Rūkymas, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai įvardijo mirtiniausią rūkymo būdą

152
(atnaujinta 16:00 2019.05.24)
Ekspertai išanalizavo, kokio tipo cigaretes ir kaip dažnai rūko 14 tūkst. 55–74 metų amžiaus žmonių

VILNIUS, gegužės 24 — Sputnik. Pietų Karolinos medicinos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad cigaretės be filtro yra pavojingiausios sveikatai. Pranešimas spaudai, paskelbtas "MedicalXpress".

Ekspertai išanalizavo 14 tūkst. 55–74 metų amžiaus žmonių rūkytų cigarečių skaičių ir tipą. Jie padarė išvadą, kad cigaretės be filtro du kartus padidina mirties nuo plaučių vėžio riziką, mirties tikimybė padidėja 30 proc.

Ekspertai pažymi, kad cigarečių su filtru rūkymas taip pat dažnai sukelia vėžį. Be to, mokslininkai nustatė, kad "lengvų", "ultralengvų" ar mentolio cigarečių rūkytojai turi tokią pat tikimybę susirgti vėžiu, kaip ir žmonės, kurie pirmenybę teikia įprastoms cigaretėms su filtru.

Tyrimo autorė Nina Tomas pripažino, kad nėra visiškai aišku, kodėl būtent cigaretės be filtro pavojingiausios. Jos nuomone, taip gali būti dėl didelio dervų kiekio.

Ekspertai primena, kad rūkymas yra viena iš pagrindinių plaučių vėžio priežasčių.

Meskite rūkyti dabar!
© Sputnik /
Meskite rūkyti dabar!

 

152
Tegai:
sveikata, vėžys, cigaretės, rūkymas
Dar šia tema
Atskleistas veiksnys, kuris didina riziką susirgti vėžiu
Gydytojai atskleidė, kaip atsikratyti celiulito
Kaip apsisaugoti karštą dieną — specialistų patarimai
Automobilis, archyvinė nuotrauka

Klaipėdoje sudegė automobilis, įtariamas padegimas

(atnaujinta 10:34 2020.08.08)
Lietuvos policijos duomenimis, nuostolis sudarė 10 tūkstančių eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik.  Klaipėdoje sudegė automobilis, įtariama, kad tai galėjo būti padegimas, rašo Lietuvos policijos departamentas.

Incidentas įvyko naktį iš penktadienio į šeštadienį apie 00:38 uostamiestyje, Varpų gatvėje, automobilyje "VW Passat" kilo gaisras, kurio metu automobilis sudegė. 

Policijos duomenimis, nuostolis — 10 000 eurų.

Įtariamas padegimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Tegai:
padegimas, Klaipėda, policija
Dar šia tema
Lietuviams priminė, kad viešose uždarose patalpose dėvėti kaukes privaloma
Lietuvos policija per dieną sugavo kelias dešimtis neblaivių vairuotojų
Telšiuose neblaivus vyras grasino nužudyti tris pažįstamus asmenis bei panaudoti ginklą
Eurai

Prokuratūros ir teismai Lietuvoje galės dažniau skirti piniginį užstatą

(atnaujinta 13:53 2020.08.07)
Numatoma, kad asmuo, kuriam skiriamas piniginis užstatas, jį turės sumokėti per 3 dienas, tuo metu, jis jo neteks, jeigu padarys bent menkiausią nustatyto režimo pažeidimą

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik. Prokurorams ir teismams Lietuvoje bus sudaryta galimybė dažniau skirti piniginį užstatą, praneša Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Anot ministerijos piniginis užstatas yra ne mažiau veiksminga kardomoji priemonė kaip suėmimas.

Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, reglamentuojančias aiškesnę šios alternatyvios priemonės taikymo tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu asmuo sumokėjęs piniginį užstatą, jo netenka, jeigu padaro bent menkiausią nustatyto režimo pažeidimą.

"Suėmimas — asmens laisvės suvaržymas yra pati griežčiausia ir valstybei bei mokesčių mokėtojams brangiausiai kainuojanti kardomoji priemonė. Būna atvejų, kai pritaikius suėmimą, teisme nagrinėjant bylą įtarimai nepasitvirtina, ir valstybė tokiam žmogui turi mokėti kompensaciją už nepagrįstai apribotas teises", — pasakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Anot ministro, teismams ir prokuratūrai reikia aiškesnio teisinio mechanizmo, kad galėtų plačiau taikyti įstatyme numatytą alternatyvią priemonę — sulaikymą už užstatą.

BPK pataisų projekte numatoma, kad asmuo, kuriam prokuroras ar teismas skiria kardomąją priemonę piniginį užstatą, jį sumokėtų per 3 dienas. Dabar galiojanti įstatymo nuostata yra gana paini ir sunkiai taikoma praktikoje.

Jeigu įtariamasis, sumokėjęs piniginį užstatą, neįvykdytų numatytų pareigų ar bandytų pabėgti, šie pinigai atitektų valstybės biudžetui. Užstato dydis nustatomas atsižvelgiant į galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, įtariamojo turtinę padėtį bei jo asmenybę. Nors teisės aktuose užstato konkretus dydis neįvardijamas, teismų praktikoje ši suma siekė nuo maždaug tūkstančio iki beveik pusės milijono eurų.

BPK projekte taip pat siūloma apylinkių teismams perduoti nagrinėti dalį sunkių nusikaltimų bylų ir taip sumažinti darbų naštą apygardų teismams, kad šie turėtų daugiau laiko gilintis į pačius sudėtingiausius sunkių nusikaltimų atvejus. Baudžiamųjų bylų krūvis apylinkių teismams padidėtų 3 procentais, tačiau dėl numatytų kitų įstatymų pataisų jiems beveik 10 procentų sumažės nagrinėjamų civilinių bylų apimtys.

Šiuo metu apygardų teismai pirma instancija nagrinėja didžiąją dalį bylų dėl sunkių nusikaltimų, kai įstatyme numatyta griežčiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų, ir visas bylas dėl labai sunkių nusikaltimų.

Tegai:
prokuratūra, teismas, Lietuva