Vilniuje vėl pakabinta Generolo Vėtros atminimo lenta
(atnaujinta 21:08 2019.04.19)
Anksčiau lentą kūju sudaužė advokatas ir žmogaus teisių aktyvistas Stanislovas TomasVILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Vilniuje buvo atnaujinta ir prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vėl pakabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, praneša "Parlamentskaja gazeta".
Praėjusios savaitės pradžioje lentą kūju sudaužė advokatas ir žmogaus teisių aktyvistas Stanislovas Tomas. Savo puslapyje "Facebook" jis paskelbė tiesioginę transliaciją, kurioje pareiškė, kad atminimo lentos Noreikai bei jo vardas, priskiriamas gatvėms, yra didelė gėda Lietuvai.
Interviu Sputnik Lietuva Tomas papasakojo, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų neigimą ir karo nusikaltėlių šlovinimą".
Po incidento advokatas buvo sulaikytas ir apklaustas. Prokuroras teismo prašė Stanislovą Tomą pripažinti kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo vandališkais veiksmais bei paskirti jam galutinę 600 MGL (30 000 eurų) baudą.
©
Photo : Facebook / Stanislovas Tomas
Politikas pasiprašė politinio prieglobsčio Austrijoje. Tomas teigia, kad Lietuvos valstybė jį persekioja už "antifašistinę veiklą".
Jonas Noreika
1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Jis įsakė, kad visi regiono žydai būtų patalpinti į getą ir jų turtas būtų atimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.
2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".
Pernai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.
Šių metų kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą ir kaltinimus Noreikai kolaboravus su naciais.
©
Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
Aplinkos ministerija: EK pateikta nacionalinė taršos nitratais ataskaita
(atnaujinta 17:19 2020.07.10)
Pabrėžiama, kad ankstesnio bei dabartinio ataskaitinio laikotarpio monitoringo duomenimis, didžiojoje dalyje Lietuvos upių nitratų koncentracijos didėjoVILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, kaip Lietuva įgyvendina ES direktyvą dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 2016-2019 metais, pateikta Europos Komisijai (EK), praneša Aplinkos ministerija.
"Pagal šią vadinamąją Nitratų direktyvą visa Lietuvos teritorija buvo priskirta nitratams jautriai zonai. Ataskaitoje pateikta išsami informacija apie paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandens kokybę pagal nitratus, jos pokyčius ir veiksmų programos įgyvendinimą", — teigiama pranešime.
Pabrėžiama, kad ankstesnio bei dabartinio ataskaitinio laikotarpio monitoringo duomenimis, didesnėje dalyje Lietuvos upių nitratų koncentracijos didėjo, o beveik trečdalyje (27 proc.) maksimalios koncentracijos viršijo direktyvos nustatytą ribinę vertę.
©
Sputnik / Илья Питалев
Taip pat ežeruose ir tvenkiniuose vidutinės metinės nitratų koncentracijos neviršijo nustatytos ribinės vertės ir net 90 proc. šių telkinių vandens kokybė pagal nitratus, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, buvo stabili arba gerėjo, tačiau Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje padaugėjo vietų, kuriose padidėjo nitratų koncentracijos.
Pažymima, kad požeminių vandenų monitoringas atskleidė, kad nitratų koncentracijų pokyčius daugeliu atvejų lėmė pasikeitęs žemės naudojimo intensyvumas stebėtų vietovių aplinkoje, bet reikšmingo poveikio dėl taršos iš žemės ūkio šaltinių požeminio vandens cheminei būklei nenustatyta.
"Lietuvos geležinkeliai" išsikrausto iš istorinio pastato Vilniuje
(atnaujinta 14:54 2020.07.10)
Ilgus metus LTG simboliu buvęs pastatas Mindaugo gatvėje bus perduotas Lietuvos visuomenei. Skaičiuojama, kad bendrovei tai leis sutaupyti daugiau nei 700 tūkst. eurų per metusVILNIUS, liepos 10 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) paliks istorinį pastatą Vilniuje ir perduos jį valstybei. Apie tai pranešama įmonės Facebook paskyroje.
"Bendrovės pagrindiniame administraciniame pastate dirbantys žmonės iki metų pabaigos persikels į Vilniaus stoties teritorijoje esančius įvairius pastatus, o ilgus metus bendrovės simboliu buvęs pastatas Mindaugo g. 12 bus perduotas Lietuvos visuomenei", — skelbiama pranešime.
Kaip pažymi LTG, šiuolaikiškos bendrovės poreikiams pastatas Mindaugo gatvėje jau nėra tinkamas, tačiau Vilniaus panoramą puošiantys "rūmai" galėtų puikiai tarnauti kaip viešbutis ar kitas visuomenei atviras objektas.
Tuo tarpu bendrovės administracija persikelia į Vilnius Connect teritoriją Geležinkelio gatvėje.
"Per pusmetį išsikelsime iš pastato, dauguma įsikurs arčiau geležinkelio — ir tiesiogine, ir juridine prasme. Įmonių buveinės bus įregistruotos Geležinkelio gatvėje esančiuose LTG pastatuose. Aplink geležinkelio stotį įsikurs ir didžioji dalis Mindaugo g. dirbusių darbuotojų. Jau dabar šalia stoties turime įrengę 40 mobiliųjų darbo vietų — bet kuris LTG darbuotojas pasirinktą dieną gali rezervuotis darbo vietą ir ten dirbti", — savo Facebook paskyroje praneša bendrovės Komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas.
Skaičiuojama, kad išsikėlus iš Mindaugo gatvės, bendrovė gali sutaupyti daugiau kaip 700 tūkst. eurų per metus.
Pastatą Mindaugo gatvėje suprojektavo rusų ir lenkų architektas Tadeušas Marija Rostvorovskis. XX amžiuje jis priklausė Polesės geležinkelio direkcijai.