Silvija Foti, archyvinė nuotrauka

Noreikos anūkė ragina atimti senelio Lietuvos "nacionalinio didvyrio" statusą

1200
Žurnalistė sukūrė peticiją, kurioje skelbia, kad atsisakydamas gerbti koloborantus, Vilnius parodys pagarbą Holokausto aukoms

VILNIUS, balandžio 25 — Sputnik. Amerikos žurnalistė, nacių bendrininko Lietuvoje Jono Noreikos (Generolo Vėtros) anūkė Silvija Foti sukūrė peticiją, raginančią atimti iš jos senelio visus Lietuvos vyriausybės jam suteiktus apdovanojimus.

Žurnalistė paskelbė savo peticiją Change.org.

"Mano senelis buvo Holokausto nusikaltėlis, ir ne jis vienas. Lietuva turi laisvę — ir atsakomybę — pažvelgti į lietuvių veiksmus Holokausto metu. Turime atsispirti mūsų senelių nusikaltimams", — dokumente rašo Foti.

Žurnalistė kreipėsi į Lietuvos vyriausybę, prašydama atimti iš jos senelio visus pagyrimus.

"Aš prašau visų laisvę ir taiką mylinčių lietuvių pasirašyti šią peticiją vardan apgailestavimo, sielvarto ir pagarbos Jono Noreikos aukoms", — rašo Foti.

Tarp pasirašiusių peticiją yra ir Lietuvos žymūs žmonės — lietuvių kilmės amerikietis Grantas Gočinas, Lietuvos rašytoja Rūta Vanagaitė, Izraelio istorikas Efraimas Zurofas ir Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas.

Zurofas savo Facebook puslapyje paskelbė peticiją ir pavadino Foti "drąsia tiesos skelbėja".

"Lietuva pagerbė daugelį tokių žmonių, kurie aktyviai dalyvavo Holokausto nusikaltimuose, todėl peticija, kurią ką tik paviešino Silvija, norėdama įtikinti Lietuvos valdžios institucijas pašalinti visus jos seneliui skirtus apdovanojimus, yra svarbus žingsnis kovoje už Holokausto istorinę tiesą", — rašė istorikas.

Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Granto Artūro Gočino skundą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ragintas pakeisti istorinę išvadą į tokią, kad tarpukario karininkas kolaboravo su naciais.

Noreikos anūkė šioje byloje palaikė Gočino pusę. Foti pareiškė, kad jos senelis Jonas Noreika, kurį ji laikė kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, paaiškėjo esąs nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų sunaikinime per Antrąjį pasaulinį karą. Ji taip pat apkaltino Vilniaus valdžios institucijas jo padarytų nusikaltimų slėpimu.
2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".

Pernai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.

Požiūris į Noreiką

Lietuvoje, nepaisant oficialios vyriausybės palaikomos versijos, Noreikos asmenybė vertinama dviprasmiškai. Balandžio mėnesį Lietuvos advokatas ir kandidatas į Europos Parlamentą Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo iškabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Pasak advokato, tokie paminklai yra gėda Lietuvai.

Po incidento Tomas buvo sulaikytas ir apklaustas, o Vilniaus policija ir prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Prokuroras paprašė teismo pripažinti Tomą kaltu ir paskirti jam 30 tūkst. eurų baudą.

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės naikinimo procese — žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

Lietuvoje "partizanais" taip pat vadinami "miško broliai" — ginkluotos nacionalistų grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
1200
Tegai:
Silvija Foti, Jonas Noreika
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (71)
Dar šia tema
Smūgis kūju žmonių sąmonei. Lietuvoje sudaužyta lenta "didvyriui"
Ekspertas: Lietuva visiškai susipainiojo parodymuose apie "genocidą" sovietmečiu
Sniegas

Meteorologai papasakojo apie situaciją su krituliais šalyje

(atnaujinta 15:53 2021.01.27)
Pabrėžiama, kad daugiausia kritulių 25–26 dienomis iškrito Alytuje, Varėnoje, Vilniuje, Biržuose ir Ukmergėje (virš 20 mm)

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Sinoptikai teigia, kad vakarų Lietuva nesulaukė arba beveik nesulaukė kritulių, o kai kur lijo lietus, po kurio sekė sniegas, praneša Hidrometeorologijos spaudos tarnyba Facebook paskyroje.

Pabrėžiama, kad daugiausia kritulių 25–26 dienomis iškrito Alytuje, Varėnoje, Vilniuje, Biržuose ir Ukmergėje (virš 20 mm).

Tuo pačiu pabrėžiama, kad dalis kritulių dėl pūgos galėjo būti nesuskaičiuota (nes nepatenka į kritulmatį).

Pažymima, kad 1 mm skystų kritulių atitinka apytiksliai 1 cm storio sniego dangą (jeigu snaigės kaupiasi ant žemės). Arba atvirkščiai — ištirpinus 1 cm sniego gaunama apie 1 mm skystų kritulių.

Sausio mėnesio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Sausio mėnesio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
krituliai, Lietuva, orai
Belorus sanatorija

Užimtumo tarnyba nutraukia paramą "Belorus" sanatorijai

(atnaujinta 15:52 2021.01.27)
Užimtumo tarnyba parengė prevencinių priemonių programos projektą dėl beveik 400 įstaigos darbuotojų, kad jie kuo sklandžiau pereitų į darbo rinką

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Užimtumo tarnyba nutraukia karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu teikiamą valstybės finansinę paramą "Belorus" sanatorijai — subsidijas už darbuotojus, esančius prastovose, skelbiama pranešime spaudai.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Užimtumo įstatymo pakeitimu sausio 20 d. ir Užsienio reikalų ministerijos dokumentu dėl ribojamųjų priemonių įmonei, kuriai taikomos tarptautinės finansinės sankcijos.

