Stanislovas Tomas, archyvinė nuotrauka

Advokatas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą dėl žalos atlyginimo žydams

154
(atnaujinta 13:49 2019.05.13)
Pasak Tomo, Lietuvos valdžios institucijos galėjo išvengti bylos, jei neįvardintų savęs kaip 1941 metų aktyvistų "įpėdinių"

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą už 200 mlrd. eurų.

Apie tai advokatas papasakojo interviu Sputnik Lietuva.

"Aš pateikiu ieškinį prieš Lietuvą dėl nacionalizuoto žydų turto Lietuvoje grąžinimo, dar vieną ieškinį dėl žydams padarytos žalos, kai jie buvo sušaudyti, ir trečiasis ieškinys — dėl 22 objektų Lietuvoje, kurie šlovina nacius", — pareiškė Tomas.

Pasak advokato, bendra ieškinių suma siekia 200 mlrd. eurų. Tomas papasakojo, kad jie remiasi Terezino deklaracija, kurią pasirašė 46 valstybės, tame tarpe ir Lietuva. Dokumente teigiama, kad šalys privalo grąžinti žydų turtą, kurį atėmė naciai, net jei nėra įpėdinių.

"Noriu, kad už kiekvieną iš 22 nacių paminklų Lietuva sumokėtų žydų organizacijoms. Jie visi yra neteisėti, jie įžeidžia nacių aukų atminimą. Tarptautiniai teisės aktai yra mano pusėje, Lietuvos įstatymai — ne mano", — sakė Tomas.

Pasak advokato, Lietuvoje yra 22 objektai, kurie šlovina nacius — tai yra jų garbei pavadintos gatvės, memorialinės lentos ir net auditorijos universitetuose. Tomas pažymi, kad visi šie objektai yra įrengti neteisėtai, nes nacių šlovinimas yra nusikaltimas.

Advokatas taip pat sakė, kad apskųs teismo sprendimą, kuris skyrė jam 50 parų arešto bei priteisė apie 2,2 tūkst. eurų žalos atlyginimo už suskaldytą plokštę.

"Prokuroras reikalavo 30 tūkst. eurų, tačiau teisėja suprato, kad man Izraelyje jau pradėjo rinkti pinigus, ir būtent todėl ji nusprendė visiškai neskirti baudos, o vietoj to skirti 50 parų arešto. Ji suprato, kad baudos bausmės aš išvengsiu, nes žmonės tiesiog susimes man šiai baudai. Todėl ji rašo, kad bauda nebus pasiekta bausmės tikslo", — sakė žmogaus teisių gynėjas.

Tomas taip pat planuoja prašyti pradėti baudžiamąją bylą prieš teisėją, kuri skyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Pasak advokato, savo veiksmais ji parodė, kad neigia nacių nusikaltimus.

Advokatas papasakojo, kad beveik niekas jo nepalaiko, išskyrus žydų intelektualų ir Zalcburgo universiteto Austrijoje profesoriaus, kuris parašė laišką prieglobsčio tarnybai. Tomas pabrėžė, kad visi Lietuvos politikai jį pavadino "banditu".

"Situacija būtų kitokia, jei Lietuvos vyriausybė sakytų, kad "1941 metų Lietuvos vyriausybė — tai ne mes, tai — banda", o jie sako, kad yra jų įpėdiniai. Gatves vadina, paminklus stato, nacių ministrų šlovinimas vyksta, taigi kaip čia išsisukti, aš nematau galimybės", — sakė Tomas.

Noreikos memorialinės lentos sudaužymas

Balandžio mėnesį Lietuvos advokatas ir kandidatas į Europos Parlamentą Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Pasak advokato, tokie paminklai yra gėda Lietuvai.

Po incidento Tomas buvo sulaikytas ir apklaustas, o Vilniaus policija ir prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Žmogaus teisių aktyvistas Austrijoje paprašė politinio prieglobsčio. Pasak jo, Baltijos Respublikoje jis persekiojamas už "antifašistinę veiklą".

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.

Jis įsakė visus regiono žydus suvaryti į getą, jų turtas buvo paimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
154
Tegai:
žydai, Stanislovas Tomas
Dar šia tema
Rusijos ambasada JAV pakomentavo Ramanausko-Vanago paminklo atidarymą Čikagoje
Lietuvos žydų bendruomenė "paaiškinimą" Noreikos atžvilgiu laiko Holokausto neigimu
Zacharova: Lietuva propaguoja kolaborantų šlovinimą net JAV
Kas rašoma apie Antrąjį pasaulinį karą įvairių šalių vadovėliuose
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu
Vyras darbe, archyvinė nuotrauka

Į COVID-19 protrūkių suvaldymą planuojama įtraukti ir darbdavius

(atnaujinta 13:35 2021.05.11)
Epidemiologai siūlo įtraukti darbdavius į protrūkių algoritmą ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje 

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į itin nepalankią epidemiologinę situaciją Vilniaus apskrityje, susitiko su Vilniaus regiono epidemiologais. Susitikimo metu orientuotasi į neišnaudotas galimybes, viena jų – darbdavių įtraukimas į protrūkių atpažinimą. 

Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje. 

Pažymėta, kad vienas iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje yra santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, lyginant su išaugusiu sergamumo rodikliu. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje. 

Naujausia iniciatyva numato, kad darbdaviai gaus unifikuotą žinutę apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga. 

Tokių žinučių tikslas – ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų. 

Sputnik V vakcina, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба правительства Словакии

Gegužės 10 dienos duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atv. 100 000 gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11,0 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.

Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. – vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse. 

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai, mirė daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. 

Tegai:
COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 testavimas oro uostuose: ką turi žinoti keliautojai
Apklausa: 1 iš 4 lietuvių keliauti paskatintų vakcina nuo COVID-19
VRM: nuo COVID-19 paskiepyti beveik 8 tūkst. pareigūnų
Lenkija "AstraZeneca" išvadino nepatikima COVID-19 vakcinų tiekėja