Stanislovas Tomas, archyvinė nuotrauka

Advokatas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą dėl žalos atlyginimo žydams

149
(atnaujinta 13:49 2019.05.13)
Pasak Tomo, Lietuvos valdžios institucijos galėjo išvengti bylos, jei neįvardintų savęs kaip 1941 metų aktyvistų "įpėdinių"

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą už 200 mlrd. eurų.

Apie tai advokatas papasakojo interviu Sputnik Lietuva.

"Aš pateikiu ieškinį prieš Lietuvą dėl nacionalizuoto žydų turto Lietuvoje grąžinimo, dar vieną ieškinį dėl žydams padarytos žalos, kai jie buvo sušaudyti, ir trečiasis ieškinys — dėl 22 objektų Lietuvoje, kurie šlovina nacius", — pareiškė Tomas.

Pasak advokato, bendra ieškinių suma siekia 200 mlrd. eurų. Tomas papasakojo, kad jie remiasi Terezino deklaracija, kurią pasirašė 46 valstybės, tame tarpe ir Lietuva. Dokumente teigiama, kad šalys privalo grąžinti žydų turtą, kurį atėmė naciai, net jei nėra įpėdinių.

"Noriu, kad už kiekvieną iš 22 nacių paminklų Lietuva sumokėtų žydų organizacijoms. Jie visi yra neteisėti, jie įžeidžia nacių aukų atminimą. Tarptautiniai teisės aktai yra mano pusėje, Lietuvos įstatymai — ne mano", — sakė Tomas.

Pasak advokato, Lietuvoje yra 22 objektai, kurie šlovina nacius — tai yra jų garbei pavadintos gatvės, memorialinės lentos ir net auditorijos universitetuose. Tomas pažymi, kad visi šie objektai yra įrengti neteisėtai, nes nacių šlovinimas yra nusikaltimas.

Advokatas taip pat sakė, kad apskųs teismo sprendimą, kuris skyrė jam 50 parų arešto bei priteisė apie 2,2 tūkst. eurų žalos atlyginimo už suskaldytą plokštę.

"Prokuroras reikalavo 30 tūkst. eurų, tačiau teisėja suprato, kad man Izraelyje jau pradėjo rinkti pinigus, ir būtent todėl ji nusprendė visiškai neskirti baudos, o vietoj to skirti 50 parų arešto. Ji suprato, kad baudos bausmės aš išvengsiu, nes žmonės tiesiog susimes man šiai baudai. Todėl ji rašo, kad bauda nebus pasiekta bausmės tikslo", — sakė žmogaus teisių gynėjas.

Tomas taip pat planuoja prašyti pradėti baudžiamąją bylą prieš teisėją, kuri skyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Pasak advokato, savo veiksmais ji parodė, kad neigia nacių nusikaltimus.

Advokatas papasakojo, kad beveik niekas jo nepalaiko, išskyrus žydų intelektualų ir Zalcburgo universiteto Austrijoje profesoriaus, kuris parašė laišką prieglobsčio tarnybai. Tomas pabrėžė, kad visi Lietuvos politikai jį pavadino "banditu".

"Situacija būtų kitokia, jei Lietuvos vyriausybė sakytų, kad "1941 metų Lietuvos vyriausybė — tai ne mes, tai — banda", o jie sako, kad yra jų įpėdiniai. Gatves vadina, paminklus stato, nacių ministrų šlovinimas vyksta, taigi kaip čia išsisukti, aš nematau galimybės", — sakė Tomas.

Noreikos memorialinės lentos sudaužymas

Balandžio mėnesį Lietuvos advokatas ir kandidatas į Europos Parlamentą Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Pasak advokato, tokie paminklai yra gėda Lietuvai.

Po incidento Tomas buvo sulaikytas ir apklaustas, o Vilniaus policija ir prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Žmogaus teisių aktyvistas Austrijoje paprašė politinio prieglobsčio. Pasak jo, Baltijos Respublikoje jis persekiojamas už "antifašistinę veiklą".

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.