Kauno klientų aptarnavimo departamente sudaryta darbo grupė šios įmonės darbuotojams aptarnauti. Užimtumo tarnybos specialistai pasirengę užtikrinti sklandų registracijos UT procesą, suteikti grupėms, individualias ir psichologo konsultacijas sanatorijos "Belorus" darbuotojams.

Užimtumo tarnyba parengė prevencinių priemonių programos projektą dėl 393 įstaigos darbuotojų, kad jie kuo sklandžiau pereitų į darbo rinką. "Belorus" sanatorijoje dirba 133 medicinos darbuotojai. 

Įvertinus sudėtingas įsidarbinimo Druskininkuose galimybes, išsiaiškintas medicinos darbuotojų poreikis visoje Kauno klientų aptarnavimo departamento aptarnaujamoje teritorijoje — regione reikia 223 medicinos darbuotojų (Kauno apskrityje — 157, Alytaus — 34, Marijampolės — 32). Tarp jų — 51 įvairių sričių gydytojas, 98 bendrosios praktikos slaugytojai, 43 slaugytojų padėjėjai.

Šiuo metu nuolat bendraujama ir keičiamasi informacija su įmonės atstovais ir Druskininkų savivaldybe dėl paslaugų bei priemonių sanatorijos darbuotojams.

Situacija su "Belorus" sanatorija

Anksčiau "Belorus" sanatorijos sąskaitos buvo įšaldytos ES įvedus sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai.

Sanatoriją palaiko Druskininkų administracija ir kai kurie Seimo atstovai. Anksčiau grupė Seimo narių inicijavo kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti naują darbo įstatymo redakciją, dėl kurios ES sankcijomis patekusi sanatorija "Belorus" Druskininkuose prarado subsidijas. Joje minima to paties pavadinimo sanatorija Jūrmaloje, Latvijoje, kuriai, nepaisant to, kad steigėja yra ir Baltarusijos prezidento kanceliarija, ES sankcijos nėra taikomos. 

Kreipimesi politikai pabrėžia, kad Druskininkų gydykla yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų regione.

Pandemijos metu nedarbas Druskininkuose padidėjo iki 18,9 proc., o uždarius "Belorus" sanatoriją jis ir toliau didės.

Tegai:
Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Lietuva pripažino, kad "greitas sprendimas" dėl "Belorus" sanatorijos neįmanomas
Druskininkų savivaldybė prašo išnagrinėti situaciją su "Belorus" sanatorija
Lietuva prašo peržiūrėti įstatymą, kuris atima iš "Belorus" sanatorijos subsidijas
"Belorus" sanatorijai nutraukiamas subsidijų mokėjimas 
"Belorus" sanatorijos darbuotojas papasakojo, ko siekia Lietuvos valdžia
Rusijos URM

Rusijos URM įvertino santykių su JAV gerinimo perspektyvas

Antradienį, sausio 26 dieną, vyko telefoninis pokalbis tarp Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Džo Baideno

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Rusijos ir JAV santykiai nepagerės pratęsus START III sutartį, jie yra aklavietėje, skirtumai yra didžiuliai, sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, praneša RIA Novosti.

"Aš žinau, kad santykiai nepagerės, nes Vašingtonas juos per daug veda į aklavietę. Ir daugeliu klausimų skirtumai yra didžiuliai. Tačiau dokumentas (START - red.), Mes esame tikri, turėtų būti pratęstas ir bus pratęsti", — kanale "Rossija 1" sakė jis.

Antradienį, sausio 26 dieną, vyko telefoninis pokalbis tarp Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Džo Baideno. Abu išreiškė pasitenkinimą notomis dėl susitarimo pratęsti START sutartį. Baltųjų rūmų teigimu, Baidenas ir Putinas įsakė savo darbuotojams skubiai dirbti, kad būtų spėta sutartį pratęsti iki vasario 5 dienos. 

Kaip matyti iš Valstybės Dūmos duomenų bazės, Putinas Valstybės Dūmai pateikė įstatymo projektą dėl sutarties pratęsimo. Dokumente numatytas penkerių metų atnaujinimo laikotarpis — iki 2026 metų vasario 5 dienos.

Valstybės Dūma šį projektą svarstys trečiadienį vyksiančioje plenarinėje sesijoje, sakė Dūmos Užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis. 

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų paleidimo įrenginių. 

2020 metų spalio 16 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė pratęsti dabartinę START sutartį metams be jokių sąlygų. Rusijos užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad Maskva ne tik siūlo pratęsti susitarimą, bet yra pasirengusi kartu su JAV įsipareigoti metams įšaldyti turimų branduolinių užtaisų skaičių. 

Maskva pabrėžė, jog tai bus įmanoma su sąlyga, kad bus priimtas sprendimas dėl tokio abipusio "įšaldymo" ir kartu nebus jokių papildomų JAV reikalavimų. 

Savo ruožtu Vašingtonas pareikalavo, kad Kinija prisijungtų prie sutarties, tačiau paaiškėjo, kad ji atsisakė.

Tegai:
dvišaliai santykiai, santykiai, JAV, Rusija