būtinas kompleksinis sprendimas.

Prieš kelias dienas Registrų centras išplatino informaciją, kad specialistų atlikta naujausių Gyventojų registro analizė atskleidžia, jog balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų.

Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius
© Sputnik /
Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius
75
Tegai:
Lietuva, emigrantai, sociologai
Dar šia tema
Vilnius įsipareigoja surasti darbą tiems, kuriems sudėtinga integruotis į darbo rinką
Vyriausybė pritarė siūlymui dėl kvotų nustatymo darbo migrantams
Lietuvoje šiais metais darbo metu žuvo 8 darbuotojai
Valandinis darbo užmokestis Lietuvoje tapo vienas mažiausių ES
Lietuvos darbo rinkoje buvę ministrai nėra paklausūs