Lietuvos kelių policija, archyvinė nuotrauka

Vilniaus policija kiekvieną darbo dieną reguliuos eismą žiedinėse sankryžose

56
Piko valandomis pareigūnai pagrindinėse miesto žiedinėse sankryžose — Lietuvos Edukologijos universiteto, Savanorių pr., Olandų g., Santariškių g. — eismą reguliuos kiekvieną darbo dieną

VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. Nuo balandžio mėnesio pradžios visame Vilniuje, siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas, stiprinamas eismo reguliavimas ir Kelių eismo taisyklių laikymosi prevencija, skelbia Vilniaus savivaldybės spaudos tarnyba.

Piko valandomis policijos pareigūnai pagrindinėse miesto žiedinėse sankryžose — Lietuvos Edukologijos universiteto, Savanorių pr., Olandų g., Santariškių g. — eismą reguliuos kiekvieną darbo dieną, o kitose intensyvaus eismo vietose vykdo KET pažeidimų, tokių kaip viešojo transporto juostų, sankryžų blokavimo, greičio viršijimo ir kitų kontrolės prevenciją.

"Kaip ir kasmet, pavasarį pastebimi didėjantys transporto srautai — balandį spūstys išauga vidutiniškai  8 proc., gegužės mėnesį iki 13 proc. Intensyvėjant eismui, daugėja ir KET pažeidimų, ypač rytinio bei vakarinio piko metu, o tai didina eismo įvykių tikimybę. Pavyzdžiui, blokuojantys sankryžas vairuotojai ne tik nepagreitina savo kelionės, tačiau ir užkerta galimybę važiuoti kitomis kryptims, mažina sankryžų pralaidumą. Bendradarbiaudami su policijos pareigūnais, stipriname eismo reguliavimą pagrindinėse miesto žiedinėse sankryžose, taip pat ir kituose intensyvaus transporto taškuose visame Vilniuje", — sako Vilniaus SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė.

Sostinės vairuotojai eismą reguliuojančius policijos pareigūnus skirtingose miesto vietose gali pastebėti vis dažniau. Policija prašo eismo dalyvių grbti vieni kitus kelyje, vadovautis Kelių eismo taisyklėmis ir eismo reguliuotojų nurodymais.

Reguliavimas vyks

Rytinis pikas:

Savanorių pro.-Tūkstantmečio g. – G. Vilko g. Žiedas

Konstitucijos pr. – T. Narbuto g. – G. Vilko žiedas

Santariškių – Jeruzalės – Mokslininkų – Žzliųjų ežerų g. Žiedas

Dieninis/Vakarinis pikas:

Konstitucijos pr. – T. Narbuto g. – G. Vilko žiedas

Olandų – Antakalnio – T. Kosciuškos g. Žiedas

Žirmūnų – Verkių g. Žiedas

Konstitucijos pr. – l. Kačinskio g. Ir Konstitucijos pr. – Linkmenų g. sankryžos

56
Tegai:
eismo kontrolė, eismo dalyviai, Vilnius
Dar šia tema
Nuo balandžio 1-osios vairuotojai Lietuvoje gali važinėti greičiau
Kelių policija sugalvojo naują būdą pažeidėjams stebėti
Vaistai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokie vaistai dažniausiai vartojami Lietuvoje

(atnaujinta 18:04 2020.08.09)
Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, praneša Valstybinės ligonių kasos (VLK) spaudos tarnyba.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau seka virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus.

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė pabrėžė, kad visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus.

Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą — vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų dozės, 2018 metais — 591, 2017 metais — 601, 2016 metais — 583.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF.

Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų — 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų — 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių — 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų — 1,6 mln. eurų.

Tegai:
kompensuojamieji vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK)
Nidos aerodromas

Meras: Neringa Europos mastu tikrai gali tapti patraukliu aviacijos turizmo tašku

(atnaujinta 16:19 2020.08.09)
Per pirmąjį aerodromo gyvavimo mėnesį užfiksuotas 161 tūpimas, Nidoje iš viso leidosi 126 lėktuvėliai (kai kurie po kelis kartus)

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį sulaukta pirmosios gausios oro turistų grupės — Nidoje nutūpė 11 mažųjų orlaivių, atskridusių iš Vokietijos, pranešė miesto savivaldybė.

"Žinia apie Nidos aerodromą jau keliauja po Europą. Rugpjūčio pirmą savaitgalį Nidoje leidosi pirmasis oreivių klubas. Iš kolegos lietuvio jie sužinojo apie galimybę čia leistis ir nedelsdami pakeitė savo planus — vien dėl galimybės leistis Nidos aerodrome pasirinko skristi į Lietuvą", — pasakoja Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, aeroklubo "Europa team"  narius sutikęs Nidos aerodrome.

Oreiviai Nidoje pradėjo leistis po kelių metų pertraukos, kuomet čia esančiai infrastruktūrai buvo suteiktas aerodromo statusas. Pirmasis orlaivis Nidos aerodromą pasiekė liepos 5-ąją, o Valstybės dieną vykusioje Aviacijos šventėje čia buvo galima suskaičiuoti tris dešimtis mažųjų lėktuvėlių. Taip pat susidomėjimas galimybe leistis Nidoje plinta ir tarp užsienio oreivių.

Per pirmąjį aerodromo gyvavimo mėnesį užfiksuotas 161 tūpimas, Nidoje iš viso leidosi 126 lėktuvėliai (kai kurie po kelis kartus). Sulaukta ne tik svečių iš Vokietijos, bet ir kaimyninės Latvijos.

Jasaitis pažymi, kad reikia nuveikti dar daug namų darbų tiek gerinant Nidos aerodrome teikiamas paslaugas, tiek atvykimo mažuoju orlaiviu galimybę pristatant užsienio keliautojams.

"Pirmųjų oro keliu atvykusių užsienio svečių sulaukėme be jokios reklamos. Tai tik patvirtina, kad Neringa Europos mastu tikrai gali tapti patraukliu aviacijos turizmo tašku", — pabrėžė meras.

Tinkamu naudoti Nidos aerodromas pripažintas atsižvelgiant į Transporto kompetencijų agentūros komisijos išvadas. Nidos civilinis aerodromas yra tinkamas skrydžiams dienos metu orlaiviams, kurių maksimali leistina masė iki 57000 kg. Už aerodromo priežiūrą atsakinga VšĮ "Nidos oro parkas".

Tegai:
aerodromas, Nida