Jis įsakė visus regiono žydus suvaryti į getą, jų turtas buvo paimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
149
Tegai:
žydai, Stanislovas Tomas
Dar šia tema
Rusijos ambasada JAV pakomentavo Ramanausko-Vanago paminklo atidarymą Čikagoje
Lietuvos žydų bendruomenė "paaiškinimą" Noreikos atžvilgiu laiko Holokausto neigimu
Zacharova: Lietuva propaguoja kolaborantų šlovinimą net JAV
Kas rašoma apie Antrąjį pasaulinį karą įvairių šalių vadovėliuose
Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uoste sučiuptas 3 metus ieškotas kaunietis, nusikaltęs JK ir Lietuvoje

(atnaujinta 11:15 2020.09.23)
VSAT duomenimis, iš viso šiemet pasieniečiai sulaikė 1523 įvairių šalių piliečius, kurių dėl nusikaltimų ar nusižengimų ieškojo Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsauga

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė kaunietį, kuris nusikaltimus padarė ir Anglijoje, ir Lietuvoje, apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Antradienį Vilniaus oro uoste dirbantiems VSAT pareigūnams pranešė, jog iš Londono per Vokietijos miestą Hanoverį atskrendančiame lėktuve yra grąžinamas asmuo. Jis iš Anglijos buvo buvo išsiųstas už nusikaltimą.

Tikrindami dokumentus pasieniečiai nustatė, kad šis 43-ejų Kauno gyventojas problemų su teisėsauga turi ir Lietuvoje. Jis nuo 2017-ųjų balandžio yra ieškomas Kauno policijos kaip nuteistasis už nusikaltimo šalyje padarymą.

Pasieniečiai kaunietį sulaikė ir perdavė jį atvykusiam paieškos iniciatoriaus konvojui.

VSAT duomenimis, iš viso šiais metais pasieniečiai sulaikė 1523 įvairių šalių piliečius, kurių dėl nusikaltimų ar nusižengimų ieškojo Lietuvos ir užsienio valstybių teisėsauga. Dažniausiai tokie asmenys įkliuvo šalies oro uostuose, ypač Vilniaus — 1080 sulaikytųjų. Pagal pilietybes tarp ieškomųjų daugiausiai buvo Lietuvos piliečių — 1452. Taip pat sulaikyti 36 Ukrainos, 12 Baltarusijos bei dar 9 valstybių piliečiai.

Tegai:
Vilniaus oro uostas, nusikaltėliai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Lietuvos pasieniečiai prie Italijos krantų nufilmavo banginį
Radviliškio geležinkelio stotyje pasieniečiai aptiko baltarusiškų cigarečių krovinį
Lietuvos VSAT pranešė, kad pasienyje su Baltarusija darbas vyksta kaip įprasta
Mokinė, archyvinė nuotrauka

Šiemet "Patyčių dėžutę" įsidiegė daugiau nei 200 mokyklų

(atnaujinta 11:58 2020.09.23)
Šioje elektroninėje platformoje mokiniai gali anonimiškai ir supaprastintu būdu pranešti apie patyčias

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Šiais mokslo metais "Patyčių dėžutę" yra įsidiegusios 233 mokyklos, rašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Šioje platformoje anonimiškai galima pranešti apie patyčias mokykloje ar už jos ribų. Per karantiną pavasarį šią nemokamą platformą įsidiegė 78 mokyklos.

"Patyčių dėžutė" sudaro galimybes mokytojams, mokiniams ir tėvams anonimiškai pranešti apie patyčias ar kitokį smurtinį elgesį mokykloje, operatyviai reaguoti, nustatyti tikrąjį patyčių mastą mokykloje ir priimti tinkamus sprendimus, kaip jį sumažinti, gerinti emocinį klimatą", — teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Elektroninė platforma supaprastina pranešimo apie patyčias būdą, užtikrina anonimiškumą. Pagalbą nukentėjusiems nuo patyčių gali suteikti ir mokyklos, ir savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai.

Tegai:
mokyklos, patyčios, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Dar šia tema
Nutarta mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma izoliacija
Monkevičius ragina skirti priemokas mokyklų vadovams už išaugusį darbo krūvį dėl COVID-19
Dėl koronaviruso nuotoliniu būdu mokęsi mokiniai grįžta į mokyklas